- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-995-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- I. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-995-227/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-635-1000/2016 pagal ieškovo M. S. ieškinį dėl sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo atsakovei I. S., išvadą teikianti institucija – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. S. ieškiniu prašė pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal jo pateiktą bendravimo tvarką ir nustatyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, jog nustatyta bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka jo ir nepilnametės dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), interesų. Dukra nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, jis gyvena Kaune, dirba kas trečią parą, todėl negali dukros pasiimti trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, kaip nustatyta teismo sprendimu. Negalėtų dukros pasiimti ir darbo dienomis, kadangi dukra lanko mokyklą. Dėl šių priežasčių prašė pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti, kad jis su nepilnamete dukra bendraus jos atostogų metu tėvo gyvenamoje vietoje, vasaros atostogų metu kiekvieną mėnesį po 10 kalendorinių dienų (30 kalendorinių dienų per vasarą). Nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo bei automobilio, todėl jam sudėtinga pasiimti ir parvežti dukrą, tenka keliauti autobusu, dėl to dukra pavargsta, o atsakovė turi automobilį, todėl prašė nustatyti, kad dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos pasiims jis, o parsiveš atsakovė. Papildomai prašo nustatyti, kad keičiantis vieno iš tėvų gyvenamajai vietai, kitas turi apie tai pranešti iš anksto. Be to, nurodė, jog jam suprantama, kad vaikui augant auga ir jo poreikiai, todėl prašė pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nustatyti 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarką – M. S. su nepilnamete dukra E. S., bendrauja jos vasaros atostogų metu kiekvieną vasaros mėnesį po 10 kalendorinių dienų (30 kalendorinių dienų per vasarą) M. S. gyvenamojoje vietoje, susitariant iš anksto. M. S. pasiima nepilnametę dukrą E. S. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą. Keičiantis šalių gyvenamajai vietai, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą šalys viena kitą privalo informuoti gyvenamajai vietai pasikeitus nedelsiant (per dešimt kalendorinių dienų). Taip pat nusprendė, kad M. S. nepilnametei dukrai E. S. teikia materialinį išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną I. S. uzufrukto teise. Ieškovui grąžinta 38,95 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-126/2012 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tarp I. S. ir M. S., sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, patvirtintas nepilnametei teikiamo išlaikymo dydis. Įvertino ieškovo paaiškinimus, kad šiuo metu šalių dukra pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, ieškovas gyvena Kaune, atsakovė su dukra (duomenys neskelbtini), ieškovas kas trečią parą dirba, dėl dukters mokslų jis negali matytis su dukra darbo dienomis, todėl nustatytina, kad jis galėtų bendrauti su dukra vasaros atostogų metu. Atsakovei, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui neprieštaraujant pakeistos teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyta, jog ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra vasaros atostogų metu 10 kalendorinių dienų kiekvieną vasaros mėnesį (30 kalendorinių dienų per vasarą). Nors ieškovas nurodė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio, teismas atsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes – ji dirba slenkančiu grafiku, ieškovo draugė (būsima sutuoktinė), tėvai, sesuo vairuoja ir turi automobilius, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl ko jis negali įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Sutiko su atsakove, jog ieškovas turi realią galimybę pasiimti ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą, įvertino, jog šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuriai tenka didesnė vaiko priežiūros našta, o vaikas pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką tik kelis kartus per metus bendrautų su ieškovu. Dėl minėtų aplinkybių sprendė, kad ieškovui vaiko pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos ir parvežimas į vaiko gyvenamąją vietą nesukeltų nepagrįstai didelių kliūčių ir tokiu būdu nepažeistų ieškovo teisių ir interesų.Nustatė, kad šalys privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per dešimt dienų) informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pakeitimą, gyvenamajai vietai jau pasikeitus, kadangi toks šalių viena kitos informavimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą nepažeis šalių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, taip pat nesukels šalims perteklinių rūpesčių.Teismas nesant tarp šalių ginčo sutiko, kad nepilnametei dukrai vaikui augant didėja ir jos poreikiai, E. yra beveik 8 metų amžiaus (b. l. 6), lanko vidurinę mokyklą, jos poreikiai per 4 metus neabejotinai padidėjo. Įvertino šalių turtinę padėtį bei sprendė, kad nustatytinas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. S. prašo pataisyti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ją nustatant taip: tėvas M. S. su nepilnamete dukra E. S., bendrauja jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario, neįvardintų papildomų atostogų, išskyrus vasaros atostogas) metu – visą atostogų laikotarpį, tėvo gyvenamojoje vietoje, o dukters vasaros atostogų metu ieškovas su dukra bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 10 kalendorinių dienų (30 kalendorinių dienų per vasarą), susitariant iš anksto. Taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį ir nustatyti, kad M. S. pasiima nepilnametę dukrą E. S. iš jos gyvenamosios vietos, o mama I. S. pasiima nepilnametę dukrą E. S. iš tėvo gyvenamosios vietos.