Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro A. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28438-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. K. 2022 m. liepos 24 d., apie 09.00 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), buto svetainėje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. Ž., tyčia jai spyrė į kairės kojos klubą, ko pasekoje ji nuo smūgio parkrito ant grindų, taip nukentėjusiajai S. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis O. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su S. Ž. kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, nėra susituokę, tačiau gyvena kaip pora, veda bendrą ūkį. Jis yra pensininkas, jo sugyventinė taip pat, todėl abu pajamas gauna, nėra vienas nuo kito priklausomi. Butas, kuriame gyvena, priklauso S., taip pat jai priklauso maždaug nuo namo už 100 metrų esantis garažas. Jame yra susitvarkęs, dažnai ten būna, pasidaręs tokias dirbtuvėles, turi lovelę, todėl šiuo metu po konflikto su S., laikinai gyvena tame garaže. Bet čia laikinas sprendimas, nes kai lauke atvės, ten bus šalta ir ten gyventi negalės. 2022 m. liepos 24 d., ryte, gal apie 9.00 val. tarp jo ir S. įvyko konfliktas, kurio metu jis ją stipriai pastūmė ir ji krito ant miegamojo kampo, o paskui nuslydo ant grindų. Viskas vyko kambaryje, kur jis miegojo. Ji atėjusi į jo kambarį pradėjo jam priekaištauti dėl lango, ji šaukė ant jo. Jis atsistojęs norėjo išeiti iš kambario, o ji stovėjo tarpduryje, jis negalėjo pro ją praeiti. Todėl tyčia ją stūmė į šoną. Jis jai koja nespyrė tikrai, buvo basas. Matė kaip ji nuo jo pastūmimo nukrito, negalėjo atsikelti. Ji garsiai šaukė, galėjo užsigauti griūdama. Jis ją truputį bandė pakelti nuo grindų ant sofos, bet ji labai sunki, tai ją pakėlė iki sofos nuo grindų, o paskui jau ji pati baigė atsistoti. Jis iš karto išėjo iš buto, ji dar kažkiek vijosi, tai yra girdėjo kaip ji išėjusi į laiptinę dar ant jo šaukė. Po konflikto jis iš karto išėjo į miestą, nusipirko alaus, tada grįžo į garažą ir ten iki šiol būna. Jis S. atsiprašė dėl to įvykio, ji jam atleido, nebepyksta ant jo. Vakar, sekmadienį kartu kalbėjosi, taikėsi, ji jam parodė ant kojos klubo esančią mėlynę, sakė, kad jis jai ją padarė kai ją parvertė kambaryje. Jis nori su ja taikytis, toliau gyventi kartu. Kaip minėjo šiuo metu pas ją bute negyvena, laikinai kol tęsiasi tyrimas gyvena garaže. Jis savo kaltę, kad sukėlė fizinį skausmą S. pilnai pripažįsta ir gailisi (b. l. 60-63, 66-68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad ji kartu su O. K. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 16 metų. O. jos nuosavame bute nėra registruotas. 2022 m. liepos 23 d., apie 22.30 val., jis į namus grįžo visiškai girtas ir iš karto nuėjo miegoti į svetainės kambarį. Tą vakarą tarp jos ir jo jokio konflikto nebuvo, nematė prasmės su juo ginčytis. 2022 m. liepos 24 d., ryte, apie 09.00 val., ji užėjo į jo kambarį ir ėmė jo klausti kodėl jis išlaužė kambario langą. Tuomet jis, nieko nesakęs, rankomis sugriebė už jos vilkimų naktinių ir tyčia, iš kojos spyrė į jos kairį klubą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po spyrio ji nugriuvo ant grindų ir ėmė iš skausmo rėkti, bei prašė jo pakelti, o jis, pasakęs žodžius „nudvėsk tu kurva kuo greičiau“ išbėgo pro duris. Ji šliauždama grindimis, prislinko prie kambaryje esančios sofos, ir pasiremdama, savo jėgomis atsistojo. Jai yra keisti abiejų kelių sąnariai, jie yra protezuoti, jai yra sunku judėti, ji turi neįgalumą. Iš kart po šio įvykio policijai neskambino, nes jis iš namų pasišalino, manė nebegrįš, tačiau šiuo metu pareiškimą dėl šio įvykio rašo gerai viską apgalvojusi. Šiandien nuėjo į garažą, kuriame laikinai gyvena O. ir paprašė jo nebegerti, tačiau jis jai atsakė „bledyna, dink iš garažo, kol tavęs nepasivijau ir nesuspardžiau“, dėl to ji išsigando, ir galutinai priėmė sprendimą pranešti apie sekmadienį įvykusį įvykį. Be to, 2022 m. liepos 25 d., ryte, būdama duše, pastebėjo ant savo kairio klubo esančią mėlynę, tačiau nei iš karto po įvykio, nei tuomet kai ją pastebėjo medikų pagalbos jai neprireikė, nors skausmą jaučia iki dabar. Jis jai įspirdamas į klubą sukėlė fizinį skausmą, atsirado mėlynė. Savo sugyventinio ji bijo, nes jis alkoholį vartoja kas dieną, o padauginęs tampa agresyvus, tad norėtų, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti. Nuo savo sugyventinio nėra materialiai priklausoma. Norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka. O. jos atsiprašinėjo, žadėjo daugiau nebegerti. Ji jam atleidžia, nenori kad jį sodintų į kalėjimą, bet nori kad jis iš jos buto išsikraustytų, ieškotųsi kito būsto. Jis vartoja alkoholį, todėl problemos bei pykčiai kyla dėl jo girtavimo, būtų gerai kad jam uždraustų vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 30-33, 34-37).

Iš 2022 m. liepos 29 d., įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matomas dvejų aukštų baltų raudonų plytų daugiabutis namas. Įėjus į laiptinę ir užlipus į antrą aukštą, matomos penktu numeriu pažymėtos šarvinės durys. Įėjus pro minėtas duris patenkame į buto koridorių ir žiūrinti tiesiai matomas virtuvės vaizdas. Paėjus koridoriumi tiesiai 3 metrus ir pasisukus į kairę pusę matomos atidarytos medinės durys, pro kurias patenkame į buto svetainę. Svetainėje matomas medinis staliukas, medinė komoda ant kurios yra televizorius bei yra minkštas kampas. Svetainės aplinka tvarkinga grumtynių pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama (b. l. 15-22).

Iš 2022 m. liepos 29 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė pati nukentėjusioji S. Ž.. Ant jos kairės pusės klubo užfiksuota kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (b. l. 10-12).

Iš 2022 m. liepos 29 d., asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad S. Ž. sutikimu buvo atlikta jos kūno apžiūra, surašant asmens apžiūros protokolą. Apžiūros metu ant jos kairės kojos klubo matėsi kraujosruva, kurios plotis 7 cm, ilgis 4 cm (b. l. 23-29).

2022 m. liepos 29 d., protokole-pareiškime S. Ž. nurodė, kad 2022 m. liepos 24 d., apie 09.00 val., gyvenamo buto svetainėje, sugyventinis, O. K., įvykusio žodinio konflikto metu, tyčia, spyrė į jos kairį klubą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašau O. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 6-9).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad O. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis O. K. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika – fizinio skausmo sukėlimas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinasis O. K. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 87-90). Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo O. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis O. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, senatvės pensininkas. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

O. K. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam O. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios (b. l. 77-80, 84-86), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis ir vartoti alkoholį ir kitas pscihiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti O. K. galutinę bausmę – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis ir vartoti alkoholį ir kitas pscihiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti O. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

O. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti O. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.