- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-472-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00446-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Kreditorius
- Valstybinio studijų fondo
- Skolininkas
- L. P.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 472 – 227 / 2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio studijų fondo atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-593-126/2013 pagal kreditoriaus Valstybinio studijų fondo pareiškimą skolininkei L. P. (buv. K.) dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius Valstybinis studijų fondas 2001-04-17 paskolos sutarties Nr. 01080071, sudarytos su skolininke L. K. pagrindu, prašė Rokiškio rajono apylinkės teismo priimti įsakymą dėl išieškojimo iš skolininkės 1 223,29 Lt skolos, 206,48 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkės gyvenamą vietą nurodė Rokiškio m. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą kaip neteismingą Rokiškio rajono apylinkės teismui ir nutarė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, jog pagal bendrąsias teismingumo taisykles pareiškimas dėl skolos priteisimo pareiškiamas pagal skolininko gyvenamą vietą (CPK 29 str.), o Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išaiškino kreditoriui, kad su pareiškimu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pažymėjo, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkės pavardė yra P.,o ne K., kaip nurodyta pareiškime.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti šią nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Teigia, kad ši byla teisminga Rokiškio rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamą vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamai vietai nustatyti. Pagal CK 2.16 straipsnio 2 dalį fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausia gyvena(3k-3-313/2009). Todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti nebūtinai asmens deklaruotą gyvenamą vietą, bet tą , kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-333 patvirtino Asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tvarkos aprašą. Jame įtvirtinta, kad asmenys, dėl objektyvių priežasčių negalintys deklaruoti savo gyvenamosios vietos konkrečiame bute ar name, arba asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Savivaldybės, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą Savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Gyvenamosios vietos deklaravimas Savivaldybės patalpoje nesuteikia teisės į šio būsto nuomą ar nuosavybę, taip pat kitų daiktinių teisių( 4 ir 5 punktai). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad skolininkė L. P. (buv.K.) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktiškai negyvena ir šiuo adresu siunčiamų procesinių dokumentų ji negalėtų gauti. Tokiu būdu, Rokiškio rajono apylinkės teismas, nustatydamas skolininkės gyvenamąją vietą, netinkamai pritaikė CK 2.17 str. nustatytus fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus ir formaliai vadovavosi tik Gyventojų registro duomenimis. Papildomai pažymėjo, kad CK 2.17 str. 3 d. nustato fizinio asmens pareigą raštu pranešti kitai sandorio šaliai, savo kreditoriams ir skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokia pat pareiga skolininkei nustatyta ir Paskolos sutarties 3.5 punkte. Šiuo atveju Valstybinis studijų fondas iš skolininkės nėra gavęs jokios informacijos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teigia, jog teismas skundžiama nutartimi priėmė sprendimą pareiškimą su priedais grąžinti pareiškėjui, tačiau Valstybinis studijų fondas pareiškimo su priedais iš Rokiškio rajono apylinkės teismo nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar byla teisminga Rokiškio rajono apylinkės teismui.
Kreditorius kreipėsi į teismą supaprastinta proceso tvarka dėl skolos išieškojimo-teismo įsakymo išdavimo. CPK XXIII skyriuje įtvirtinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai. Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalį pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta : skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinoma), adresas, darbo vieta (jeigu žinoma). Taigi, kreditoriaus pareiga nurodyti tikslius skolininko anketinius duomenis, gyvenamą, darbo vietas. Pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso nuostatas, ieškinys pareiškimas teismui pagal atsakovo gyvenamą vietą (CPK 29 str.). Sutiktina su apeliantu, kad sprendžiant bylos teismingumo klausimą skolininko gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik vienas kriterijų jo gyvenamajai vietai nustatyti. Kaip nurodyta civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 ir 2 dalyse, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o jei faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta , su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta ir kt), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta.
