Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nuosprendžiu A. D. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme už 9 nusikalstamas veikas (vagystes). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 24 d.

2. Šiaulių apylinkės teisme iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas dėl (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžio A. D. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

3. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkino, pripažino (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir nurodė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nutartyje nurodyta, kad A. D., nuteistam (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (toliau – ir BK), jo Š. K. įvykdytas nusikalstamas veikas prilyginant veikoms, numatytoms BK 178 straipsnio 2 dalyje (8 veikos) ir 189 straipsnio 1 dalyje (1 veika), nustatant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nurodyta nuteistajam A. D. į atliktą bausmės laiką įskaityti visą Š. K. atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką iki jo perėmimo iš Š. K. į Lietuvos Respubliką dienos.

4. Nuteistasis A. D., nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, padavė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti 2020 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Iš nuteistojo A. D. skundo matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį jis skundžia manydamas, kad priimant minėtą nutartį buvo padaryti procesiniai pažeidimai bei nebuvo pateikti paaiškinimai dėl bausmės atlikimo sąlygų Lietuvoje. Aukštesnysis teismas, patikrinęs pateiktos baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir skundžiamos nutarties motyvus bei argumentus, sprendžia, kad A. D. teiginiai dėl neva padarytų pažeidimų nagrinėjant (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo yra nepagrįsti.

6.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

6.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių Lietuvos Respublikos teritorijoje negalima būtų pripažinti ir vykdyti Jota (Gota) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas A. D.. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos matyti, kad A. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyventojų registro duomenimis, priešingai nei teigia apeliantas, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, šiuo atveju yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, nusprendęs pripažinti išduodančiosios valstybės (Š. K.) sprendimą, skundžiama nutartimi šiuo atveju visiškai teisingai suderino Š. K. teismo nuosprendžiu nuteistajam A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje iš tiesų nėra užsimenama apie jo gynėjo poziciją, taip pat matyti, kad nėra duomenų apie nuteistajam sudarytą realią galimybę susisiekti su gynėju, tačiau vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Š. K. prašymą dėl šios šalies teismo nuosprendžiu A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka (nors nutartyje nurodyta, jog nagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau Liteko sistemos, bylos duomenys patvirtina, kad nutarties įžanginėje dalyje padaryta techninė rašybos klaida, nekeičianti nutarties esmės), kaip tai numatyta Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Š. K.. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo A. D. teisių ir interesų gynimą, Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (b. l. 143), nuteistajam A. D. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko gynėją (b. l. 153) ir Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi nuteistąjį A. D. ginti paskyrė advokatą A. Zakrasą (b. l. 155), kuris pateikė išsamų atsiliepimą (b. l. 158–159) dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo pripažinti ir vykdyti (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį A. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje. Taigi, nuteistojo A. D. gynėjas išreiškė gynybos poziciją nagrinėjamu klausimu ir vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra užsimenama apie A. D. gynėjo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio reiktų naikinti skundžiamą nutartį. Be kita ko, ir pats nuteistasis A. D. aktyviai įgyvendino savo teisę į gynybą ir išreiškė savo poziciją nagrinėjamu klausimu, pateikdamas 2020 m. birželio 29 d. skundą, adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kuris buvo persiųstas Šiaulių apylinkės teismui (b. l. 149), taip pat nuteistojo teisė į gynybą buvo realizuota jam pateikiant apeliacinį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas buvo išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, nepažeidžiant nuteistojo A. D. teisės į gynybą, sudarant jam realią galimybę pasisakyti nagrinėjamu klausimu. Aplinkybė, jog byloje nėra duomenų apie realią nuteistojo galimybę susisiekti su gynėju, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad tiek nuteistojo gynėjas, tiek pats nuteistasis išreiškė iš esmės analogiškas pozicijas nagrinėjamu klausimu (abu prašė (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymo netenkinti), taip pat nelaikytina esminiu nuteistojo teisės į gynybą pažeidimu. Pažymėtina ir tai, jog bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, bylos dalyviai (nuteistasis, prokuroras, gynėjas) į posėdį nėra kviečiami, jiems yra pranešama apie bylos nagrinėjimo laiką ir pasiūloma pateikti atsiliepimus dėl nagrinėjamu klausimo (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, atsiliepimą šiuo atveju pateikė A. D. gynėjas. Taigi, apeliantas neteisus manydamas, kad jo gynėjas privalėjo dalyvauti nagrinėjant (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą.

6.4. Apeliantas klysta teigdamas, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė jo atliktos bausmės laiką Š. K.. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nurodydamas A. D. atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką, pagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos pateiktu liudijimu (toliau – Liudijimas) (b. l. 4–20), kuriame nurodyta, jog A. D. atliktas bausmės laikas Š. K. iki 2019 m. lapkričio 11 d. buvo 278 dienos. Pagrindo abejoti Liudijime pateikta informacija nėra. Tuo pačiu Liudijime yra nurodyta, kad pagal išduodančiosios valstybės (Š. K.) teisę A. D. jam paskirtą bausmę atliks tik 2022 m. vasario 5 d., o ne kaip skunde nurodo nuteistasis A. D. – 2021 m. vasario 5 d.

6.5. Atsakant į skundo argumentus dėl įkalinimo sąlygų Lietuvoje pažymėtina, jog vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perkeliamas į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, siekdamas kuo komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nelaikytina pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nei pagal Įstatymo, nei pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas teismas, nuspręsdamas pripažinti ir vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, neturi pareigos nutartyje nurodyti, į kokius pataisos namus nuteistasis gali būti perkeltas atlikti likusios bausmės dalies. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas taip pat neturėjo pareigos skundžiamoje nutartyje nurodyti apie galimas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos sąlygas Lietuvos Respublikoje, kadangi šis klausimas yra sprendžiamas jau atliekant asmeniui laisvės atėmimo bausmę. Atsakant į apelianto teiginius dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos galimybės pažymėtina, jog apeliantui atitinkant BVK 157 straipsnio nuostatas (iš jų ir neturint galiojančių – neatliktų nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą) bei nesant BVK 158 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo sąlygų jis, atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigoje, kaip ir Š. K., turės galimybę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai. Dėl galimybės dirbti – pagal BVK antro skirsnio nuostatas, nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, taip pat turi galimybę dirbti, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis).

6.6. Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, jei nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nepasisakė apie tai, ar nuteistajam anksčiau Lietuvoje paskirta arešto bausmė bus bendrinama su Š. K. teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, kadangi, kaip matyti pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nutartyje pasisako dėl bausmių bendrinimo klausimų tik tuo atveju, jei Lietuvos Respublikoje nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o ne areštas.

6.7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam A. D. 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.