- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-440-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14095-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- Č. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 74 000 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 77 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė J. K., atsiliepimo į ieškovo ieškinį neteikė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neviršijant 77 000 Eur sumos, o jų nepakankant areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas būtinybę taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones motyvuoja tuo, kad atsakovas 2023 m. gruodžio 20 d. sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu jis perleido byloje nedalyvaujantiems asmenims nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 165 000 Eur, o mainais gavo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 33 000 Eur. Mano, kad atsakovas blogina savo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, juo prašo netenkinti ieškovo prašymo. Atsakovo teigimu, jo veiksmai nėra nesąžiningi – jis teigia, kad pagal mainų sutarties 3.5 punktą buvo grąžintas 46 671,53 Eur kreditas akcinei bendrovei SEB bankui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, nutarė uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, turto neužtekus areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, atlikti privalomus atsiskaitymus ir atsiskaityti su valstybės biudžetu, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte neturi viršyti 77 000 Eur sumos. Pagrindiniai nutarties motyvai:
7. Teismas dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad tam, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; 2) turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas dėl tikėtino ieškinio (prima facie) pagrįstumo nurodė, kad ieškovo ieškinys atitinka formaliuosius turinio ir formos reikalavimus, kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir egzistuoja pirmoji sąlyga, būtina laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
8. Teismas dėl galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas sudarė mainų sutartį, perleido jam priklausantį 165 000 Eur vertės turtą mainais į 29 700 Eur vertės turtą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas mainų sutartį sudarė po ieškinio jam pateikimo, todėl atsakovo elgesys sąlygoja išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, kadangi atsakovas mažina turimo turto vertę. Nurodė, kad, atsakovo teigimu, jam buvo sumokėta 65 000 Eur suma, tačiau jis lėšas panaudojo akcinės bendrovės SEB banko kreditui dengti, nepateikė teismui duomenų, kad egzistavo būtinybė pirmiausia šią sumą sumokėti kredito įstaigai.
9. Teismas dėl arešto masto ribų nurodė, kad teismų praktikoje pažymima, kad pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovo turtinės teisės bei piniginės lėšos, leidžiant jomis atsiskaityti su ieškovu, atlikti privalomus mokėjimus bei atsiskaityti su valstybės biudžetu. Antstoliui nurodytina nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis). Dėl šios priežasties teismas nutarė netenkinti ieškovo prašymo dalies pirmiausia areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Kitą ieškovo prašymo dalį teismas patenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad ieškovas buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kartu su ieškiniu, teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, ieškovas šios nutarties neskundė, tačiau praėjus daugiau nei metams ieškovas nusprendė prašyti atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Mano, kad ieškovo prašymas nepagrįstas, nesavalaikis, iškreipiantis objektyvias aplinkybes, kurios buvo nustatytos teismo posėdžių metu. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovas perleido turtą, nėra laikytina nesąžiningu elgesiu, mano, kad šiuo atveju buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir betarpiškumo principai, kadangi teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės iš esmės priėmė dalį sprendimo. Mano, kad ieškovas nebuvo aktyvus, nes tik paskutinio posėdžio metu pateikė antrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra po daugiau negu metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios.
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyti apsunkinimai yra nepagrįsti ir negali atsakovo būti realizuoti, kadangi atsakovas nuo 2024 m. balandžio 10 d. dalyvauja stacionarioje ilgalaikėje socialinės psichologinės reabilitacijos programoje, yra reabilitacijos centre. Nurodo, kad pagal programą atsakovas negali palikti šios įstaigos, joje būna nepertraukiamai, jam paskambinti telefonu nėra galimybės. Nurodo, kad dėl šių priežasčių nei disponuoti savo turtu, nei jo valdyti ar naudotis atsakovas neturi galimybės. Be to, atsakovas nuosavame bute nebegyvena dėl reabilitacijos programos, dėl ko jis taip pat negali atsakyti už teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo, kad ieškovo pateiktas prašymas yra nesavalaikis, pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės, kai teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, ieškovas šios teismo nutarties neskundė. Teigia, kad dėl tos priežasties, jog atsakovas yra reabilitacijos įstaigoje, iš kurios negali išvykti, jis negali atsakyti už pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų įvykdymą, negali disponuoti turimu turtu, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.
10. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 74 000 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 77 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, neviršijant 77 000 Eur sumos, o jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, tačiau ieškovas neįrodė, kad byloje šioje proceso stadijoje egzistuoja antra būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tai yra ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo aktyvius veiksmus, kuriais atsakovas vengia prievolės ieškovui įvykdymo.
11. Ieškovas 2024 m. gruodžio 9 d. pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui pateikė įrodymus, kad 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovas su I. K. ir J. K. (J. K.) sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu I. K. ir J. K. perėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovas iš I. K. ir J. K. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, mainų sutarties pagrindu atsakovo įgyto turto vertė – 29 700 Eur, o atsakovo perleisto turto vertė – 165 000 Eur. Ginčo dėl turto vertės nėra. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu nuspręsta pripažinti negaliojančia ex officio nuo sudarymo momento tarp ieškovo ir atsakovo 2021 m. kovo 26 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 77 000 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (77 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 1 345,96 Eur išlaidų. Sprendimas neįsiteisėjęs.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
13. Be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų nuspręsti, jog atsakovas keisdamas savo turtinę padėtį gali sukelti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o jo atlikti veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po civilinės bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 26 d.) atsakovas per pakankamai trumpą laiko tarpą, tai yra po trijų mėnesių (2023 m. gruodžio 20 d.), sudarė mainų sutartį, kurios pagrindu mainais perleido kur kas didesnės vertės (165 000 Eur vertės) turtą, nei gavo mainais (29 700 Eur vertės). Atsakovas nenurodo jokių argumentų, dėl kokių priežasčių jis sudarė tokią mainų sutartį, kurios pagrindu gavo kur kas mažesnės vertės turtą nei perleido, argumentų, kodėl jis savo turtinę padėtį pakeitė iškėlus civilinę bylą, tai leidžia nuspręsti, jog atsakovas savo veiksmais siekia pakeisti savo turtinę padėtį ir tai gali sukelti grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, jog ieškovas kartu su ieškiniu teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jo netenkinus ieškovas pakartotinį prašymą teikė pavėluotai, o esama padėtis jį tenkino, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad, ieškovui pateikus ieškinį (2023 m. rugsėjo 26 d.), atliktas mainų sandoris (2023 m. gruodžio 20 d.) nebuvo sudarytas, tokie duomenys nei ieškovui, nei teismui nebuvo žinomi, todėl pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2023 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ta aplinkybė, jog ieškovas prašymą pateikė vėliau, tai yra ne su ieškiniu, o bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nelaikytina procesiniu pažeidimu ir (ar), kaip nurodo atsakovas, pažeidžiančia šalių lygiateisiškumo ir proceso betarpiškumo principus, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pareikštas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
15. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis negali disponuoti turtu, juo nesinaudoja dėl to, kad yra reabilitacijos centre, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, tačiau šis argumentas vertintinas kritiškai. Byloje nėra ir atsakovas nepateikė duomenų, jog atsakovui yra ribojama galimybė disponuoti jam priklausančiu turtu (CPK 178 straipsnis). Ta aplinkybė, jog atsakovas dalyvauja reabilitacijos programoje (duomenys neskelbtini)), savaime nepagrindžia atskirajame skunde nurodytų argumentų, jog jo galimybės disponuoti bet kokiu turtu yra apribotos, o ta aplinkybė, kad jis galbūt nesinaudoja turtu, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, atsakovo nurodomi argumentai, jog jis areštuotu turtu nesinaudoja, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas nėra perteklinis ir nepažeidžia atsakovo interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nutardamas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama neapkeista, o atsakovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.