Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je T. S., gimęs 1977 m. gegužės 3 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 16 d., tarp 22⁰⁰-0⁰⁰ val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, J. ir V. T. namų valdos kieme, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, kaltinamasis T. S. inicijavęs konfliktą dėl tariamai J. T. panaudoto fizinio smurto prieš sutuoktinę V. T., tyčia kumščiu ne mažiau keturis kartus sudavė J. T. į veidą, padarė nukentėjusiajam J. T. sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose nusitęsiančiomis į skruostų sritį, poodines kraujosruvas abiejų žandų srityse, odos nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje, kairiojo skruostikaulio lūžimą, taip savo veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis T. S. duodamas parodymus teisme nepripažino, kad tyčia sužalojo J. T., palaikė ikiteisminio tyrimo metu iškeltą versiją, kad šį nusikaltimą padarė gindamas nukentėjusiojo sutuoktinę V. T. nuo prieš ją smurtaujančio paties J. T.. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną J. T. bulves kasti padėjo jo paprašytas, po bulviakasio visus talkininkus J. T. vaišino užkandžiais, alkoholiniais gėrimais savo kieme, o pradėjus lyti parėjo į jo namus, į kieme esančią pavėsinę, kur toliau gėrė. Vėliau visi išsiskirstė, jis nuėjo miegoti. Apie 22⁰⁰ val. atėjo J. T. ir jį pasikvietė pas save į namus dar išgerti. Sutikęs nuėjo, pabuvo gal valandą, per tą laiką abu išgėrė apie pusę butelio degtinės, ir jis išėjo į savo namus, kurie yra apie 50 metrų nuo J. T. namų. Kambario langas, kuriame miegojo, buvo atidarytas, todėl išgirdęs pagalbos šauksmą „gelbėkit“, nedelsdamas nubėgo į T. namus, į kuriuos pateko pro neužrakintas duris. Pamatęs, kaip vieno kambario kampe J. T. muša savo pusnuogę sutuoktinę, liepė jos nemušti, artinosi prie jų išskirti, tada J. T. kumščiu jam trenkė vieną smūgį į tarpuakį, dar užsimojo suduoti, todėl jis J. T. kumščiu sudavė apie tris kartus į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, o V. T. paprašius nebemušti, išėjo į namus. J. T. mušė norėdamas apginti jo sutuoktinę, negalėdamas pakęsti, kaip vyras muša moterį, tuo pačiu gindamasis ir pats, nes J. T. pirmas jam sudavė smūgį, kilo grėsmė, kad nugrius ir dar gaus. Neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus. Jo kaltė dėl tyčinio nusikaltimo padarymo neįrodyta, prašo jo veiksmus pripažinti būtinąja gintimi ir bylą prieš jį nutraukti. Nukentėjusiojo ir valstybinės ligonių kasos ieškinių nepripažįsta, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Teisme apklausta liudytoja R. S. parodė, kad grįžus nuo gyvulių jai dukra S. pasakė, jog atėjęs J. T. išsivedė T., kuris apgirtęs grįžo apie 22³⁰ valandą. Vėliau pasigirdo triukšmas, buvo pagalbos šauksmas iš T. namų. Pirmas išbėgo sūnus, o po to dukra, lauke ji sutiko kaimyną M., kuriam pasakė, jog J. T. tikriausiai vėl muša sutuoktinę. Kita dieną, po pietų atėjo T. ir viską papasakojo, ji buvo labai sumušta, dešinysis žandas buvo sutinęs, pilvas sumuštas, sakė kliuvo ne tik jai, bet T., T. uždaužė T., T. stumdė R. ir išvartė gėles. Dukra S. sakė, kad per muštynes M. dar tebebuvo, ji gelbėjo T., T. stumdė M. Kaimynai su T. yra 35 metai, jų kieme pastoviai vyksta muštynės ir išgertuvės, T. kūne nėra tokios vietos, kuri nebūtų buvusi sumušta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 37 straipsniu, 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisme buvo pagarsinti liudytojos S. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Parodymuose užfiksuota, kad 2012 metų rugsėjo mėnesį jos brolis T. S. išėjo kasti bulves pas kaimynų T. Po bulvių kasimo visi susirinko į jų sodybą, kur pavėsinėje pavalgė, gėrė degtinę. Apie 18⁰⁰ valandą kaimynai T. išėjo į namus, kurie gyvena apie 50 metrų nuo jų namų. Tą patį vakarą pas brolį T. atėjo J. T. ir pakvietė jį į savo namus, kiek suprato, dar išgerti alkoholio. T. į namus grįžo apie 22⁰⁰ valandą ir nuėjo miegoti. Apie 23⁰⁰ valandą jai žiūrint televizorių, išgirdo triukšmą, pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad konfliktas ir triukšmas kyla T. sodyboje, todėl iš namo išėjo į lauką ir stebėjo kas vyksta pas kaimynus. Triukšmas kilo iš kaimynų gyvenamosios sodybos kiemo, girdėjosi pagalbos šauksmai. Suprato, kad kaimynas J. T. muša savo sutuoktinę. Ne kartą yra girdėjusi ir mačiusi kaip J. T., būdamas neblaivus, šaukia ant savo sutuoktinės ir ją muša. Kaip suprato, triukšmą T. sodybos kieme išgirdo ir brolis T., kuris nuėjo raminti T. Matė, kad brolis su T. susikibo, girdėjo kaip brolis T. klausė, kodėl jis pastoviai muša savo sutuoktinę, o T. atsakė, kad ne jo reikalas, liepė eiti iš sodybos ir pagrasino suduoti į nosį, matė, kad T. kumščiu smogė broliui į veidą, tada brolis smūgiavo T. Matė, kad T. sodyboje buvo kaimynė R., ji skyrė T. ir brolį, T. pastūmė ją ir suplėšė viršutinį rūbą. Brolis po suduotų smūgių T. iš sodybos išėjo. Ryte matė, kad broliui buvo nubrozdinta nosis ir apie abi akis smarkiai pamėlę. Kitą dieną pas į jos tėvų namus atėjo T., eilinį kartą guodėsi, kad yra mušama sutuoktinio, kad ją prievartauja prieš jos valią, tą vakarą jai spyrė į pilvą. Brolis tik norėjo apginti T. nuo sumušimo, kadangi neblaivus T. yra konfliktiškas, sukelia muštynes. (b.l. 32).

