Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-28 · Civilinė byla Nr. e2-391-464/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
e2-391-464/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01305-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“, uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Belor“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-391-464/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01305-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arvi fertis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Belor“ 2018-07-17 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su Pauliano ieškiniu (actio Pauliana), prašydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiais atsakovių UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytus atsiskaitymo sandorius pagal atsakovės UAB „Baltkalis“ atsakovei UAB „Arvi fertis“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras (sąskaitų serijos ir numeriai: BALT TGG00084, BALT TGG00083, BALT TGG00081, BALT TGG00079, BALT TGG00078, BALT TGG00077, BALT TGP00160, BALT TGP00156, BALT TGP00157, BALT TGG00075, BALT TGG00074, BALT TGG00073, BALT0011593, BALT TGG00072, BALT TGG00071, BALT TGP00151, BALT TGG00080, BALT TGG00070, BALT TGG00069, BALT TGG00068, BALT TGP00147, BALT TGP00146, BALT TGG00076, BALT TGP00139, BALT TGG00067, BALT TGG00066, BALT TGG00065, BALT TGG00064, BALT TGG00063, BALT TGG00062, BALT TGG00061, BALT TGP00131, BALT TGG00059, BALT TGP00128, BALT TGG00058, BALT TGP00125, BALT TGG00055, BALT TGG00053, BALT TGP00122, BALT TGG00052, BALT TGG00057, BALT TGG00056, BALT TGP00120, BALT TGG00051, BALT TGG00050) ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „Baltkalis“ 2 196 288,14 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“ ir iš atsakovės UAB „Baltkalis“ atsakovei UAB „Arvi fertis“ priteisti 2 196 288,14 Eur sumą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ginčo sandoriais atsakovė UAB „Arvi fertis“ suteikė pirmenybę kreditorei UAB „Baltkalis“, kurios reikalavimas turėjo būti tenkinamas paskiau, ir taip pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eilės taip pažeisdama kitų UAB „Arvi fertis“ kreditorių teises.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Baltkalis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir reikalavimo teises į trečiuosius asmenis 2 196 288,14 Eur sumai. Nurodė, kad ieškiniu ginamas viešasis interesas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) egzistuoja savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovei UAB „Baltkalis“ ieškinio suma laikytina didele, o tai savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė UAB „Baltkalis“ nesąžiningai sudarinėja sandorius, žinodama bei suvokdama kitų kreditorių teisių pažeidimus, todėl ši atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų (mažinti turto masę, kitaip vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo), dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-20 nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Baltkalis“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir reikalavimo teises į trečiuosius asmenis 2 196 288,14 Eur sumai. Iš areštuotų lėšų atsakovei leido vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su atsakove UAB „Arvi fertis“, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartis palikta nepakeista.

5. Atsakovė UAB „Baltkalis“ 2018-08-27 pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-09-12 nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018-09-12 nutartis palikta nepakeista.

6. Atsakovė UAB „Baltkalis“ 2018-10-03 pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant jų apimtį ir leidžiant atsakovei iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Vilniaus apygardos teismas 2018-10-15 nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas atsakovei UAB „Baltkalis“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį ne didesnį nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Šalies argumentai

7. Atsakovė UAB „Baltkalis“ 2018-10-19 pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-10-15 nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas, ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti UAB „Baltkalis“ iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-10 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018-10-15 nutartį, jos rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad atsakovės UAB „Baltkalis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2018-07-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeičiamos, leidžiant atsakovei išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams (netaikant ribojimo Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžiu), taip pat įpareigojo antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad teismų praktikoje nėra įprasta nustatyti papildomus apribojimus darbo užmokesčiui, o apribojimai, kokius nustatė pirmosios instancijos teismas, gali būti taikomi tik išskirtiniais atvejais ir tik pagal bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. įrodžius šalies, kurios atžvilgiu buvo taikytos (taikytinos) laikinosios apsaugos priemonės galimą nesąžiningumą (ketinimą tokiu būdu nesąžiningai sumažinti savo turto masę). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išimties taikyti pagrindo nėra.

