- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 1-13-373/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Civilinis ieškovas
- L. P.
- Kaltinamasis
- A. Š., A. O.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas, Algirdas Tomas Parulis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Kazlauskienei, gynėjams advokatams Kęstučiui Rakauskui, Džigintui Žebeliui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams L. P., jos atstovui advokato padėjėjui Algirdui Tomui Paruliui, O. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvis, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-02-04 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.; A. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vokietis, LR pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, iš dalies darbingas, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustato
A. Š. ir A. O., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. birželio 5 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, pro langą įsibrovė į L. P. poilsinį mobilųjį namelį, iš kurio pagrobė O. P. priklausančius: trimerį Komatsu, 1500 Lt vertės; trimerį Suptec BC 260 B, 200 Lt vertės; žvejybinį lietpaltį, 100 Lt vertės; guminius žvejybinius batus, 150 Lt vertės; sulankstomą žvejybinę kėdę, 50 Lt vertės; elektros prailgintuvą, 50 Lt vertės, plastikinę dėžę su žvejybiniais įrankiais (plūdėmis 4 vnt., blizgėmis 2 vnt., voblerių 1 vnt., guminėmis žuvelėmis 21 vnt., sukriukėmis 5 vnt., signalizatoriumi 1 vnt., metaliniais pavadėliais 15 vnt., valo 2 ritėmis, kvapniuoju papildu jaukui 1 pakuote 30g, kabliukais 7 pakuotėmis, ritinėliu izoliacinės juostos, peiliu, replėmis, suktukais 3 pakuotėmis, šėryklomis 3 vnt.), 500 Lt bendros vertės; elektroninį testerį Mastech, 50 Lt vertės; tris striukes, 300 Lt bendros vertės; vyrišką švarką, 100 Lt vertės; megztinį, 50 Lt vertės; antklodes su užvalkalais 2 vnt., 100 Lt bendros vertės; pledą su užvalkalu, 50 Lt bendros vertės; pledą, 50 Lt vertės; pagalves su užvalkalais 2 vnt., 100 Lt bendros vertės; baldų užvalkalus 3 vnt., 150 Lt bendros vertės; tūtelę kremo Sonnew Creme, 20 Lt vertės; elementą VARTA 9V pakuotėje, 5 Lt vertės; laikrodį-žadintuvą Quartz, 10 Lt vertės; akmens formos lauko šviestuvą, 40 Lt vertės; kryžminį atsuktuvą, 10 Lt vertės; žibintuvėlį, 10 Lt vertės; pintą pakabinamą krepšį gėlėms, 20 Lt vertės; tuo O. P. padarė 3615 Lt turtinę žalą.
A. Š. ir A. O. 2011 m. birželio 5 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę ir apvogę L. P. poilsinį mobilųjį namelį, tyčia jį padegė, pasekmėje 42000 Lt vertės poilsinis namelis sudegė visiškai ir kartu jame buvę O. P. priklausantys daiktai: knygos -200 Lt; darbo įrankiai – universalus įrankių komplektas Force – 320 Lt, hidraulinis 3 t domkratas -350 Lt, kastuvai 5 vnt. – 160 Lt, grėbliai 4 vnt. -80 Lt, šakės 2 vnt. – 120 Lt, kirvis 3 vnt. – 150 Lt, plastikiniai kibirai su dangčiais 10 vnt. – 200 Lt, laistytuvai 2 vnt. – 30 Lt, pjūklai medžiui 20 vnt. – 80 Lt, plastikinės daiktadėžės 10 vnt. - 100 Lt, dalgis 30 Lt, plūgas – 50 Lt, sodo žirklės 2 vnt. 40 Lt, kauptukai 3 vnt., 30 Lt, gulsčiukai 3 vnt., 90 Lt, replės 2 vnt., 40 Lt, medvarsčiai 50 Lt, varžtai su veržlėmis 40 Lt, vinys 20 Lt, superatorius 20 Lt, krūmapjovės žilka 20 Lt, krūmapjovės peilis 80 Lt, variklinė alyva 60 Lt, purkštukas 120 Lt, benzino bakas 20 l 50 Lt, polietileninė plėvelė 70 Lt – viso :2390 Lt, įtampos keitiklis – 12 V/230 sin ware 3 KW 1500 Lt; benzininis generatorius 5 KW 800 Lt; suvirinimo aparatas Pirotec SIT 300/1 800 Lt, televizorius „Love“ 300 Lt; drabužiai: žieminės striukės 4 vnt – 200 Lt, vasarinės striukės 4 vnt. – 100 Lt, kelnės 5 vnt. - 200 Lt, megztiniai 4 vnt. – 160 Lt, kepurės 5 vnt. – 50 Lt, maudymosi drabužiai 4 vnt. – 80 Lt, viso 790 Lt; avalynė: guminiai batai 4 vnt. – 100 Lt, tapkės 4 vnt. – 40 Lt, batai 9 vnt. – 160 Lt, viso 300 Lt; patalynė: pūkinė antklodė 2 vnt. – 400 Lt, pagalvės 5 