Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui G. Š., tretiesiems asmenims S. Š., S. Š., išvadą teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). LR Civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą Alytaus rajono apylinkės teismo 2001-12-28 sprendimu, ir priteisti iš atsakovo G. Š., sūnaus S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 800 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės, pradedant nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t.1, b.l. 2). Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2001-12-28 sprendimu nustatytą išlaikymą S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš atsakovo G. Š., nepilnamečio sūnaus S. Š., išlaikymui po 500 litų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2013-03-01, iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis išmokomis disponuos nepilnamečio motina D. Š.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (t.1, b.l. 150-152).

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 2000 Lt, ieškovė patiria būsto išlaikymo, vaikų išlaikymo, draudimo ir kitas išlaidas (t.1, b. l. 9, 99, 16-22), ieškovės vardu registruotas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.7). Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, registruotų transporto priemonių šalys neturi (t.1, b. l. 6-8). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra išvykęs į Airiją (b. l. 31). Nuo 2009 metų atsakovas yra bedarbis ir gauna bedarbio pašalpą, kuri paskutiniais mėnesiais padidėjo iki 228 eurų per savaitę, nuomojasi būstą už 375 eurų per mėnesį, turi tam tikras pragyvenimo išlaidas, kurios iš dalies patvirtintos rašytiniais įrodymais (t.1, b. l. 72-73, 82-91, 123-129).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė ir įvertino apelianto pateiktus įrodymus, ir dėl to nepagrįstai priteisė apeliantui mokėti per didelę išlaikymo sumą t.y. po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apelianto pajamas sudaro tik bedarbio pašalpa, kurios dydis 228, 88 EUR per savaitę arba 912 EUR per mėnesį. Bedarbis yra nuo 2009-03-13 ir esant sunkiai ekonominei situacijai pačioje Airijoje yra sunku susirasti darbą ne tik nuolatiniams šalies piliečiams, bet kitų šalių piliečiams, kurie ankščiau dirbo ir gavo darbo užmokestį, o dabar priversti gyventi iš bedarbio pašalpos.

Apeliacinis teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vertindamas šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šalių gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, taip pat šalių pateiktus duomenis apie jų turimas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog apeliantas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje neesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti didesnį išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Ieškovė, priešingai nei apeliantas, viena rūpinasi šalių vaiko būtinų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan. Taip pat atsakovas negali teisintis aplinkybe, kad jo pajamas sudaro tik bedarbio pašalpa ir todėl negali teikti savo nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės patiriamos išlaidos yra daug didesnės, atsakovas yra darbingas, todėl turi turėti motyvaciją teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, užtikrinti sąlygas realizuoti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, kad vaikas turėtų didesnes perspektyvas gyvenime (t.1, b.l.148). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darbingas, todėl turi siekti gauti tokias pajamas, kad sūnui būtų tenkinami bent minimalūs poreikiai. Taip pat teismas, teisingai įvertinęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantui neišgalint teikti priteisto išlaikymo dėl svarbių aplinkybių, patvirtinančių jo turtinės padėties pablogėjimą esminiai, turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek sūnaus poreikių kitimą nuo ankstesniojo teismo sprendimo priėmimo, tiek kitus dėmesio vertus vaiko ir jo tėvų interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, padidindamas priteistiną išlaikymą iki 500 Lt per mėnesį sūnaus išlaikymui pažeidė išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.