9. Dar iki jos atskirojo skundo išnagrinėjimo atsakovė UAB „Baltkalis“ 2018-11-26 pateikė Vilniaus apygardos teismui dar prašymą leisti jai iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, visiškai atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, jiems išmokant darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiame prašyme nurodė, kad atsakovė UAB „Baltkalis“ negali atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, todėl jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsakovei negalint atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, jos įsiskolinimas toliau didės ir kartu mažės galimybės įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, t. y. nebus įgyvendintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-21 nutartimi atsakovės UAB ,,Baltkalis” prašymą atmetė.

11. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai (pranešimai apie darbo santykių pasibaigimą, darbo sutarčių kopijos) nepatvirtina ir neįrodo, kad atsakovė su jos prašyme įvardintais atleidžiamais / atleistais darbuotojais nėra atsiskaičiusi. Nors direktorius yra pasirašęs pažymas apie darbo santykių pasibaigimą, kuriose nurodytos mokėtinos sumos darbuotojams, tačiau suinteresuoti asmenys su jomis nėra supažindinti, suinteresuotų asmenų – atleidžiamų darbuotojų – pozicija dėl atsakovo skolos jiems nėra žinoma. Atsakovės pateiktą Darbo ginčų komisijos 2018-12-12 pranešimą teismas vertino kritiškai, kadangi į komisiją buvo kreiptasi 2018-12-06, t. y. nedelsiant po to, kai atsakovė buvo įpareigota pateikti įrodymus, jog su atleistais / atleidžiamais darbuotojais nėra atsiskaičiusi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė UAB „Baltkalis“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „Medicinos bankas“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, visiškai atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, jiems išmokant darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai neišnagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

12.2. Teismas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, paneigiančių pateiktų įrodymų leistinumą ir patikimumą. Atsakovė pateikė visus duomenis, kuriuos buvo pirmosios instancijos teismo įpareigota pateikti.

12.3. Teismas, kritiškai vertindamas atsakovės darbuotojos kreipimąsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto atlyginimo ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, galimai buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę dėl įrodymų vertinimo.

12.4. Teismas nepagrįstai teigia, kad darbuotojai nėra supažindinti su pažymomis apie darbo santykių pasibaigimą, kadangi jos nėra pasirašytos. Teisės aktai nenumato pareigos darbuotojus pasirašytinai supažindinti su minėtomis pažymomis. Teismas taip pat ieškovei tokios pareigos nenumatė.

Atsiliepimas

13. Ieškovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

Šalies argumentai

13.1. Atsakovės prašymas vertintinas kaip nekonkretus, nepagrįstas, nes atsakovė jį grindė melagingais duomenimis. Taip pat prašyme nenurodoma, kiek prašoma leisti išmokėti lėšų kiekvienam atleistam darbuotojui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl operacijų, kurios gali būti atliekamos su areštuotomis lėšomis, proporcingumo

14. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, jų mastas ar apimtis. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė 2018-10-03 teismui pateiktame prašyme buvo suformulavusi reikalavimą leisti jai mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (šios nutarties 6 p.). Lietuvos apeliacinis teismas, 2019-01-10 nutartimi pakeisdamas Vilniaus apygardos teismo 2018-10-15 nutartį, kuria buvo iš dalies tenkintas apeliantės 2018-10-03 prašymas ir jai leista mokėti savo darbuotojams darbo užmokestį, ne didesnį nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, nurodė, kad apeliantei leidžiama savo darbuotojams išmokėti darbo užmokestį (visą). Šiame kontekste pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyse nėra pasisakyta apie leidimą / neleidimą apeliantei mokėti savo darbuotojams ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

16. Apeliantė naujame, 2018-11-26 pateiktame prašyme dar labiau konkretizavo savo siekius, prašydama sumažinti jai taikytų ribojimų apimtį ir papildyti leistinų atlikti iš areštuotų piniginių lėšų operacijų sąrašą dar ir mokėjimais, kuriais būtų galima visiškai atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, jiems išmokant darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė padaręs išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog su atleistais / atleidžiamais darbuotojais nėra atsiskaičiusi.