vnt. – 200 Lt, paklodės 5 vnt. - 150 Lt, užvalkalai 3 vnt. – 120 Lt, vilnonis pledas 50 Lt, viso 920 Lt; indai: puodai 4 vnt. – 60 Lt, keptuvės 3 vnt. – 60 Lt, peiliai 4 vnt. – 40 Lt, lėkštės 14 vnt. – 40 Lt; molinis ąsotis 20 Lt, stalo įrankių rinkinys – 36 Lt, salotinės 4 vnt. – 32 Lt, pjaustymo lentelė – 12 Lt, kavos servizas – 30 Lt, stiklinės 10 vnt. – 30 Lt, arbatinukas 30 Lt, viso 390 Lt; dugninės meškerės su ritėmis 2 vnt. – 200 Lt, dujų balionas 120 Lt, lauko sudedamas staliukas su dviem kėdėmis – 110 Lt, statinė vandeniui 80 ltr. 2 vnt – 100 Lt, sudedamas gultas 120 Lt, trąšos 60 Lt, rankšluosčiai 2 vnt. – 40 Lt, plaukimo liemenė 2 vnt. – 40 Lt, radiomagnetola 80 Lt, vaistinėlė 30 Lt, pripučiamas čiužinys 80 Lt, stalo žaidimai vaikams „Alias“, „Monopolis“ – 130 Lt, laikrodis 2 vnt. – 60 Lt, televizinė antena 80 Lt, šviestuvai 2 vnt. – 40 Lt, higienos priemonės: dantų pasta, šepetėliai 4 vnt., muilas, šampūnas – 20 Lt, tuo L. P. padarė 42000 Lt turtinę žalą, o O. P. – 9700 Lt turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl vagystės
Kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. O. nuėjo prie nukentėjusios poilsio namelio, pastūmė vieną langą ir šiam atsidarius abu įlipo į vidų. Jie iš namelio pavogė kaltinime nurodytus daiktus, kurie po įvykio buvo rasti jo valtyje.
Kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. Š. įlipo į nukentėjusios namelio vidų. A. Š. išlipo iš namo, o jis jam padavinėjo daiktus, kuriuos šis nešė į valtį.
Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojai A. P. (b.l.165, t.3), R. K. (b.l.21, t.4) parodė, kad sekančią dieną po gaisro pagal liudytojų, mačiusių nuo gaisravietės plaukiančią valtį, parodymus rado pakrantėje valtį prikrautą įvairių daiktų ir paslėptą po šakomis.
2011-06-06 (duomenys neskelbtini) pakrantėje rasta valtis su visais kaltinime nurodytais iš nukentėjusiojo O. P. pavogtais daiktais (b.l.10-20, t.1).
Nukentėjęs O. P. atpažino savo daiktus, kurie buvo rasti A. Š. valtyje (b.l.23-25, t.1) ir parodė, kad iš poilsio namelio pavogti daiktai 3615 Lt vertės jam grąžinti (b.l.33-35, t.1).
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji, atidarę nukentėjusiųjų poilsio namelio langą, pateko į jo vidų. Kaltinamieji teigia norėję apžiūrėti namelį, o mintis jį apvogti kilusi jau būnant viduje. Tačiau šią kaltinamųjų versiją paneigia byloje nustatytos aplinkybės.
A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai pamatė A. Š. bandant atidaryti langus, suprato, kad jis nori apvogti vagonėlį (b.l 24-27, t.2).
Kaltinamieji, pravėrę namelio langą, pateko į jo vidų be jokio teisėto pagrindo, įsitikinę, kad jame nėra šeimininkų. Jie, būdami namelyje, surinko ten rastus kaltinime nurodytus nukentėjusiojo O. P. daiktus ir juos išmetę per langą sukrovė į valtį taip juos pasisavindami. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji į namelį pateko vagystės tikslu ir jų veika pagal kvalifikuojantį įsibrovimo į patalpą požymį atitinka LR BK 178 str. 2 d. sudėtį.
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl turto sunaikinimo
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ir A. O. namelyje gėrė alų, rūkė, nuorūkas metė į plastikinį butelį nuo alaus. Jis nešė į valtį daiktus, o A. O. buvo name. Kai jis nuo valties prie namo atėjo ketvirtą kartą, pamatė, kad A. O., stovėdamas prie namo, rankoje laikė skudurą ir bandė jį uždegti žiebtuvėliu, bet vėjas nupūsdavo liepsną ir neuždegė. Jis įlipo į namą ieškoti degtukų, o A. O. pasakė nedegti degtukų, nes jis dujas paleido. Jis namo viduje juto dujų kvapą, priėjęs prie viryklės jautė, kad dujos šnypščia. Jis iššoko iš namo ir nuėjo į valtį. A. O. atbėgo į valtį po 1-2 min., sakydamas „plaukiam, čia bus“, įšoko į valtį. Jie paplaukė apie 15 m ir namas sprogo. Jis namo nepadegė. Kai išlipo iš namelio su degtukais, A. O. skuduro nebuvo uždegęs, toliau bandė jį uždegti. Kol namelyje buvo F. P. ir D. Š. dujų šnypštimo nebuvo.