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) neteisingai suprato jo prašymą ir patvirtino tik bendravimo su vaiku tvarką vasaros atostogų metu praleisdamas prašymo dalį dėl bendravimo kitų atostogų metu, kas apriboja bendravimo su dukra laiką. Prašo įvertinti, kad šiuo metu šalių dukra pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, ieškovas gyvena Kaune, kas trečią parą dirba, dėl dukters mokslų jis negali matytis su dukra darbo dienomis, negali pasiimti jos savaitgaliui, todėl nustatytina, kad jis galėtų bendrauti su dukra ne tik vasaros, bet ir kitų atostogų, metu.Teigia, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, dukrą pasiimti ir parvežti atgal tenka autobusu ar paprašius vairuojančio asmens pagalbos, kelionė iš Kauno į Pasvalio raj. kainuoja apie 20 Eur, tokią sumą jis įvertino sutikdamas teikti vaikui išlaikymą po 120 Eur su sąlyga, kad atsakovė, turinti vairuotojo pažymėjimą, automobilį, pasiimtų dukrą iš jo gyvenamosios vietos. Prašo sprendimą pakeisti dalyje, kuria nustatyta, kad ieškovas dukrą turi ne tik pasiimti, bet grąžinti į atsakovės gyvenamąją vietą, nurodant, kad atsakovė dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos pasiims pati. Atsakovė I. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo iš dalies tenkinti. Nurodo, kad sutinka, jog ieškovas su nepilnamete dukra bendrautų jos atostogų (rudens, žiemos nuo gruodžio 26 d. iki atostogų pabaigos, pavasario, bei neįvardintų papildomų atostogų, išskyrus vasaros atostogas) – visą atostogų laikotarpį, tėvo gyvenamojoje vietoje, o dukters vasaros atostogų metu, tėvas su dukra bendrauja 10 kalendorinių dienų kiekvieną vasaros mėnesį, susitardamas iš anksto. Tačiau nesutinka su ieškovu, kad turėtų būti pakeistas sprendimas ir būtų nustatyta, kad ji turėtų vaiką pasiimti iš jo gyvenamosios vietos. Prašo nustatyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikui sukaks 18 metų kiekvienų metų rugpjūtį ieškovas finansiškai prisidėtų prie dukters išleidimo į mokslus, priemonių pirkimo atsakovei pateikus sąskaitą ar nurodant sumas, jas apmokant per pusę. Nurodo, kad pasikeitė dukters gyvenamoji vieta, ji gyvena Panevėžyje, todėl sutrumpėjo atstumas tarp ieškovo ir vaiko gyvenamųjų vietų, todėl sudaromos palankesnės sąlygos dėl vaiko pasiėmimo ir pristatymo į gyvenamąją vietą. Dukra gyvena su atsakove, kuriai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros našta, atsakomybė, o vaikas su tėvu bendrautų tik kelis kartus per metus, todėl ieškovui vaiko pasiėmimas ir parvežimas atgal neturėtų sukelti didelių kliūčių ir nepažeistų jo interesų.Teigia, kad mokslo metų pradžioje patyrė daug išlaidų išleisti vaiką į mokyklą (277,03 Eur), dėl kurių pasidalinimo su ieškovu per pusę susitarti nebepavyksta.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu papildant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje nustatyta, jog šalys yra nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-126/2012 buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tarp I. S. ir M. S., sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, patvirtintas nepilnametei teikiamo išlaikymo dydis. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti nustatytą bendravimo tvarką pagal jo projektą ir padidinti išlaikymą, Teismas ieškinį skundžiamu sprendimu iš dalies patenkino. Apeliantas su teismo sprendimu iš esmės sutinka, prašo patikslinti rezoliucinę dalį, nes ne pilnai buvo išspręstas jo pareikštas reikalavimas dėl bendravimo su dukra jos atostogų metu bei prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria jis įpareigotas dukrą parvežti į jos gyvenamąją vietą. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.Šioje byloje pasikeitus aplinkybėms- šalių vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir dėl to išaugus vaiko poreikiams, o ieškovo galimybėms bendrauti su vaiku nustatyta tvarka, nustatyta bendravimo tvarka ir išlaikymo dydis gali būti ir turi būti keičiamas. Sutiktina su apeliantu, kad teismas nustatė jo bendravimo su dukra tvarką tik per vasaros atostogas ir praleido prašymo dalį dėl bendravimo su vaiku kitų atostogų metu, nors šalys šiuo klausimu dėstė savo poziciją, o teismas dėl šio prašymo dalies aiškinosi. Apeliantas prašo papildyti sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku sprendimą nurodant, kad ieškovas bendrauja su dukra jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario, bei neįvardintų papildomų atostogų, išskyrus vasaros atostogas) laiku – visą atostogų laikotarpį, tėvo gyvenamojoje vietoje. Atsakovė atsiliepimu į skundą iš esmės tam neprieštarauja. Teisėjų kolegija įvertina, kad tarp bylos šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo siūlomos bendravimo su dukra tvarkos dėl jos kitų (ne vasaros) atostogų metu, ieškovas dėl dukters mokslų, atstumo tarp šalių