Šiuo atveju kreditorius pareiškimu kreipėsi ne į Vilniaus miesto apylinkės teismą, t.y. pagal skolininkės deklaruotą gyvenamą vietą, o į Rokiškio rajono apylinkės teismą. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad kreditorius bylos teismingumą pasirinko pagal 2001-04-17 Paskolos sutartyje nurodytą skolininkės gyvenamą vietą Rokiškio mieste, nes skolininkė pagal sutarties sąlygas neinformavo Fondo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Sutiktina su apeliantu, kad skolininkė realiai negyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu- Savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Todėl pagal šį požymį(skolininkės deklaruotą gyvenamą vietą) byla negali būti teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau apelianto teiginys, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra Rokiškio miestas ir ši byla teisminga Rokiškio rajono apylinkės teismui, jokiais įrodymais neparemtas, išskyrus prieš 12 metų pasirašytoje sutartyje nurodytą skolininkės gyvenamą vietą - Rokiškio miestas, (duomenys neskelbtini). Kreditorius, teikdamas atskirąjį skundą, savo skundo teiginio apie skolininkės faktinę gyvenamą vietą Rokiškio mieste, įrodymais nepagrindė, nenurodė jos darbo vietos ar duomenų apie jos turto vietą, iš kurių galima būtų spręsti, kad skolininkės faktinė gyvenamoji vieta yra Rokiškio miestas (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad kreditorius, teikdamas pareiškimą, nesiaiškino skolininkės faktinės gyvenamosios, darbo vietų. Aplinkybė, kad skolininkė neinformavo kreditoriaus apie pasikeitusią gyvenamą vietą, kaip įsipareigojo sutartimi, nepakankama išvadai, jog skolininkės gyvenamoji vieta realiai nepasikeitė. Kreditorius būtent dėl to, kad skolininkė nevykdo 2001 m. Paskolos sutarties- negrąžina suteiktos tikslinės paskolos dalinėms pragyvenimo išlaidoms studijų metu padengti, kreipėsi pareiškimu į teismą.
Pažymėtina, kad kreditoriaus, pateikusio pareiškimą, tikslas ne tik tai, kad būtų priimtas pareiškimas ir jo pagrindu išduotas teismo įsakymas dėl skolos ir kt. išieškojimų iš skolininko, bet , kad įsakymo kopija su kreditoriaus pareiškimo kopija ir bei teismo pranešimu- siūlymu per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti priteistas sumas, būtų įteikta skolininkui. Tik įteikus minėtus procesinius dokumentus skolininkui, pradedamas skaičiuoti terminas priteistų sumų sumokėjimui, o to nepadarius- priverstinis išieškojimas.
Kadangi kreditorius pareiškime nenurodė skolininkės faktinės gyvenamosios vietos ir darbo vietos, kaip reikalaujama CPK 433 straipsnio 1dalies 2 punkto, bei su skundu nepateikus šių duomenų, pagrindžiančių skundo teiginį apie bylos teismingumą Rokiškio rajono apylinkės teismui, darytina išvada, kad skolininkės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 431 str. 2 d. 4 p). Vadinasi pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų ir jis negali būti priimtas (CPK 435 str. 1 d.).
Kreditorius atskirajame skunde nurodo jau kitą- dabartinę skolininkės pavardę. Tuo pripažįsta, kad pareiškime jis nurodė neteisingą skolininkės pavardę ir iš esmės sutinka, kad jo pareiškimas neatitiko CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo- nurodyti skolininko pavardę.
Darytina išvada, kad kreditorius, teikdamas pareiškimą, nesiaiškino skolininkės faktinės gyvenamosios vietos, jos pavardės.
Pabrėžtina, kad teismas priima įsakymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko pagal pareiškime nurodytus skolininko duomenis ir tokio pobūdžio bylose nenumatytas pareiškimų trūkumų šalinimo institutas. Todėl įstatymas reikalauja, kad pareiškime būtų nurodyti tikslūs, išsamūs, teisingi skolininko duomenys.Kreditorius šių įstatyminių nuostatų nesilaikė.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas nepriimtinas, skundžiamą nutartį palieka galioti, tačiau ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kaip neteismingą Rokiškio rajono apylinkės teismui), o kitais- CPK 433 straipsnio 1 dalies 2 punkto (pareiškimo turinio trūkumas- neteisinga skolininko pavardė) ir 431 straipsnio 2 dalies 4 punkto ( skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos) pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog iki šiol jis negavo gražintinų jam pagal nutartį dokumentų- pareiškimo su priedais, neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Įprastai jie grąžinami tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakyta priimti pareiškimą(ieškinį).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, ją išdėstant taip :
atsisakyti priimti kreditoriaus Valstybinio studijų fondo pareiškimą skolininkei L. K. ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.