17. Tačiau tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo padaryta nepakankamai įsigilinus į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslus bei neatsižvelgus į būtinybę užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Tik vienos iš šalių, t. y. kreditoriaus interesų užtikrinimas, šios šalies prašymu pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, neturėtų paralyžiuoti antrosios šalies – įmonės, kurios turtas yra areštuojamas dar iki kilusio šalių ginčo galutinio išsprendimo teisme, ūkinės veiklos ir neturėtų suvaržyti šios įmonės įsipareigojimų vykdymo, įskaitant ir pareigą darbuotojams išmokėti darbo užmokestį bei atsiskaityti su atleidžiamu / atleistu iš darbo darbuotoju. Dar daugiau, bet kokių priemonių taikymas ir ribojimų nustatymas neturėtų lemti įmonės nemokumo.

18. Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) darbo užmokestis apibūdinamas kaip atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 139 str. 1 d.). Darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 str. 2 d.).

19. Kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis laikytinos išmokos už ilgametį darbą, netekto darbingumo dėl darbdavio kaltės išmokos (periodinės ar vienkartinės), socialinio draudimo įmokos, darbdavio socialinės išmokos (pašalpos pagal teisės aktus, vienkartinės piniginės ir nepiniginės išmokos už darbo rezultatus, asmeninių švenčių proga, materialinės pašalpos dėl artimo giminaičio mirties, apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, maitinimo paslaugos, draudimo įmokos ir pan.), delspinigiai ar netesybos už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, išeitinės išmokos ir kitos darbo teisės normose numatytos išmokos, kurių neapima darbo užmokestis ir kurios nėra aptartos darbdavio ir darbuotojo sudarytoje darbo sutartyje.

20. Kaip buvo nurodyta pirmiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2019-01-10 nutartimi, priimta po nagrinėjamo šioje byloje atskirojo skundo pateikimo (2019-01-02), iš esmės jau leido apeliantei išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, įpareigojęs antstolį nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje jau pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ribojimus darbuotojams mokėtinam darbo užmokesčiui, nes jų teisės ir teisėti interesai turi būti apsaugoti net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų situaciją su darbuotojų teise gauti ir kitas su darbu susijusias išmokas vertinti kitaip, nei jau yra įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-10 nutartyje.

21. Papildomai pažymėtina, kad darbuotojas turi teisę už atliktas darbo funkcijas gauti sulygtą darbo užmokestį, turi teisę laiku gauti išeitines išmokas, kai darbo santykiai nutraukiami, o aplinkybė, kad jo darbdaviui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali lemti darbuotojo teisės gauti su darbu susijusias išmokas pažeidimo nepaisant to, ar darbuotojas dirba vienoje ar keliose darbovietėse, taip pat nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų ar sulygto darbo užmokesčio dydžio.

22. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad apeliantė, prašydama leisti atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais, jiems išmokant darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, nurodė, jog ji dėl arešto neturi galimybės išmokėti darbo užmokesčių, atitinkamai, dėl to skaičiuotinos netesybos, kurias apeliantė, kaip darbdavė, taip pat privalo mokėti DK normų pagrindu.

23. DK 146 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja teisinius santykius dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarkos, nustatyta, kad, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo 1 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

24. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo 1 mėn. vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš 6 (DK 147 str. 2 d.).

25. Taigi, iš tiesų darbo teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Nagrinėjamu atveju DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos tikslai gali būti pasiekti tik darbdaviui jos laikantis, nes priešingu atveju gali atsirasti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-01-10 nutartimi iš esmės tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, jai jau yra sudaryta galimybė išmokėti einamojo mėnesio darbo užmokesčius darbuotojams, kita vertus, procesiniuose teismų dokumentuose tiesiogiai neaptarta teisė mokėti ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, įskaitytinai ir išmokas atleidžiamiems / atleistiems darbuotojams pagal DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Todėl ir tokie mokėjimai (t. y. kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) apeliantei leistini, išplečiant operacijų, leidžiamų atlikti iš areštuotų lėšų, sąrašą (CPK 145 str. 6 d.).

27. Nepaneigta, kad dėl apeliantei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jai jau galėjo atsirasti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių, taip pat darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 2 d.), darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str. 8 d.), darbdavio valia (DK 59 str. 1 d.), nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 str. 3 d.) ar kitais darbo įstatyme numatytais atvejais, darbdavys gali turėti pareigą išmokėti darbuotojui išeitines išmokas, t. y. kitą su darbo santykiais susijusią išmoką. Tokiu atveju tiesiogiai neįvardijus tokio apeliantei duodamo leidimo (iš areštuotų piniginių lėšų atleistiems / atleidžiamiems darbuotojams išmokėti ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), gali būti suvaržyta galimybės visiškai atsiskaityti su atleistais / atleidžiamais darbuotojais.