gyvenamųjų vietų ir ieškovo darbo pobūdžio negali bendrauti su vaiku darbo dienomis, taip pat visais savaitgaliais, o ieškovui turėtų būti sudarytos galimybės bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Sutiktina su apeliantu, kad nenustačius bendravimo su vaiku tvarkos kitų atostogų (išskyrus vasaros) metu galėtų nukentėti tiek ieškovo, tiek vaiko interesai, galimai susilpnėtų tarp jų egzistuojantis glaudus ryšys, būtų apribotas kokybiškas vaiko ir tėvo bendravimas. Esant nurodytoms aplinkybėms Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina papildomai nurodant, kad ieškovas su dukra bendrauja ir jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario, bei neįvardintų papildomų atostogų, išskyrus vasaros atostogas) laiku – visą atostogų laikotarpį, tėvo gyvenamojoje vietoje, susitariant iš anksto. Pripažintina, kad toks vaiko bendravimo su tėvu periodiškumas ir konkreti bendravimo tvarka pripažintina šiuo momentu geriausiai atitinkančia vaiko interesus, protinga, sąžininga ir teisinga vaiko tėvų atžvilgiu.Apeliantas skundu nesutinka, kad jis turėtų ne tik pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, tačiau ir pasirūpinti jos grąžinimu. Apeliantas tokį teiginį grindžia tuo, jog jis neturi vairuotojo pažymėjimo, kelionės išlaidos iš jo gyvenamosios vietos (Kauno) į vaiko gyvenamą vietą (Pasvalys) yra apie 20 Eur ir šią sumą jis jau įtraukė į vaikui skirtino išlaikymo sumą(120 Eur). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, todėl sudaromos palankesnės sąlygos dėl vaiko pasiėmimo ir pristatymo į gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuriai tenka didesnė vaiko kasdieninės priežiūros našta, o ieškovas pagal prašomą ir nustatytą bendravimo tvarką kelis kartus per metus bendrautų su dukra. Byloje išaiškėjo nauja aplinkybė, kad dėl pasikeitusios vaiko gyvenamosios vietos sutrumpėjo atstumas tarp miestų, kuriuose yra ieškovo ir vaiko gyvenamosios vietos (apie 40 km), atitinkamai sumažėja ir ieškovo patiriamos išlaidos kurui ar autobuso bilietui. Ta aplinkybė, jog apeliantas neturi vairuotojo pažymėjimo ir nevairuoja, šiuo atveju reikšmės neturi, nes viešojo transporto sistema tarp šių miestų (Kauno ir Panevėžio) išvystyta puikiai. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija laiko pagrįsta teismo išvadą, jog vaiko pasiėmimas iš jo gyvenamosios vietos ir parvežimas į vaiko gyvenamąją vietą ieškovui nesukels ieškovui nepagrįstai didelių kliūčių ir nepažeis jo teisių ir interesų. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Atsakovė atsiliepimu sutikdama su skundu dėl bendravimo tvarkos, išskyrus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo jai klausimą, nurodo, kad žiemos atostogų metu ji pageidautų, jog su ieškovu dukra bendrautų nuo gruodžio 26 d. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalys tokio reikalavimo nekėlė t.y. , kad ieškovas būtent nuo gruodžio 26 d. bendrauja su dukra. Be to, žiemos atostogos vaikams prasideda sekančią dieną po Kalėdų, t.y. nuo gruodžio 27 d. Nors tokio pobūdžio bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys), šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato buvus pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimo didesne apimtimi nei jis pageidauja, atsakovė neargumentavo, kodėl turėtų būti nustatomas viena diena ilgesnis laikotarpis, kada dukra bendrautų su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nei yra prašoma. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys gali tarpusavyje susitarti dėl tikslios vaiko paėmimo iš atsakovės gyvenamosios vietos datos. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nustatyti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikui sukaks 18 metų kiekvienų metų rugpjūtį ieškovas finansiškai prisidėtų prie dukters išleidimo į mokslus, priemonių pirkimo atsakovei pateikus sąskaitą ar nurodant sumas, jas apmokant per pusę. Tačiau ji apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė, pirmosios instancijos teisme priešieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo nereiškė, sutiko su ieškovo ieškiniu dėl prašomo priteisti iš ieškovo 120 Eur dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Šis jos prašymas negali būti sprendžiamas ar tenkinamas, nes CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovei išaiškintina, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar konkrečių išlaidų vaiko išlaikymui priteisimo iš ieškovo ji turi teisę kreiptis su ieškiniu atskiroje civilinėje byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti nėra pagrindo, tačiau papildoma sprendimo rezoliucinė dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kitų vaiko atostogų metu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistu papildant sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstant sekančiai:
„Nustatyti ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. S. tvarką – M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja jos atostogų (rudens, žiemos, pavasario, neįvardintų papildomų atostogų, išskyrus vasaros atostogas) metu – visą atostogų laikotarpį, M. S. gyvenamojoje vietoje, o E. S. vasaros atostogų metu M. S. su E. S. bendrauja kiekvieną vasaros mėnesį po 10 kalendorinių dienų (30 kalendorinių dienų per vasarą) M. S. gyvenamojoje vietoje, susitariant iš anksto. M. S. pasiima nepilnametę dukrą E. S. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą“.