- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-683-253/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V.T., I.V.
- Ieškovas
- K.R.
- Kategorijos
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-683-253/2007
Teisėjas Osvaldas Briedis Procesinio sprendimo kategorija 21.6;
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių V.T. ir I.V. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-761/2007 pagal ieškovės K.R. ieškinį atsakovėms V.T. ir I.V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K.R. 2007-01-05 pateikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Prašė pripažinti negaliojančia 2005-03-03 žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 2-1353, sudarytą tarp V.T. ir I.V., dėl 162/323 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir šį žemės sklypą grąžinti V.T. Nurodė, kad atsakovė V.T. padovanodama žemę savo mamai I.V. šiuo sandoriu siekė pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti prievolės įvykdymo. Kadangi sandoris sudarytas su artimu giminaičiu, tai pagal CK 6.67 str. 1 p. abi šio sandorio šalys yra nesąžiningos, dėl to dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir pritaikius restituciją ginčo sklypas grąžintas V.T., kad į šį turtą būtų galima nukreipti tolesnį skolos išieškojimą (b.l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2007-05-24 sprendimu ieškinį visiškai tenkino ir pripažino negaliojančia 2005-03-05 žemės sklypo dovanojimo sutartį, sudaryta tarp V.T. ir I.V., nuo jos sudarymo momento; priteisė iš atsakovės V.T. ir I.V. visas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog V.T., dovanojimo sutartimi perleidusi žemę mamai I.V., tapo nemoki, neliko galimybių patenkinti kreditorės reikalavimų, tokiu būdu buvo pažeistos kreditorės K.R. teisės. Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad šalys yra nesąžiningos, jeigu sandoris yra sudaromas su tėvais, todėl atsakovės pripažintos nesąžiningomis sandorio šalimis, o žemės sklypo dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia. Pripažinus sandorį negaliojančiu taikyta restitucija, I.V. privalo grąžinti V.T. viską, ką gavo pagal dovanojimo sutartį. Teismas netenkino atsakovių prašymo taikyti ieškinio senatį. Nustatė, kad pagal CK 6.66 str. 3 d. ieškinio senaties terminas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar galėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo 2006-11-28 gavusi antstolio V.Š. pranešimą (b.l. 73-74).
Dėl minėto sprendimo atsakovės I.V. ir V.T. 2007-06-22 padavė apeliacinius skundus, kuriais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nes ieškinio senaties terminas pardedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo pažeistas teises. Ieškovei apie sudarytą sandorį buvo žinoma nuo pat 2005-04-28 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo, bet ji sandorio neginčijo. Be to, dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2005-03-03, t.y. dar iki teismo sprendimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad tuo siekta sąmoningai pabloginti atsakovės V.T. turtinę padėtį. Ginčo sklypas sandorio sudarymo metu nebuvo areštuotas, todėl juo buvo galima laisvai disponuoti, o teismo sprendimu priteistą skolą padengti iš kito turto (b.l. 77-78, 80-81).
Atsiliepimas
Ieškovė K.R. 2007-07-13 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškinio senaties terminas pagal LR CK 6.66 str. 3 d. skaičiuojamas nuo tada, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Apie atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį ji sužinojo 2006-11-28 gavusi antstolio V.Š. pranešimą, o ne nuo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2005-03-03. Kito atsakovės V.T. turto išieškoti skolą nepakanka (b.l. 86-87).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra būtų priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialinės bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį šio skundo pagrindą, o taip pat teismo sprendimo negaliojimo absoliučius pagrindus (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniai skundai paduoti dėl teismo sprendimo, kuriuo pripažinta negaliojanti dovanojimo sutartis ir taikyta restitucija. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės pažeidimų, prieštaraujančių viešajam interesui, todėl nagrinėja bylą, neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų ir vertina tik apskųsto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą (CPK 320 str. 2 d.). Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos ir, patenkindamas paminėtus ieškininius reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovės V.T. ieškovei negrąžintą skolą 10800 Lt, 324 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 11624 Lt. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
Ieškovė, būdama atsakovės V.T. kreditorius, 2005-03-03 dovanojimo sandorį ginčija CK 6.66, 6.67 straipsnių pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, išaiškino bei pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas. Sutinkamai su CK 6.66 straipsnio pirmąja dalimi, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad V.T. žinojo, jog sudarydama 2005 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartį ji pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) interesus. Šią aplinkybę patvirtina tas faktas, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu V.T. buvo skolinga ieškovei, teisminiai procesai dėl skolos priteisimo vyko nuo 2003 m. spalio 31 d. Tuo tarpu perleidusi savo nekilnojamąjį turtą motinai I.V., ji tapo nepajėgi grąžinti ieškovei skolą, t.y. tapo nemoki. Tai įrodo ir teismo antstolio 2006 m. lapkričio 28 d. raštas ( b. l. 7).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri, be kita ko, reiškia, kad turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta šio principo išimtis - nesąžiningumo prezumpcija. Šioje teisės normoje nustatyti konkretūs atvejai, kada preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas. Visais kitais, CK 6.67 straipsnio nenumatytais atvejais galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri, kaip nuginčijamoji prezumpcija, gali būti paneigta kreditoriui įrodžius ir teismui nustačius ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, t.y. nustačius, kad sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
Pagal CK 6.67 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą tokia prezumpcija taikoma sandoriui, kurį skolininkas sudarė su savo tėvais. Kaip minėta, skolininkė V.T. 2005 m. kovo 3 d. dovanojimo sutartį sudarė su savo motina I.V., o dovanojimo sandoris yra neatlygintinis. Tuo tarpu bylos medžiagoje nėra įrodymų, kurie būtų paneigę šią nesąžiningumo prezumpciją. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinių skundų argumentai taip pat neduoda pagrindo kitaip vertinti teismo išvadas šiuo klausimu (CPK 185, 178 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendime bei šioje nutartyje išdėstytus argumentus, kurių pagrindu abiejų atsakovių veiksmai sudarant ginčo sandorį įvertinti, kaip bendras veikimas siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, tai yra kaip nesąžiningi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančia ieškovės ginčytą sandorį, pagrįstai taikė restituciją. Dėl šio, atsakovių apeliacinių skundų argumentai dėl neteisėto restitucijos taikymo ar skolos grąžinimo iš kito skolininkės turto atmetami, kaip nepagrįsti, nes byloje nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovė V.T. atsiskaitė su ieškove.
Apeliančių argumentai, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje, atmestini, kadangi ieškovė įrodė, jog apie dovanojimo sandorio sudarymą ji sužinojo tik 2006-11- 28. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovės nepateikė (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinius skundus, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunduose nurodytais motyvais nėra, todėl atsakovių apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.