Kaltinamasis A. O. kaltu neprisipažino ir parodė, kad būdamas nukentėjusiųjų namelyje, girdėjo D. Š. sakant, jog reikia daiktus imti su pirštinėmis, kad antspaudų neliktų. A. Š. į tai atsakė „nesijaudink, vis tiek viskas supleškės“. Jam būnant prie namelio, A. Š. grįžo nuo valties ir įlipo į namelį ieškoti degtukų. A. Š. išlipus iš namelio, jis išgirdo šnypštimą, kaip dujų garsą, kuris ėjo iš vidaus. A. Š. nuėjo prie valties, o jis nešė ryšulius su daiktais ir pamatė namelio viduje ugnį. A. Š. iš namo išlipo paskutinis. Jis neuždegė skuduro ir neįmetė į namelį. D. Š. ir F. P., ar kitų asmenų tuo momentu prie namelio ir namelyje nebuvo.
Kaltinamųjų kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Atlikus gaisro ekspertizę nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo suskystintų naftos dujų (toliau – SND) dujinės fazės mišinio su oru sprogimas, sąlygotas nenustatytu būdu sukelto dujų nuotėkio iš SND baliono ir nenustatyto uždelsto veikimo uždegimo šaltinio poveikis minėtam mišiniui, kai jo koncentracija pasiekė apatinę sprogumo ribą (b.l.98-108, t.4).
Abu kaltinamieji teigia, kad kai įsibrovė į namelį ir kol jame buvo kartu su F. P. bei D. Š. dujų kvapo nejautė (b.l.22, t.4). Kaltinamieji dujų kvapą pajuto jau baigdami nešti į valtį pavogtus daiktus, kai be jų įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo. F. P. parodė gaisro kilimo metu kartu su D. Š. buvęs savo namuose kitoje ežero pusėje nei nukentėjusiųjų namelis, apie 500 m atstumu nuo įvykio vietos (b.l.69-71, t.2, b.l.10, t.3). Šią aplinkybę patvirtino D. Š. (b.l.110, t.2) bei liudytojai J. S. (b.l.90, t.3), S. P. (b.l.89-90, t.1), J. P. (b.l.96-97, t.1), liudytojas G. V., kuris parodė, kad 2011-06-05, apie 21.50 val. į jo parduotuvę (duomenys neskelbtini), buvo užėję F. P. ir D. Š. (b.l.71-72, t.1). Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie gaisrą pranešta 2011-06-05, 22.20 val. (b.l.149, t.3). Taigi, akivaizdu, kad F. P. ir D. Š. gaisro kilimo metu įvykio vietoje nebuvo ir jie negalėjo padegti namelio. Ši aplinkybė konstatuota ir 2012-04-10 Molėtų rajono apylinkės prokuratūros nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. Š. ir F. P. atžvilgiu dėl veikos numatytos LR BK 187 str. 2 d. (b.l.124-125, t.2). Įvykio vietoje gaisro kilimo metu buvo tik kaltinamieji, kurie patys pripažįsta šią aplinkybę.
Gaisro ekspertizės akte konstatuota, kad gaisro pasekmės sudaro pakankamą pagrindą teiginiui, jog materialios sąlygos įvykdyti padegimą, t.y. sukelti gaisrą namelyje, naudojant tam tikrą uždegimo šaltinį, buvo tinkamos (b.l.105, t.4).
Ekspertizės akte atmestos kitos nei padegimas galimos gaisro kilimo versijos.
Gaisras negalėjo kilti numetus cigaretės nuorūką ant sintetinės ar vilnonės grindų dangos bei įmetus nuorūką į plastikinį butelį. Nuorūka gaisro priežastimi galėjo būti tik per trečiąsias degias medžiagas, jeigu jų buvo ant dangos, kuria buvo išklotos namelio grindys (b.l.108, t.4). Kaltinamieji paneigė, kad būtų matę smilkstančias nuorūkas ar kad būtų ant dangos ko nors primėtę. Visus daiktus, kuriuos pavogė, jie iš namelio buvo išmetę per langą.
Gaisro kilimo priežastis negali būti susijusi su elektra, nes elektros tinklo įvado į namelį nebuvo. Visi elektros prietaisai energiją gaudavo iš elektros generatoriaus, kuris, tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų parodymais, nebuvo įjungtas, nes prieš gaisrą elektros namelyje nebuvo. Neįjungtų elektros prietaisų bei neveikiančio elektros generatoriaus, kaip potencialių uždegimo šaltinių, nėra pagrindo sieti priežastiniu ryšiu su gaisro kilimu (b.l.104, t.4, 8 kl. tyrimas).
Gaisro negalėjo sukelti ir pavojingi gamtos reiškiniai (žaibo iškrovos), nes kaltinamųjų, liudytojų parodymais, eksperto gautais duomenimis (b.l.106, t.4) tokių reiškinių įvykio metu nebuvo.
Ekspertas galima gaisro kilimo priežastimi pripažįsta benzino garų mišinio su oru sprogimą (b.l.106, t.4), tačiau nei kaltinamieji, nei byloje apklausti liudytojai apie tokią gaisro kilimo priežastį niekada nėra nurodę. Nukentėjusioji L. P. parodė, kad pagal gaisravietės nuotraukas sprogęs benzino bakas yra toje pačioje pusėje, kur buvo paliktas namelyje (b.l.21, t.4). Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, kad gaisro sukėlimui benzinas nebuvo naudojamas.
