Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovės A. G. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui F. R. G.dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-02-20 teisme priimtas ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinys atsakovei A. G., trečiajam asmeniui F. R. G. dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 9.000,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokole buvo pažymėta, kad dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens surinkimo sistemų yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimyninius sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų. Bendrijos nariai 2008-05-31 pakartotiniame susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria 2009-05-15 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina4.184.040,00 Lt. Už rangos darbus pagal sutartį yra sumokėta 3.066.157,14 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovė iš 13.000,00 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėjusi 4.000,00 Lt, jos skola bendrijai yra 9.000,00 Lt.

Trečiajam asmeniui F. R. G. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Tretysis asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 31 d. sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo. Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria ieškovė 2009 m. gegužės 15 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 1 bei papildomą susitarimą Nr. 1. Ieškovė UAB „Techsis“ už atliktus darbus sumokėjo 3.066.157,14 Lt. 2009 m. rugsėjo 12 d. sodininkų bendrijos „Tauras“ nariai visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nusprendė, jog sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12.000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1.000,00 Lt už projektavimo darbus, iš sklypų savininkų, nesumokėjusių pilnos 13.000,00 Lt sumos iki 2010 m. lapkričio 15 d. skolą išieškoti teismine tvarka. 2011 m. birželio 18 d. pakartotiniame sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkime buvo nutarta ir ne bendrijos nariams nustatyti mokėti 13.000,00 Lt sumą už bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimą, o iš skolininkų skolas išieškoti teismine tvarka. 2012 m. birželio 30 d. pakartotiniame sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime nariai nutarė, jog asmenys turintys žemės sklypą sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje, tačiau nepageidaujantys būti nariais, privalo sumokėti 13.000,00 Lt sumą už bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimą.

Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 2012-10-05 sodininkų bendrijos „Tauras“ įstatų 8 p.). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. numatyta, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, visiškai nedraudžia sodininkų lėšomis sukurti naujų bendrosios nuosavybės objektų. Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Tauras“. Kaip žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir bendroji inžinerinė įranga.

Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Kadangi siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, visiškai nedraudžiama sodininkų lėšomis sukurti naujų bendrosios nuosavybės objektų, todėl ir bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl plėtros, kas reiškia naujos infrastruktūros, tame tarpe taip pat ir inžinerinės, sukūrimą. Pažymėtina, jog aptariamų darbų atlikimo įgyvendinimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Atsižvelgiant į tai, kad dalis sodo namelių ir gyvenamųjų namų savininkų, neturėdami nutekamųjų vandens surinkimo sistemų yra įsirengę vietines nuotekas, iš kurių teršalai patenka į kaimyninius sklypus, kanalizacijos įrenginiai neatitinka reikalavimų, bendrijos nariai 2008-05-31 pakartotiniame susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Pagal teisinį reglamentavimą, vandentiekis, lietaus nuotekos, ūkio nuotekų tinklai ir nuotekų siurblinės yra bendro naudojimo objektai. Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria 2009-05-15 buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina 4.184.040,00 Lt. Už rangos darbus pagal sutartį yra sumokėta 3.066.157,14 Lt. 2009 m. rugsėjo 12 d. sodininkų bendrijos „Tauras“ nariai visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nusprendė, jog sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13.000,00 Lt, iš kurių 12.000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1.000,00 Lt už projektavimo darbus, iš sklypų savininkų, nesumokėjusių pilnos 13.000,00 Lt sumos iki 2010 m. lapkričio 15 d. skolą išieškoti teismine tvarka. 2011 m. birželio 18 d. pakartotiniame sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkime buvo nutarta ir ne bendrijos nariams nustatyti mokėti 13.000,00 Lt sumą už bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimą, o iš skolininkų skolas išieškoti teismine tvarka. 2012 m. birželio 30 d. pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra Tauro 12,13, 8, 7 gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtintas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams (ir ne bendrijos nariams) – 13.000,00 Lt, taip pat nutarta mokėjimo terminų nepratęsti, skolas išieškoti teismine tvarka. Atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė abejonę dėl ieškovės prie ieškinio pateiktų visuotinio narių susirinkimų protokolų ir susirinkimų metu priimtų sprendimų teisėtumo. CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Civilinėje byloje Nr. 2A-425-123/2013 inter alia nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, šie faktai yra prejudiciniai, todėl šioje civilinėje byloje neįrodinėtini. 2009-09-12 įvykusio pakartotinio SB „Tauras“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta, kad „įvadai bus įvesti tik pilnai sumokėjus visą sumą, kurią sudaro 12 000 Lt už tinklus ir 1 000 Lt už projektavimą“. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-91/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-22 nutartį. Šioje nutartyje kasacinis teismas inter alia konstatavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau SBĮ) 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Pažymėtina, kad prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-425-123/2013, kurioje 2013-03-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimas paliktas nepakeistas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo inter alia nustatyta, kad ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti, todėl atsakovės abejonės dėl nutarimų teisėtumo laikytinos nepagrįstomis.

Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 str. bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Taigi atsakovė būdama žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke savavališkai negali eliminuoti savo pareigos sumokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendro naudojimo objektų – vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų ir nuotekų siurblinės rengimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad statybos darbai sodininkų bendrijoje „Tauras“, esančioje Tauro 13-ojoje gatvėje, buvo atlikti ne pagal ieškovės ir UAB „Techsis“ 2009-05-15 sudarytą sutartį, o pagal tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Edrija“ 2010-04-01 pasirašytą rangos darbų sutartį. AB „Klaipėdos vanduo“ vykdomas projektas buvo finansuojamas ne iš privačiai surinktų ar numatomų surinkti lėšų, o iš ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bei Klaipėdos miesto savivaldybės lėšų. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad atsakovė negali būti bendrosios dalinės nuosavybės dalyve, kadangi sodininkų bendrijos „Tauras“ projektas neapima atsakovės nuosavybės. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-04-01 AB „Klaipėdos vanduo“ su UAB „Edrija“ buvo pasirašyta rangos darbų sutartis „Vandentiekio ir ūkio nuotekų tinklų statyba iki Klaipėdos administracinės miesto ribos prijungimui prie miesto tinklų gyvenamųjų namų komplekso „Žaliasis slėnis“ ir dalies namų sodų bendrijoje „Tauras“. Projektas buvo finansuojamas dalinai ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Pagal šį projektą buvo nutiesti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai taip pat ir Tauro 13-ojoje gatvėje ir vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atšakos iki sklypų ribų. Tai, kad gatvėje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai buvo nutiesti ne pagal sodininkų bendrijos „Tauras“ projektą, o pagal AB Klaipėdos vanduo“ projektą, nereiškia atsakovės atsidalinimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės visame bendrame turte, nepanaikina jos nuosavybės teisės į kitose sodininkų bendrijos „Tauras“ gatvėse įrengtą inžinerinę įrangą. Kiekvieno žemės sklypo savininkas yra visos sodininkų bendrijos „Tauras“ inžinerinių tinklų, įrengtų pagal ieškovės ir UAB „Techsis“ 2009-05-15 sudarytą sutartį, bendraturčiu. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių suvaržymas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra tenkins visų sodininkų bendrijos “Tauras” žemės sklypų savininkų poreikius. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio prasme. Todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad atsakovė, kaip kiekvienas žemės sklypo savininkas, yra sodininkų bendrijos “Tauras” bendrosios inžinerinės įrangos bendraturtė ir atsakinga už jos įrengimą. Bendrosios inžinerinės įrangos atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles kaip ir žemės sklypų savininkai, kurių gatvėse inžineriniai tinklai įrengti pagal ieškovės ir UAB „Techsis“ 2009-05-15 sudarytą sutartį.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sodininkų bendrijos „Tauras“ projekto kaina sumažėjo apie vieną milijoną litų, todėl ieškovė nebegali prašyti priteisti 9.000,00 Lt. Šiuos argumentus teismas laiko nepagrįstais ir atmestinais dėl šių motyvų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimų metu buvo nutarta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13.000,00 Lt, iš kurių 12.000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1.000,00 Lt už projektavimo darbus. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš 345 sodininkų bendrijos „Tauras“ narių pilnai sumokėję 13.000,00 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą yra 218 bendrijos narių, 65 bendrijos nariai yra atsiskaitę iš dalies. Kaip matyti, dauguma bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Pažymėtina, jog ir atsakovė A. G. yra sumokėjusi 4.000,00 Lt. Byloje esančios 2012-01-27 ir 2012-02-13 AB „Klaipėdos vanduo“ laikino pažymos patvirtina, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų. Kaip jau buvo minėta, ne visi sodininkai yra sumokėję nustatytą įmoką, todėl, esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinierinių tinklų įrengimo darbai, t.y. inžinierinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-08-28 vykusio susirinkimo metu nutarta perleisti už simbolinę kainą inžinierinius tinklus nebaigtos statybos fazėje AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinierinių tinklų III-ąjį etapą ir I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. Tačiau, ieškovės atstovo teigimu, minėta sutartis tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir sodininkų bendrijos „Tauras“ nesudaryta. Pažymėtina ir tai, kad atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t.y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinant tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovai už inžinerinių tinklų įrengimą yra sumokėję, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės A. G. 9.000,00 Lt skolą, yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 270,00 Lt žyminio mokesčio, bei patyrė 1.780,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas (t. I, b. l. 62, 129, t. II, b.l. 25, 48). Todėl visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės A. G. ieškovei priteistina 2.050,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. G. 9.000,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9.000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-02-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2.050,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.