Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2011 m. vasario 1 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2010 m. gruodžio 1 d., 12.20 val., garažų bendrijos „Žvejys“ garaže „(duomenys neskelbtini)“, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, laikė 270 litrų benzino, kuriam nepateikė įsigijimą ar pagaminimą patvirtinančių dokumentų, tuo pažeisdamas Finansų ministro 2001-09-25 įsakymu Nr. 270 patvirtintų „Natos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių“ (galiojusių iki 2011-01-01) 3.5, 19 punktų reikalavimus.

2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. Ž5-19 A. P. pripažintas kaltu minėtais veiksmais padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 11 000 Lt bauda.

Skunde pažymima, kad nepagrįsta teismo išvada, jog netikėti pareigūnais G. M. ir E. J., kurie vykdė tarnybines pareigas, neturi pagrindo. E. J. pasakė, jog neprisimena nei talpų, nei kiekio, o G. M. apklaustas nebuvo. Kadangi pats E. J. patvirtino, kad kiekvienos patalpos netikrino, nematavo skysčio kiekio, o aprašė jį tik pagal matomą išorinį turį, todėl visas kiekis, kuris yra įrašytas į aktą, protokolą bei nutartį yra abejotinas. Teismo nuoroda, kad A. P. 2010-12-01 pats nurodė, jog talpose laiko benziną, kurį įsigijo Rusijoje, yra bendro pobūdžio, nes jis nenurodė kiek konkrečiai litrų benzino jis turėjo garaže. Kadangi formuojama teismo praktika, jog administracinėse bylose įrodinėjimo našta perkeliama institucijai, kuri skyrė administracinę nuobaudą, todėl nesurinkus ir nepateikus neabejotinų įrodymų teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 1 d., 12.20 val., garažų bendrijos „Žvejys“ garaže „(duomenys neskelbtini)“, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, laikė 270 litrų benzino, kuriam nepateikė įsigijimą ar pagaminimą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalis numato, jog biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dvidešimties tūkstančių litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytos bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d, įsakymu Nr. 270 (2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1K-073 redakcija) patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktas numato, jog ši tvarka privaloma ūkio subjektams, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, eksploatuojantiems kuro talpyklas, juose laikantiems naftos produktus ir bioproduktus, su išimtimis numatytomis tolimesniuose punktuose. Be to, minėtų Taisyklių 3.5 punktas nustato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikantys savo reikmėms degalus kuro talpyklose (įskaitant mobiliąsias ir kilnojamąsias), kurių bendras tūris iki 450 litrų privalo turėti laikomų naftos produktų ir bioproduktų įsigijimo, pagaminimo ir (ar) gabenimo dokumentus, išvardytus Tvarkos 19 punkte, kol laikomi šie produktai. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto nuostatas, kilnojamoji talpykla apibrėžiama kaip nestacionarioji (netvirtinama prie transporto priemonės) vieno tūrio talpykla (kanistras, statinė, bakas ir pan.) skirta naftos produktams bei bioproduktams, išskyrus alyvą ir bioalyvą, gabenti ir (arba) laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 450 litrų įskaitytinai arba skirta alyvai ir bioalyvai gabenti ir (arba) laikinai laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 1 000 litrų įskaitytinai.

Atsižvelgiant į šias Taisyklių nuostatas, darytina išvada, jog A. P. veika (2010 m. gruodžio 1 d., 12.20 val., garažų bendrijos „Žvejys“ garaže „(duomenys neskelbtini)“, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje), kilnojamose talpyklose (įvairaus tūrio talpose, b. l. 20-21) laikė apie 430 litrus benzino neturėdamas įsigijimo dokumentų, pagrįstai įvertinta kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalies pažeidimas.