Ekspertas S. K. teismo posėdyje paaiškino, kad suskystintos naftos dujos turi specialių priedų, kad būtų juntamos tuojau pat, kai prasideda jų nuotėkis. Vadinasi, kaltinamiesiems įsibrovus į namelį bei būnant jame kartu su F. P. ir D. Š., dujų nuotėkio nebuvo. SND baliono netvarkingumo požymių bylos medžiagoje nėra (b.l.102, t.4). Nukentėję teigia iki gaisro namelyje buvę prieš dvi dienas, dujomis nesinaudoję, baliono ventilį ir viryklės degiklius palikę užsuktus b.l.20-21, t.4). Gaisro ekspertizės akte remiantis (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno A. P. (b.l.165, t.3) sekančią dieną po gaisro padaryta baliono nuotrauka 188 (b.l.183, t.3) konstatuota, kad baliono ventilis buvo bent dalinai atidarytoje padėtyje sekančią dieną po įvykio. Balionas buvo sujungtas su dujine virykle, buvusia patalpoje, į kurią per langą įlipo kaltinamieji (A. O. parodymai, b.l.21, t.4). Kaltinamasis A. Š. parodė, kad kai jis įlipo į namelį degtukų, tai priėjęs prie viryklės jautė stiprų dujų kvapą ir šnypštimą (b.l.22, t.4). Vadinasi, dujų nuotėkis namelyje atsirado įvykio vietoje būnant tik kaltinamiesiems. Kaltinamieji turėjo atsukti dujų baliono ventilį, jeigu nukentėję jį buvo palikę užsuktą, ir paleisti dujas. Tačiau vien baliono, sujungto su dujiniu prietaisu, ventilio atsukimas nesukelia dujų nuotėkio į patalpą. Dar kaltinamieji turėjo atsukti viryklės, su kuria buvo sujungtas balionas, degiklius ar pažeisti dujotiekį, kad namelis prisipildytų dujų ir palaipsniui susidarytų sprogus dujų ir oro mišinys. Ekspertizės akte konstatuota, kad SND dujinė fazė savaime užsidegti negali dėl jos komponentų fizinių savybių. Jos užsidegimui būtinas uždegimo šaltinio poveikis (b.l.102, 108, t.4). Todėl kaltinamieji turėjo įnešti į namelį ugnies šaltinį, kurio poveikis SND dujinės fazės mišiniui su oru pasiekus apatinę sprogumo ribą ir sukėlė gaisrą.
Atmetus kitas galimas gaisro kilimo priežastis ir įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad būtent kaltinamieji sukėlė namelyje SND nuotėkį ir paliko uždelsto veikimo uždegimo šaltinį, kuris, dujų ir oro mišiniui pasiekus reikiamą koncentraciją, sukėlė sprogimą.
Tokią gaisro kilimo priežastį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Kaltinamieji, palikdami namelį, jautė dujų kvapą, girdėjo jų šnypštimą. Sprogimas namelyje įvyko ne iš karto po veikiančio uždegimo šaltinio įnešimo į namelį, o kaltinamiesiems pasišalinus iš jo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai V. K. bei G. C. (miręs, b.l.68, t.3) girdėję sprogimą ir maždaug po 15 sekundžių pamatę ugnį bei nuo degančio objekto ežeru labai greitai plaukiančią valtį, kurioje buvo du vyrai (b.l.67-70, t.1, b.l.90, t.3). Liudytojas A. P. pagal G. C. nurodytą valties plaukimo kryptį rado A. Š. valtį su vogtais daiktais. Šios aplinkybės patvirtina, kad esant dujų nuotėkiui jų koncentracija namelio viduje didėjo palaipsniui, kol pasiekė sprogumo ribą. Todėl gaisras kilo ne iš karto po veikiančio uždegimo šaltinio įnešimo į namelį (sprogimas įvyko pasišalinus iš namelio visiems žmonėms, galėjusiems įnešti uždegimo šaltinį) (b.l.106, t.4).
Kaltinamieji neigia, kad kuris nors iš jų būtų atsukęs dujų baliono ventilį, viryklės degiklius ar pažeidęs dujotiekį, tačiau abu pripažįsta, kad kai pajuto dujų nuotėkį namelyje, be jų jokių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Nukentėję teigia, kad balioną buvo palikę užsuktu ventiliu, tačiau net jeigu jie baliono ventilį ir buvo palikę atsuktą, tai vis tiek buvo būtina atsukti dujinės viryklės, su kuria buvo sujungtas balionas degiklius ar pažeisti dujotiekį, kad prasidėtų dujų nuotėkis į namelio vidų.
