- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-12941-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06307-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Č., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Č. pareiškimą dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Č., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. Č. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos ir S. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatytas sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Visas šis nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos vardu. Sutuoktinis S. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties įstatymo nustatytu terminu paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes duktė suinteresuotas asmuo V. Č. motinai pareiškė, kad neturi pretenzijų į palikimą, o kadangi turtas registruotas pareiškėjos vardu, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo dokumentų ji tvarkytis neprivalo. Po sutuoktinio mirties likęs turtas faktiškai liko pareiškėjos valdyme, nes pareiškėja turtu naudojasi, juo rūpinasi, prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Tokiu būdu pareiškėja savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, pradedama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo S. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo V. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos V. Č. ir S. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) S. Č. mirė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjos V. Č. vardu įregistruotas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1994 m. gruodžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 9 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, bei butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas V. Č. ir S. Č. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš Testamentų registro išrašo (2024 m. rugsėjo 10 d.) matyti, jog palikimo, atsiradusio po S. Č. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo priimti palikimą faktai nėra įregistruoti. Pareiškėja siekia įteisinti po sutuoktinio mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo.
6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta, valdė ir naudojo šį ir kitą likusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo už nekilnojamojo turto objektus komunalinius mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sutuoktinio S. Č. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
9. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po sutuoktinio S. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.