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis formuojamą teismų praktiką (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-125/2011, 2K-15/2013), būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neinformatyvūs yra liudytojų A. B., S. M. ir S. S. parodymai, todėl teismas jais nesiremia. Liudytojos S. S. yra kaltinamojo sesuo, R. S. yra kaltinamojo mama, V. T. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, kuri duodama parodymus teisme neslėpė siekianti padėti nukentėjusiajam (b.l. 127), todėl šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Liudytoja R. M. yra nesuinteresuota liudytoja.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. S. parodė, kad kambario, kuriame atsigulė, langas buvo atidarytas ir apie 23 valandą išgirdo J. žmonos šauksmą. Supratęs, kad šaukiasi pagalbos, jis nedelsdamas išbėgo pažiūrėti kas ten darosi. Atėjęs pamatė, kad J. savo namuose, kambaryje įspraudęs į kampą, muša savo žmoną. Jis pasakė, kad liautųsi, kad prie jo akių moters nemuš. Tada J. priėjo prie jo ir kumščiu trenkė vieną smūgį į tarpuakį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Po suduoto smūgio jis kumščiu T. ne mažiau kaip keturis kartus trenkė į veido sritį, ko pasėkoje jis pargriuvo ant žemės. T. žmona paprašė, kad jis ramintųsi ir nebemuštų. Po to, kai J. pargriuvo ant žemės, jo daugiau nemušė ir išėjo namo. J. T. mušė tik dėl to, kad norėjo apginti jo žmoną (b.l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. T. parodė, kad išgirdęs, jog S. atsikėlė, nuėjęs prie jo liepė eiti į namus, už tai S. nieko nesakęs ne mažiau kaip dešimt kartų jam rankomis sudavė smūgius į veido sritį. Jis pradėjo rengtis, kad galėtų išbėgti į lauką, tuo tarpu S. nesiliovė jo mušti, pagrasinus kreiptis į policiją vis tiek mušė. Apsirengęs S. įstūmė į vonios kambarį, jis išbėgo pas kaimynus prašyti pagalbos (b.l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. T. parodė, kad tą patį vakarą prie jų prisijungė T. S., kur visi toliau gėrė alkoholį. Kaip išsiskirstė kaimynai nepamena, nes ji nuėjo miegoti. Pabudo nuo triukšmo jų namo koridoriuje, atsikėlusi pamatė išverstas gėles. Ji pradėjo tvarkyti gėles, vyras jai spyrė ir pataikė į pilvą. Ji į konfliktą tarp vyro ir T. S. nesikišo, nuo jų nuėjo. Tą patį vakarą vyrui grįžus į namus matė, kad jis sumuštas, neklausė kodėl jis susimušė su T. S., nes vyro ir S. konfliktas yra jo asmeninis reikalas (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. S. parodė, kad pagalbos šauksmai girdėjosi iš kaimynų gyvenamosios sodybos kiemo, jos brolis T. su T. mušėsi kieme, juos skyrė ne T., o M., T. po suduotų smūgių T. iš sodybos išėjo. (b.l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad panašiai apie 22⁰⁰ valandą iš T. grįžo jos sūnus T. ir nuėjo į savo kambarį. Praėjus 10-15 minučių išgirdo triukšmą ir pagalbos šauksmą sklindantį iš T. sodybos. Kaip suprato viską išgirdo ir jos sūnus T., kuris išbėgo iš namų pas T., ji taip pat išėjo į kiemą, kad reikalui esant, galėtų iškvieti policiją, girdėjo, kad pagalbos šaukėsi T. Sūnus grįžo po 20 minučių ir pasakė, kad gelbėdamas T., nuo jos vyro smurto, susimušė su T. (b.l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad kitą dieną atėjusiai į T. namus, T. pasisakė, jog ją sumušė T., matė jos veide „mėlynę“ ir patinusį žandą (b.l. 34).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nebuvo būtinosios ginties situacijos, nes jokia pavojinga grėsmė V. T. negrėsė. J. T. galimo fizinio smurto pavartojimo prieš V. T. metu, kaltinamojo T. S. nebuvo, į nukentėjusiojo namų valdos kiemą kaltinamajam atvykus tariamai ginti V. T., tuo metu nebuvo jokio realaus kėsinimosi į jos sveikatą, prieš nukentėjusįjį J. T. kaltinamasis pavartojo fizinį smurtą ir jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą tik įsivaizduodamas, kad pastarasis mušė sutuoktinę, tam įtakos galėjo turėti ir jo turima informacija iš anksčiau, kad T. sutuoktinę mušdavo dažnai. Nukentėjusiojo J. T. iškelta versija, kad kaltinamasis miegojo jų namuose ir jį užpuolė miegamajame, kur jį mušė tol, kol jis apsirengė, atmestina kaip neįtikinanti ir vertintina siekimu sušvelninti savo padėtį dėl pavartoto smurto prieš sutuoktinę (ikiteisminio tyrimo metu V. T. patvirtino, kad jai į pilvą įspyrė J. T.). Liudytojos V. T. parodymai, palaikant nukentėjusiojo J. T. versiją, atmestini kaip prieštaraujantys jos pačios duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kitiems teisme ištirtiems įrodymams, ir vertintini siekimu tokiu būdu padėti nukentėjusiajam, prieš ją pavartojusiam fizinį smurtą. Atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, nėra jokių kitų rašytinių įrodymų apie išvartytas gėles, sudaužytą veidrodį, sulaužytus akinius, todėl teismas negali įvertinti šio fakto realumo. Nors liudytoja S. S. yra kaltinamojo sesuo, jos parodymai yra įtikinantys, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko sodybos kieme, nesant jokios būtinosios ginties situacijos, nes atvykus kaltinamajam ten V. T. nebuvo, kurie patvirtina V. T. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad ji pirma nuėjo miegoti, neprieštarauja liudytojos R. S. parodymams, kad kaltinamasis į T. namus išėjo kilus triukšmui ir šaukiantis pagalbos, bei paneigia J. ir V. T. parodymus, jog kaltinamasis miegojo pastarųjų namuose, liudytojos R. M. parodymams, kad T. namo kambariuose ji nebuvo ir gėlių su T. S. neišvartė, kas paneigia J. T. parodymus, jog kaltinamasis tai padarė lįsdamas prie R. M.