28. Priešingas šios situacijos aiškinimas teiktų pagrindą vertinimui, kad apeliantės prašymo nepatenkinimas jai galėtų padaryti daug didesnę žalą, nei ji galėtų kilti ieškovei leidžiant apeliantės atleistiems / atleidžiamiems darbuotojams išmokėti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Tokiu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą dėl leidimo vykdyti atitinkamus mokėjimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės, leidžiant iš areštuotų lėšų apeliantės atleistiems / atleidžiamiems darbuotojams išmokėti kitas su darbo santykiais susijusias išmokas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

29. Kiti apeliantės atskirojo skundo bei ieškovės atsiliepimo į jį argumentai, kad apeliantės prašyme nebuvo nurodyta kokią konkrečiai sumą / sumas prašoma leisti išmokėti kiekvienam atleistam darbuotojui nėra teisiškai reikšmingi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 str. 6 d.), o paties teismo nustatomi panaudotinų sumų ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra teisinės reikšmės, ar apeliantė įrodė, jog su atleistais darbuotojais dar neatsiskaitė, kadangi tokius duomenis apie mokėtinų sumų dydžius atleistiems / atleidžiamiems darbuotojams apeliantė privalės teikti būtent antstoliui, kuris juos ir įvertins bei nustatys konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį galės būti panaudota tokioms operacijoms atlikti.

30. Atsižvelgiant į nurodytą bei siekiant užtikrinti šia nutartimi leidžiamų atsiskaitymų vykdymo teisėtumo kontrolę, įvertinus, jog kiekvieną mėnesį apeliantės išlaidų dydis gali skirtis, konkrečią lėšų sumą, kuri per kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, pavestina nustatyti įstatymo leidėjo nurodytam subjektui – antstoliui, kuriam apeliantė turi pateikti įrodymus, susijusius su lėšų poreikių tiems konkretiems mokėjimams atlikti.

Dėl ieškovės procesinių prašymų

31. Ieškovė UAB „Belor“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė: 1) pareigoti UAB „Baltkalis“ pateikti konkrečius duomenis, kam ir kokias pinigų sumas ketinama išmokėti, nurodant ir pateikiant tų sumų priskaitymo pagrindus (darbo sutartis, darbo sutarčių nutraukimo dokumentus, kt.), laikotarpius, už kuriuos tos sumos priskaitytos ir ketinamos priskaityti; 2) iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos išreikalauti G. V. 2018-12-06 prašymo nagrinėjimo baigiamąjį sprendimą; 3) tenkinus UAB „Baltkalis“ prašymą, neleisti išmokėti darbo užmokesčio J. K., premijuoti generalinio direktoriaus V. F., taip pat neleisti išmokėti darbo užmokesčio ir kitiems tokiems asmenims, kurie turi darbinių santykių kitose darbovietėse, kurių valdymo organai yra susiję; 4) išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie ieškovės 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytų asmenų (darbuotojų) darbo vietas ir jų skaičių.

32. Atsižvelgiant į tai, kas šioje nutartyje išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės jau pasisakė dėl šių ieškovės prašomų išreikalauti į apeliacinę bylą duomenų neaktualumo ir nebūtinumo teisingam šioje byloje keliamo procesinio klausimo išnagrinėjimui, tokie duomenys teiktini antstoliui. Klausimai, susiję su paskirtomis apeliantės vadovams premijomis, išeina iš nagrinėjamo ginčo ribų. Ieškovė turės galimybę inicijuoti teisminius ginčus dėl jai padarytos tiesioginės žalos atlyginimo apeliantės valdymo organams ir dalyviams, įrodinėdama tokių išmokų paskyrimo (jei jos yra ar bus paskirtos, yra ar bus išmokėtos) neteisėtumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltkalis“ 2018 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltkalis“ (juridinio asmens kodas 125025140) iš jai priklausančių Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutarties pagrindu areštuotų piniginių lėšų leidžiama išmokėti atleistiems / atleidžiamiems darbuotojams kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Dalia Kačinskienė