- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-17794-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10741-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Kategorijos
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. R. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00317, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., A. J. ir V. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00317, t. y.: 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-70-10055, 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-70-10039, 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktą Nr. 00702000317 S-18012677. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis į turto arešto aktą neįtraukė pareiškėjos areštuotų banko sąskaitų, piniginių lėšų, viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, t. y. įtraukė tik kelių transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 627/2000 dalis žemės sklypo. Antstolis pritaikytu areštu areštavo turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, nes areštuotas nekilnojamasis turtas yra didelės vertės ir net nustačius skolininko dalį turte, nekilnojamojo turto pakaks iš skolininko išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šias aplinkybes ir areštuoto turto vertę antstolis turi galimybę ir privalo nustatyti, aprašydamas areštuotą turtą ir jį įkainodamas, tačiau antstolis to nepagrįstai neatliko. 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto akte antstolis yra nurodęs pastabą, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tačiau iki šios dienos antstolis nekvietė turto eksperto. Antstolis turėtų vengti perteklinių priemonių, išieškant skolą iš priklausančių piniginių lėšų, ypač gaunamų išmokų, kurios reikalingos pareiškėjos pragyvenimui, atsižvelgiant į tai, jog skolininkas turi nemažai ir pakankamos vertės nekilnojamojo turto. Pareiškėja yra pateikusi antstoliui duomenis apie gaunamas išmokas, jų dydžius ir jų reikalingumą pragyvenimui, tačiau antstolis pritaikė platų areštą ir areštavo iš esmės per daug turto ir kartu pragyvenimui pareiškėjos gaunamas lėšas. Kauno miesto 15-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas Nr. 2-4203 yra išduotas dėl skolos išieškojimo iš skolininko, tai yra asmeninė skolininko prievolė. Pareiškėja informavo antstolį, jog 2019 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1373-920/2020 dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinės teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo areštuoti dalį pareiškėjos gaunamų išmokų iš VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus, kadangi šios išmokos yra gaunamos jau po civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo ir yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Kadangi pareiškėja nėra skolinga kreditoriui, antstolis negali areštuoti ar nukreipti išieškojimo į asmenines pareiškėjos lėšas (b. l. 15–17).
Antstolis 2020 m. liepos 3 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą persiuntė teismui. Antstolis nurodė, kad 2020 m. gegužės 6 d. skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) atžvilgiu priėmė patvarkymą dėl dalies gaunamų išmokų arešto, nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą ir skolininkui bei pareiškėjai išsiuntė patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į notarą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. 2020 m. gegužės 7 d. į antstolį kreipėsi pareiškėja ir vadovaujantis jos pateiktais dokumentais, pareiškėjos sąskaitoms pritaikyta laisvai disponuojama suma. 2020 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, prašant panaikinti antstolio 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-40-10049, nes Kauno apylinkės teisme yra užvesta byla dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Antstolis 2020 m. birželio 5 d. priėmė patvarkymą dėl 2020 m. gegužės 29 d. skundo, kuriuo panaikino 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-70-10049. Paaiškėjus aplinkybėms apie teisminį procesą dėl skolininko ir pareiškėjos santuokos nutraukimo, siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, apribojimai pareiškėjos sąskaitoms ir kitam turtui ir darbo užmokesčiui nenaikintini iki sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo dienos (b. l. 3–5).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. J. ir V. R. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/20/00317 nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno miesto 15-ojo notarų biuro vykdomasis dokumentas Nr. 2-4203 dėl 61 030,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojo A. J. naudai (v. b. l. 1–3, 9). Antstolis 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktu Nr. 00702000317S-18012677 areštavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir 627/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 39–41). 2020 m. gegužės 6 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-70-10055 dėl dalies gaunamų išmokų arešto, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės T. R. išmokų dalį, t. y. nuo ½ išmokų išskaityti 50 procentų nuo išmokos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo išmokos dalies, neviršijančios vieno MMA gaunamo iš VSDFV Kauno skyriaus 3-ios pensijų skyriaus bei pareikalavo VSDFV Kauno skyriaus 3-io pensijų skyriaus areštuotas pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjai, sulaikyti iki atskiro antstolio patvarkymo (v. b. l. 46). 2020 m. gegužės 6 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-70-10039 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš pareiškėjos sąskaitos (v. b. l. 45). 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu, antstolis pasiūlė šalims kreiptis į notarą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniui nuosavybė, nustatymo (v. b. l. 47–48). 2020 m. gegužės 7 d. pareiškėja elektroniniu paštu informavo antstolį, kad Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2-1373-920/2020 santuokos nutraukimo, kurioje yra sprendžiami turto padalijimo klausimai (v. b. l. 54). 2020 m. gegužės 7 d. antstolis M. P. patvarkymu vykdomoje byloje Nr. 0123/20/00291 paskyrė T. R. ir V. R. priklausančio turto 627/2000 žemės sklypo ir 16/25 buto, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę (v. b. l. 55). 2020 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-18013155 antstolis tenkino pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skundą ir panaikino 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymą Nr. S-20-70-10049 vykdomojoje byloje (v. b. l. 73).
Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymais, kuriais yra areštuotos pareiškėjos piniginės lėšos gaunamos iš VSDFV Kauno skyriaus 3-io pensijų skyriaus, nes antstolis areštavo daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai, be to nurodė, jog tai yra asmeninė skolininko prievolė, o pareiškėja ir skolininkas yra užvedę bylą Kauno apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo.
Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. CPK 667 straipsnis numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu reikalinga areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.
Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nagrinėjamu atveju antstolis nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš skolininko asmeninio turto, nes skolininkas nedirba ir asmeninio turto neturi, todėl nustatęs, kad skolininkas 1999 m. rugsėjo 17 d. yra sudaręs santuoką su pareiškėja, pagrįstai ir teisėtai 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktu Nr. 00702000317 S-18012677 areštavo skolininkui ir pareiškėjai priklausančią transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą bei 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-20-70-10055 areštavo pareiškėjos išmokų dalį, gaunamų iš VSDFV Kauno skyriaus 3-ios pensijų skyriaus. Pažymėtina, kad toks areštas nereiškia, kad įsipareigojimas laikomas bendra sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, jog skolininkas ir pareiškėja būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatymų numatytas turto teisinis režimas, todėl antstolis pagrįstai priėmė sprendimą skolos išieškojimą nukreipti į skolininkui priklausantį turtą, esantį jungtinėje nuosavybėje. Tai, kad pareiškėja ir skolininkas yra užsivedę bylą Kauno apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, nereiškia, kad antstolis neteisėtai priėmė pareiškėjos skundžiamus patvarkymus, nes kol skolininko ir pareiškėjos santuoka nėra nutraukta ir turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, teismo sprendimu nepadalintas, todėl antstolis turėjo teisę aprašyti ir areštuoti bendrą skolininko ir jo sutuoktinės turtą. Pažymėtina ir tai, jog antstolio priimtu patvarkymu dėl pareiškėjos vardu gaunamų išmokų arešto, areštuotų gaunamų išmokų dalis nėra pervedama į antstolio depozitinę sąskaitą, o saugomos VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriuje. Todėl tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, skola bus išieškoma iš skolininko turto dalies.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis areštavo turto iš esmės daugiau, nei negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, be to antstolis iki šios dienos nekvietė eksperto turto vertei nustatyti, neįkainoja areštuoto turto ir netikslina pritaikyto turto arešto.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolis 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktu areštavo transporto priemonę ir nekilnojamąjį turtą bei pastabose nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (v. b. l. 40–41). CPK 681 straipsnis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertize. Įstatymas suteikia teisę antstoliui tiek skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tiek įkainoti turtą pačiam. Iš vykdomosios bylos matyti, jog antstolis 2020 m. gegužės 7 d. gavo kito antstolio M. P. patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00291 dėl 117 603,20 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų T. R. ir V. R., kuriuo antstolis M. P. paskyrė skolininkams T. R. ir V. R. priklausančio turto – 627/2000 žemės sklypo ir 16/25 dalių buto, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizę. Iš antstolio M. P. patvarkymo matyti, jog antstolis ketiną skolininkų turtą parduoti iš varžytinių (v. b. l. 55).
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog pareiškėja neįrodė, jog antstolis R. S. areštavo turto iš esmės daugiau, nei negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti vykdomojoje byloje bei neskirdamas ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti, kuri buvo paskirta antstolio M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/20/00291, sąmoningai nedidino vykdymo išlaidų ir tinkamai naudojosi jam sutekta diskrecijos teise.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad antstolio priimtas 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymas Nr. S-20-70-10055, 2020 m. gegužės 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-70-10039 ir 2020 m. gegužės 5 d. turto arešto aktas Nr. 00702000317 S-18012677 nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos T. R. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00317 atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.