Kaltinamojo T. S. pasirinkta gynybos taktika dėl būtinosios ginties vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuosprendyje aptartais įrodymais visiškai įrodyta kaltinamojo kaltė, kad nekentėjusįjį J. T. kaltinamasis nesunkiai sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl skirtina bausmė.

Kaltinimo dalis dėl nusikaltimo padarymo vietos tikslintina atsižvelgiantį į surinktus įrodymus teisiamojo posėdžio metu, netaikant BPK 256 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros, kadangi iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu (girtumas patvirtintas nuosprendyje aptartais įrodymais), administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl kaltinamajam skirtina kaltintojo pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Civiliniai ieškiniai. Ieškovo - valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinys tenkintinas visiškai. Nukentėjusiajam J. T. medicininės paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi T. S. (CK 6.263 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais. (b.l. 22).

Ieškovo – J. T. ieškinys tenkintinas iš dalies: 1) ieškinio reikalavimas dėl priteisimo išlaidų už advokato pagalbą netenkintinas, kadangi ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas išlaidas (CPK 178 straipsnis); 2) ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 strapsnį žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 straispnis). Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straispsnis.). Šis ieškinio reikalavimas dėl 100 Lt kelionės išlaidų ir 200 Lt išlaidų medikamentams įsigyti nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas; 3) reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, ji atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais, ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 20.000 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 15, 17), dėl sužalojimo buvo gydomas ambulatoriškai (b.l. 22), neabejotinai nukentėjusysis patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus. Tačiau ir įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu, prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Ieškovas nebuvo gydomas stacionariai, jam nenustatytas nedarbingumo lygis. Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 straispniais, tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. S. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąjį per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ieškinį tenkinti visiškai ir iš T. S. priteisti 342,37 Lt (tris šimtus keturiasdešimt du litus 37 ct) gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679).

J. T. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. S. priteisti 3.000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti J. T., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jo ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.