Ekspertizės akte konstatuota, kad SND baliono ventilis apsaugotas nuo atsitiktinio prisilietimo, jo atsukimui reikia panaudoti tam tikrą jėgą. Dujinių prietaisų čiaupai atidaromi pasukant atitinkamą rankenėlę. SND balionas ir dujų deginimo prietaisas negalėjo būti atidaryti atsitiktiniu prisilietimu. SND balionų ventiliai pagal konstrukciją yra savistabdžiai – jų padėtis gali būti keičiama tik išoriniu poveikiu – sukiojant sraigtinį stiebą už rankenėlės (b.l.101, t.4). Aktyvių atidarymo veiksmų reikalingumas techniniu atžvilgiu apsprendžia galimybės atsitiktinai sukelti dujų nuotėkį nebuvimą. Kitomis dujų nuotėkio vietomis galėtų būti išsandarintos dujų tiekimo į viryklę ir/ar dujų šildytuvą magistralės (dujotiekiai), panaudojant įrankius atjungus jų galus nuo reduktoriaus ar dujų prietaiso atvamzdžio arba panaudojant bet kokį peilį mechaniškai pažeidus pačią žarną (gaisro ekspertizės aktas, b.l.107, t.4).
Tiek baliono ventilis, tiek viryklės degikliai gali būti atsukami, tiek dujotiekiai išsandarinami tiktai aktyviais ir tikslingais žmogaus veiksmais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji dujas į namelį paleido tyčia tam, jog susidarytų sprogus mišinys, nes jokios kitos priežasties šiam veiksmui atlikti nebuvo.
Nei vienas iš kaltinamųjų neprisipažįsta pats atlikęs aktyvius veiksmus, sukėlusius gaisrą, tačiau abu duoda parodymus, darydami prielaidą, kad tai galėjo padaryti kitas kaltinamasis.
A. Š. teigia jautęs dujų kvapą namelyje ir matęs kaip prie namelio A. O. degiojo kažkokį skudurą, tačiau netvirtina, kad šis skudurą uždegė ir įmetė į namelį. Jis taip pat parodė, kad A. O. po kelių minučių atbėgo prie valties ir pasakė „greičiau plaukiam, nes tuojau viskas išsitaškys“. Jiems nuplaukus apie 20 metrų, pasigirdo sprogimas ir pasirodė ugnis. Degė O. P. vagonėlis. Jis suprato, kad A. O. padegė vagonėlį (b.l. 161-162 ,164, t.1).
Tuo tarpu A. O. parodė, kad namelyje būnant su D. Š. ir F. P., D. Š. pasakė, kad reikia stengtis nepalikti pirštų antspaudų, o A. Š. atsakė, kad „nepergyvenk, vis tiek viskas supleškės“. Po kurio laiko, D. Š. ir F. P. kažkur dingo. Tada A. Š. per atidarytą langą į lauką išmetė įvairius daiktus. Tuo metu jis (A. O.) buvo lauke ir į vidų daugiau nelipo, girdėjo, kad iš vagonėlio vidaus kažkas šnypščia. A. Š. jam pasakė greičiau nešti pavogtus daiktus į valtį. Benešant daiktus, pastebėjo vagonėlio viduje degančią ugnį. Abu įlipo į valtį ir A. Š. pradėjo greitai irkluoti į kitą krantą. Būnant panašiai ežero viduryje pasigirdo sprogimas (b.l 24-27, 32-33, t.2).
A. Š. slapta darytame pokalbio su A. O. garso įraše yra A. Š. frazė: „būt pamiršį, jeigu ten, išskyrus, nu, namelį nepadegt“ (b.l.88, t.4). Kaltinamieji kalbasi apie namelio padegimą, o ne apie kitokią gaisro kilimo priežastį. Jie nesvarsto kas galėjo padegti namelį ar nuo ko jis galėjo užsidegti, o tariasi kaip lengviau išsisukti iš susidariusios padėties, t.y., kad būtų pripažintas neatsargus, o ne tyčinis padegimas. A. O. sako: „<...> aš pasiimsiu <...> netyčinį padegimą ant savęs. Ant manęs „kabink“ <...>“ (b.l.186, t.1). A. Š.: „Būčiau prisiėmęs viską ant savęs“ (b.l.186, t.1). A. O.: „Gerai, dabar tau reikia, kad su lengvinančiom aplinkybėm. <...> aš ant savęs pasiimsiu. Tu sakyk, kad aš <...> rūkiau <...> ir numečiau <...> ir pradėjo svilt. Tu išlipai <...> ir nematei, o aš sakysiu buvau girtas, gali būti“ (b.l.188, t.1). A. O.: „ <...> Čia <...> traktuosis kaip netyčinis padegimas, jeigu <...> mes stumsim vienas ant kito <...> čia gausis galų gale tyčinis padegimas. Nuslėpti įkalčiai. <...>“ (b.l.189, t.1). A. O.: „<...> Ir aš <...> ant savęs sakysiu: gali būt, mečiau „biką“ ten prie baliono...“ (b.l.189, t.1). A. O.: „Aš viską <...> pasiimsiu <...> . Ta prasme, dėl padegimo <...>´(b.l.190, t.1). A. Š. : „Padegimas čia yra <...>. Svarbu nesėst <...>“ (b.l.190, t.1). A. O.: „<...> aš tyčinio padegimo nepriimsiu ant savęs. <...> čia <...> ne juokas – bus tyčinis turto sunaikinimas. <...> Netyčinį <...> pripažinsiu, sakysiu: gali būt <...> girtas buvau <...>“. „Tai tau nereikėjo prisipažint <...>. Tu sakyk: nedegiau“ (b.l.194, t.1). Šiame pokalbyje kaltinamieji kalba ir apie dujų baliono atsukimą, ir apie dujotiekio žarnos pradeginimą ar nuplėšimą. A. Š.: „ Tai <...>, kad tu dujas atsukei <...>. Šlangų pradeginai? <...>“. A. O.: „<...> kad aš tau <...> padavinėjau <...> tuos įrankius ir praplėšiau šlangą“. A. O.: „Nuo karščio <...> išpūtė <...>, nes <...> tas dujų balionas <...> degė <...> atrakintas“ (b.l.1 195, t.1, b.l.88-89, t.4).