2010-12-01 aktas patvirtina, kad garažų bendrijos „Žvejys“ garaže „(duomenys neskelbtini)“, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, patikrinimo metu buvo aptikta įvairios talpos su benzino kvapo gelsvos spalvos skysčiu: 11 metalinių talpų 20 litrų tūrio, 5 plastikinės talpos 20 litrų tūrio, 2 plastikinės talpos 10 litrų tūrio, 6 plastikinės talpos 5 litrų tūrio. Automobilio bagažinėje buvo rastos dar 3 metalinės 20 litrų talpos pilnos benzino kvapo gelsvos spalvos skysčio. Viso aptiktose talpose buvo laikoma 430 litrų benzino kvapą turinčio skysčio. Mėginiams paimta 5 litrai skysčio (b. l. 20-21). Pažeidėjas (apeliantas) paaiškino, kad talpos su benzinu priklauso jam, kad šį kurą jis įsigijo Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje bei nurodė jokių šio kuro įsigijimo dokumentų neturintis (b. l. 21). Taigi patikrinimo metu apeliantas pats neneigė, jog tai yra benzinas, kuris priklauso jam.

Vertinant surinktų įrodymų visumą, taip pat svarbu paminėti tai, kad pažyma apie Lietuvos Respublikos sieną kirtusius asmenis patvirtina, kad A. P. nuo 2010-11-01 iki 2010-12-02 Lietuvos Respublikos sieną per Nidos tarptautinį PKP kirto 50 kartų (b. l. 23-24). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. verčiasi neteisėta veikla – nuolat vyksta į Rusijos Federacijos sritį ir iš ten gabena benziną į Lietuvos Respubliką, išvengdamas apmokestinimo akcizo mokesčiu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, jog teismas išplėstai aiškino kuro talpyklos sąvoką paprastam benzino kanistrui ir taip be pagrindo priverčia bet kokį gyventoją – fizinį asmenį vesti kuro talpyklos buhalterinę apskaitą – kuro apskaitos žurnalus, kurios vėliau privalėtų priduoti saugoti pagal archyvų įstatymą.

Kaip minėta, Taisyklės aiškiai apibrėžia kilnojamosios talpyklos sąvoką. Talpykla apibrėžiama kaip nestacionarioji (netvirtinama prie transporto priemonės) vieno tūrio talpykla (kanistras, statinė, bakas ir pan.) skirta naftos produktams bei bioproduktams, išskyrus alyvą ir bioalyvą, gabenti ir (arba) laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 450 litrų įskaitytinai arba skirta alyvai ir bioalyvai gabenti ir (arba) laikinai laikyti ir didesnė kaip 10 litrų, bet mažesnė kaip 1000 litrų įskaitytinai. Pažeidėjo garažo patalpoje buvo rasta įvairių talpų (20, 10, 5 litrų tūrio) su benzinu (b. l. 20-21). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas šią sąvoką aiškino plečiamai.

Kartu konstatuotina, jog apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad be anksčiau aptikto 160 litrų benzino, jis turėjo tik 2 litrus benzino. Tokie apelianto teiginiai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalį, kadangi jie tiesiogiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims, paties apelianto paaiškinimams, jog benziną, kurį rado pareigūnai, jis pats įsigijo Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje (b. l. 16-21).

Be to, pažymėtina, kad apelianto skundo argumentai yra nenuoseklūs, t. y. tai yra teigiama, kad realiai buvo aptikti tik 2 litrai benzinai (be anksčiau aptiktų 160 litrų), kitoje apeliacinio skundo vietoje jau akcentuojama, kad nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie paimto mėginio rezultatus ir nustatyti ar tai buvo benzinas ar koks kitas skystis. Tai yra teigiama, kad aptiktas skystis nėra benzinas. Visa tai rodo, kad apeliantas pasirinkdamas įvairias gynybos versijas siekia išvengti administracinės nuobaudos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad patikrinimas buvo atliekamas Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos skyriaus viršininko N. Akimov pavedimu. Liudytojas E. J. nurodė, jog į garažą jie buvo įleisti pasibeldus, o talpos su benzino kvapą turinčiu skysčiu buvo sudėtos garaže bei kelios automobilio bagažinėje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad A. P. naudojamame garaže buvo atlikta krata, o ne apžiūra, kuriai teismo nutartis nėra reikalinga.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti A. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 11 000 Lt dydžio baudą.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ja pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171² straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-28 nutartis paliktina nepakeista.

Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

A. P. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.