Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 155 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atsiprašyti nukentėjusiojo Z. V. maksimaliai artimomis veikos padarymui aplinkybėmis.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. Z. V. priteista 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, vyr. specialistės kabinete, seniūnijos darbuotojų vyr. specialistės B. K. ir specialistės socialiniam darbui V. Ž. akivaizdoje bei girdint socialinei darbuotojai V. Z., pavadindamas nukentėjusįjį Z. V. „vagies gabalu“ ir „Ukmergės santechniku“, viešai žodžiu jį užgauliai pažemino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusysis Z. V. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. – įžeidimo, padarymą atsako asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagal teismų praktiką įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. B., atėjęs į seniūnijos patalpas, seniūną Z. V. kitų darbuotojų akivaizdoje pavadino „vagies gabalu“ ir „Ukmergės santechniku“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šie žodžiai yra žeminantys, menkinantys asmenį jo paties ir kitų žmonių akyse, įžeidžiantys asmens garbę ir orumą, to neginčija ir pats apeliantas. Tačiau A. B. skunde teigia, kad jo padaryta veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, o jis – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis taip pasakė seniūnui nesusivaldęs, kai jam nebuvo suteikta jo prašoma pagalba.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. atvyko į seniūniją prašyti pagalbos. Seniūnui Z. V. nurodžius, jog jis A. B. padėti negalės, A. B. seniūną pavadino „vagies gabalu“ ir „Ukmergės santechniku“. Teisiamojo posėdžio metu Z. V. parodė, kad įėjo į kabinetą, V. Ž. pasakė, kad A. B. nori sužinoti, kada baigiasi atostogos J. B., jis (Z. V.) atsakė, kad J. B. atostogauja, bet kada jo atostogos baigiasi, jis pagal įstatymą neprivalo pasakyti, tada A. B. pradėjo jį koneveikti (61 b. l.). Z. V. parodymus patvirtino B. K., kuri parodė, kad atėjęs A. B. jos klausė, ar J. B. atostogauja, ji pasakė, kad atostogauja ir informacijos neteiks, tada ji pakvietė V. Ž., atėjo seniūnas, kuris pasakė, jog šios informacijos niekas neteiks ir tada A. B. pradėjo įžeidinėti seniūną (62 b. l.). V. Ž. taip pat nurodė, jog A. B. klausė seniūno, kiek laiko J. B. atostogaus, seniūnui nepasakius, A. B. pradėjo šaukti, sakyti: „Ukmergės santechnikas“, „vagies gabalas“ (63 b. l.). Taigi, nors A. B. teigia, kad visa tai pasakė ne iš piktos valios, tie žodžiai jam tiesiog išsprūdo ne vietoje, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių aišku, kad tiek seniūnijos darbuotojos, tiek nukentėjusysis Z. V. A. B. mandagiai nurodė, kad nesuteiks jo prašomos informacijos, ir paaiškino, kad tokios informacijos suteikimo įstatymas nenumato. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, Z. V. pavadindamas „vagies gabalu“ ir „Ukmergės santechniku“, A. B. ne išreiškė staiga kilusias neigiamas emocijas dėl jo prašymo netenkinimo, o veikdamas tiesiogine tyčia siekė Z. V. seniūnijos patalpose, girdint kitiems seniūnijos darbuotojams, viešai pažeminti kaip pareigūną, sumenkinti jo, kaip seniūno vardą, todėl ši jo veika ne tik formaliai atitinka BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, bet ir pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, už kurį kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, paskiriant įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Taigi, nėra pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti BK 37 str. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsakant į nuteistojo A. B. skundo argumentą dėl nukentėjusiojo Z. V. išduotos charakteristikos, pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., į Z. V. išduotą nuteistojo charakteristiką, esančią kitoje baudžiamojoje byloje dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (7–8 b. l.), neatsižvelgė.

Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajam Z. V. per didelę pinigų sumą (500 Eur) padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl A. B. jo atžvilgiu pavartotų žodžių jis pasijuto pažemintas. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (30 b. l.), nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių žodžių prasmę – pats nukentėjusysis pripažino, kad jei jį santechniku būtų pavadinę ne seniūnijos patalpose, tai nebūtų įžeidimas (34 b. l.), kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteistas 500 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažinamas iki 200 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ir nukentėjusįjį atstovavęs advokatas A. Karpinskas prašė išieškoti iš nuteistojo nukentėjusiajam jo atstovavimo išlaidas ir pateikė sąskaitos už teisines paslaugas bei atlikto mokėjimo kopijas (89, 90 b. l.), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis Z. V. už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiojo išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškotinos iš nuteistojo A. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.,

nutaria:

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendį:

sumažinti iš A. B. Z. V. priteistos neturtinės žalos dydį iki 200 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam Z. V. 300 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.