Kaltinamasis A. Š. pokalbį su A. O. įrašinėjo, pastarajam nežinant. Iš pokalbio turinio akivaizdu, kad A. Š. provokavo A. O., jog šis prisiimtų sau visą kaltę dėl namelio padegimo, apeliuodamas į savo teistumą ir galimai jam gręsiančią laisvės atėmimo bausmę. Iš pokalbio turinio akivaizdu, kad kaltinamiesiems buvo žinoma apie atsuktą dujų baliono ventilį ir dujų nuotėkį į namelio vidų, kad gaisras kilo būtent jų veiksmų pasekmėje.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamieji iš viso neigė buvę įsibrovę į nukentėjusiųjų namelį. Jie teigė apie 20 val. grįžę į namus ir daugiau niekur nebuvę išėję. Be to, A. O. nurodė žvejodamas matęs krante VW Golf automobilį bei tris asmenis prie jo (b.l.87-88, t.1). A. Š. parodė 2011-06-05 valtį palikęs ant ežero kranto nerakintą, o sekančią dieną su pareigūnais nuvykęs į vietą, kur paliko valtį, jos ten neberadęs (b.l.151-152, 168-169, t.1). Tokie jų parodymai vertinami kaip bandymas suklaidinti pareigūnus ir nukreipti tyrimą nuo savęs. Kaltinamųjų kaltę ir veiksmų bendrumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jie, plaukdami valtimi, skubiai traukėsi nuo nukentėjusiųjų namelio.
Byloje nėra galimybės nustatyti ką konkrečiai padarė kiekvienas iš kaltinamųjų, kad sukeltų namelyje gaisrą, tačiau surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad padegimas buvo abiejų kaltinamųjų bendrų tyčinių veiksmų pasekmė. Gaisras kilo ne dėl techninių priežasčių, o dėl žmogaus poelgio – padegimo. Bylos duomenys leidžia padaryti įrodymais pagrįstą išvadą, kad būtent kaltinamieji yra atsakingi už svetimo turto sunaikinimą. Jie abu, veikdami kaip vykdytojai, padegdami tyčia sunaikino svetimą turtą. Kaltinamųjų tyčią patvirtina jų kryptingi veiksmai siekiant sukelti gaisrą: jie paleido į namelį dujas ir paliko uždelsto veikimo uždegimo šaltinį, kuris, dujų ir oro mišiniui pasiekus reikiamą koncentraciją, sukėlė sprogimą. Tokie jų veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargūs, nes esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).
Pagal byloje nustatytas gaisro kilimo aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamieji, palikdami namelyje dujų nuotėkį ir uždegimo šaltinį, suvokė, jog dėl tokios jų veikos gali kilti gaisras ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Jie veikė tyčia, o jų veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.
Iš kaltinimo, kaip neįrodyta, šalinama aplinkybė, kad kaltinamieji veiką padarė iš anksto susitarę.
Nukentėjęs O. P. yra išsamiai išvardinęs daiktus, kurie sudegė kartu su nameliu bei nurodęs jų vertę - 9700 Lt (b.l.24-25, t.1, b.l.180, t.2). Jo nurodyti daiktai būdingi laikomiems poilsio nameliuose, kaltinamieji jų egzistavimo ir vertės neginčijo, todėl šių daiktų sunaikinimas laikomas įrodytu.
Poilsio namelį nukentėjusi L. P. įvertino 44000 Lt, iš jų 42000 Lt namelio vertė ir 2000 Lt namelio transportavimas ir pastatymas (b.l. 48, t.1, b.l.177-178, t.2). Iš nukentėjusios L. P. sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2008-06-26 mokėjimo pavedimu UAB „Static caravans“ sumokėjo 23500 Lt, o 2008-06-27 iš savo sąskaitos grynaisiais paėmė dar 18500 Lt, kuriuos teigia taip pat sumokėjusi už namelį (b.l.59-60, t.1), viso 42000 Lt. Nukentėjęs O. P. taip pat teigia, kad namelis kainavo 40000 - 44000 Lt (b.l.177, t.2). UAB „Static Caravans“ 2013-05-13 bankrutavo (b.l.69-72, t.3). Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui neperduoti (b.l.83, t.3). Dėl šių priežasčių remiantis dokumentais nustatyti tikslios namelio įsigijimo kainos nėra galimybės. O. P. nurodė, kad namelis buvo visiškai įrengtas, t.y. jame buvo baldai, dujinė viryklė, šaldytuvas, dujinis židinys ir kita. Namelyje buvo bendra svetainė su virtuve, trys miegamieji, tualetas ir dušas (b.l.25, t.1). Teisiamajame posėdyje ir L. P. analogiškai apibūdino namelį. Iš nukentėjusiųjų pateiktų duomenų apie panašaus namelio vertę matyti, kad namelis, kurio matmenys 3.66 m x 11.30 m ir kuriame yra trys miegamieji, tualetas, dušas, kainuoja 39000 Lt (b.l.183-187, t.2). Nukentėję nurodė, kad tai bazinis namelio įrengimas, kurį papildžius televizoriaus su antena ir baldu kaina bei priskaičius namelio sumontavimo ir transportavimo išlaidas, kaina sudarytų 44000 Lt (b.l.181, t.2). Kaltinamojo A. O. gynėjas pateikė duomenis iš interneto apie mobilių namukų kainų kategorijas, iš kurių matyti, kad pagal nukentėjusiųjų apibūdinimą jų namelis priskirtinas prie ketvirtos – šeštos kainų kategorijos, kuri svyruoja nuo 25000 iki 60000 Lt.
Įvertinus byloje surinktus namelio vertę pagrindžiančius įrodymus daroma išvada, kad nukentėjusioji L. P. už namelį sumokėjo 42000 Lt, iš jų dalį - 23500 Lt 2008-06-26 mokėjimo pavedimu ir dalį - 18500 Lt grynaisiais pinigais. Nukentėję per visą bylos tyrimo eigą davė parodymus apie tokią namelio kainą ir atsiskaitymo už jį būdą. Ši namelio kaina neprieštarauja kitiems aptartiems duomenims apie panašių namelių vertę. Nesurinkta jokių įrodymų, kad namelio transportavimas ir pastatymas nukentėjusiajai papildomai kainavo dar 2000 Lt. Todėl šia suma namelio vertė mažinama.
Kaltinamieji, sudegindami namelį, L. P. padarė 42000 Lt žalą, o sudegindami kitą namelyje buvusį turtą O. P. padarė 9700 Lt žalą. Kaltinamieji sunaikino nukentėjusiųjų turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (32500 Lt), t.y. didelės vertės svetimą turtą (LR BK 190 str. 1 d.). Pagal šį kvalifikuojantį požymį jų veika atitinka LR BK 187 str. 2 d. sudėtį.
Kiti LR BK 187 straipsnyje numatytą veiką kvalifikuojantys požymiai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems nebuvo inkriminuoti.
Kaltinamieji pripažįsta įvykio metu vartoję alkoholį, todėl jie pagrįstai kaltinami veiką padarę būdami apsvaigę nuo alkoholio.
A. Š. ir A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padarę veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkina, kad veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Vertinant kaltinamojo A. Š. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, baustas administracine tvarka, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, dirba.
Vertinant kaltinamojo A. O. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už baudžiamąjį nusižengimą, teistumo neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, praeityje baustas administracine tvarka, iš dalies darbingas, jam konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas.
Kaltinamieji padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus nuosavybei.
Skiriant bausmę A. Š., atsižvelgiama į tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas teistumą, vėl padarė dvi tyčines veikas, t.y. jis LR BK 27 str. prasme yra recidyvistas, kuriam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (LR BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. teigiamai charakterizuojamas, dirba, jam skirtinų bausmių dydis skaičiuotinas nuo jų vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).
Kaltinamasis A. Š. nusikalstamas veikas padarė daugiau kaip prieš trejus metus, per tą laiką jis naujų nusikaltimų nėra įvykdęs. Ši aplinkybė bei iš esmės teigiami A. Š. asmenybę apibūdinantys duomenys suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).
Skiriant bausmę A. O., atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už du apysunkius tyčinius nusikaltimus, t.y. tokiems asmenims paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (LR BK 55 str.). A. O. pagal LR BK 178 str. 2 d. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus A. O. padarytos veikos, numatytos LR BK 187 str. 2 d. didelį pavojingumą, sunkias pasekmes, už šią veiką jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į teigiamą A. O. charakteristiką, jo sveikatos būklę, skirtinų bausmių dydis skaičiuotinas nuo jų vidurkio iki minimumo (LR BK 61 str.).
Kaltinamasis A. O. nusikalstamas veikas padarė daugiau kaip prieš trejus metus, per tą laiką jis naujų nusikaltimų nėra įvykdęs. Ši aplinkybė, teigiami jo asmenybę apibūdinantys duomenys, taip pat sveikatos būklė leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str.).
Nukentėjusios L. P. civilinis ieškinys (b.l.55-58, t.1) dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies aukščiau aptartais motyvais poilsio namelio vertę mažinant iki 42000 Lt. Jos ieškinys netenkintinas dalyje dėl 10000 Lt žemės sklypo sutvarkymo išlaidų, kadangi šiuo metu jokių tokio pobūdžio išlaidų nukentėjusioji L. P. dar nėra patyrusi.
Išdėstytais motyvais L. P. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 42000 Lt (LR BPK 115 str. 1 d.).
L. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 10000 Lt neturtinė žala vertinama kaip aiškiai per didelė. Nukentėjusioji neteko didelės vertės turto, tačiau šis turtas buvo skirtas ne nuolatinėms reikmėms, o poilsiui. Todėl jo praradimas nukentėjusiajai negalėjo sukelti labai sunkių pasekmių ar didelių nepatogumų. Kartu atsižvelgiama, kad nukentėjusioji, be abejonės, išgyveno dėl jai brangaus turto netekimo. Kilusios pasekmės sąlygojo suprastėjusią nukentėjusios ir jos artimųjų poilsio bei laisvalaikio kokybę. Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamųjų kaltės formą – tyčią, jų turtinę padėtį – A. O. iš dalies darbingas, A. Š. dirbantis, nekilnojamojo ir registruojamojo turto nei vienas neturi (b.l.12, t.2), todėl nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios bei žalą jai padariusių asmenų interesų bei atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo O. P. ieškinys dėl turtinės 9700 Lt žalos atlyginimo laikomas įrodytų aukščiau aptartais motyvais ir tenkintinas visiškai (LR BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo O. P. ieškinys dėl neturtinės 10000 Lt žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji nukentėjusiojo atžvilgiu padarė dvi tyčines veikas – vagystę ir tyčinį turto sunaikinimą. Pavogtas turtas surastas ir grąžintas O. P.. Gaisro metu sudegė nukentėjusiojo turtas, buvęs poilsio namelyje. Šis turtas nebuvo didelės vertės ir buvo skirtas ne kasdienėms jo reikmėms. Todėl O. P. prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes nusikalstamos veikos negalėjo jam sukelti labai sunkių pasekmių ar didelių nepatogumų. Kartu atsižvelgiama į nukentėjusiajam nusikalstamomis veikomis sukeltus išgyvenimus, neigiamas emocijas. Taip pat, atsižvelgiama į kaltinamųjų kaltės formą – tyčią, jų turtinę padėtį bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji L. P. prašo priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus 6962,75 Lt sumai (b.l.4-5, 129-132, 161-162, t.3, b.l.16-17, t.4).
Pagal BPK 106 str. 2 d. nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti turėtas advokato atstovavimo išlaidas, tačiau jos patirtos išlaidos neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012,2K-374/2012 ir kt.).
Advokato padėjėjas A.T. P., atstovavęs nukentėjusiąją, parengė civilinį ieškinį (b.l.50-64, t.1), apie dvi valandas susipažino su bylos medžiaga (b.l.108, t.3), dalyvavo septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie bendrai trūko 13 valandų 20 minučių (b.l.175-178, 191-194, t.2, b.l.9-14, 116-117, 133-136, 165-167, t.3, b.l.20-25, t.4), paruošė prašymą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo (b.l.2-7, t.4), rinko papildomus įrodymus byloje (b.l.181-187, t.2, 8-15, t.4). Atsižvelgiant į suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį, kaltinamųjų materialinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiai iš kaltinamųjų priteistina ne visa prašoma atlyginti proceso išlaidų suma (BPK 106 straipsnio 2 dalis), o tik jų dalis – 4000 Lt. Atstovavimo išlaidos iš kaltinamųjų priteistinos lygiomis dalimis.
Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos proceso išlaidos – liudytojams, nukentėjusiems, ekspertui išmokėti pinigai, skirti jų kelionių į teismo posėdžius išlaidoms atlyginti (LR BPK 103 str. 1 p., 105 str.): liudytojo R. K. kelionės išlaidos (b.l.35-41, t.4) – 55,50 Lt; nukentėjusios L. P. kelionės išlaidos – 132,50 Lt; eksperto S. K. kelionės išlaidos – 55,70 Lt. Viso kelionės išlaidų – 243,70 Lt, kurios iš kaltinamųjų priteistinos per pusę, t.y. po 121,85 Lt, valstybės naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujų balionas, saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate (b.l.57-65, t.4) ir du žiebtuvėliai, prijungti prie bylos (b.l.83, t.4), sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Medinė valtis su irklais, saugoma Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate (b.l.10-15, t.1), grąžintina A. Š. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Iki bausmių vykdymo pradžios kaltinamiesiems paliktinos kardomosios priemonės: A. Š. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas (b.l.96, t.4); A. O. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 - 305 str., 307 str. teismas
nusprendžia
pagal LR BK 187 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Remiantis LR BK 63 str., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. (2007 m. birželio 28 d. Įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką A. Š. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį 2011 m. birželio mėn. nuo 6 d. iki 22 d.
pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
pagal LR BK 187 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Remiantis LR BK 63 str., 65 str. 1 d., 1 p., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. (2007 m. birželio 28 d. Įstatymo Nr. X-1233 redakcija), bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką A. O. įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2011 m. birželio mėn. nuo 14 d. iki 16 d.
Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. O. 42000 Lt L. P. ir 9700 Lt O. P. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš A. Š. ir A. O. 5000 Lt L. P. ir 1000 Lt O. P. nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. Š. 2000 Lt ir A. O. 2000 Lt atstovavimo išlaidų L. P..
Priteisti iš A. Š. 121,85 Lt ir A. O. 121,85 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujų balioną, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate, ir du žiebtuvėlius, saugomus prie bylos, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti; medinę valtį su irklais, saugomą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate, remiantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., grąžinti A. Š..
Iki bausmių vykdymo pradžios kaltinamiesiems palikti kardomąsias priemones: A. Š. -rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelė paėmimą; A. O. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.