Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-918-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
1S-918-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43797-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-918-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43797-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria A. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, kurią sukčiavimui daryti subūrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kai kiekvienas grupės narys atlieka tam tikrą užduotį, ir turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuotoje grupėje su R. P. ir G. G., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, sukčiavo, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą turtą, tai yra 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.16 val. jis - A. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodamas telefono numerį (duomenys neskelbtini), paskambino į I. D. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs teisėsaugos institucijos pareigūnu, apgaulės būdu, teigdamas, jog galimai yra perduoti (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės bankiniai duomenys tretiesiems asmenims, tariamai sujungė su banko darbuotoju, kuriuo tariamai prisistatė R. P., ir išviliojo iš I. D. jam išduotus AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, tyrimo nenustatytas asmuo 2017 m. rugpjūčio 26 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatytas, neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ banke, esančios I. D. sąskaitos Nr. LTxxxxxxxxxxxxxxxxx29 ir tą pačią dieną apie 17.57 val., iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 joje buvusius ir jam priklausiusius 2 000 eurų pervedė į D. J. AB „Swedbank“ sąskaita Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx78, kuri nežinodama, jog šie pinigai įgyti sukčiavimo būdu, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, nuėmė 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18:40 val., AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) ir vykdydama tolimesnius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus 1 900 eurų perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai moteriai. Po to, tyrimo nenustatytas asmuo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.10 val. iš I. D. asmeninės banko sąskaitos Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxxx29 pervedė 2 600 eurų į G. G. banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT xxxxxxxxxxxxxxxx40, kuri žinodama apie nusikalstamą veiką ir vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, dalį pinigų t. y. 100 eurų išgrynino 2017 m. rugpjūčio 26 d. apie 18.22 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat atlikdama apmokėjimus įvairiuose prekybos centruose už 431 eurų bei laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. „Swedbank“ bankomatuose bei ATM tinkluose bandė išgryninti 2 069 eurų, tačiau operacijos nebuvo atliktos, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo viršytas operacijų limitas, tokiais bendrais veiksmais veikdamas kartu su R. P., G. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdė sukčiavimą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijo svetimą I. D. priklausantį turtą – 4 600 eurų, tuo nukentėjusiajam I. D. padarė bendrą 4 600 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, motyvuojant tuo, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis trukdys procesui, A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams.

3. Kaltinamasis A. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.

3.1. Skunde kaltinamasis pažymi, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja yra apklausti pirmosios instancijos teismo, jų parodymai pagarsinti. Liudytoja nurodė visus asmenis, esančius teismo salėje, matanti pirmą kartą, jų nepažįstanti. Taip pat apklausta ir kaltinamoji G. G., pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji savo parodymų nepakeitė. Anot kaltinamojo, skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, kad jis atsisako duoti parodymus, kadangi teismo posėdžio metu jis nurodė parodymus duosiantis po visų procese dalyvaujančių asmenų apklausų.

3.2. Skunde taip pat teigiama, jog iš bylos medžiagos matyti, kad dalis apgaulės būdu iš nukentėjusiojo pasisavintų pinigų buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamoji G. G. taip pat nurodė asmenį, su kuriuo bendravo socialiniame tinkle Facebook, tačiau teisėja nesiekia jo nustatyti. Ji taip pat patvirtino nepažįstanti nei vieno iš teismo salėje esančių asmenų. Be to, anot A. R., kaltinamajame akte nėra tinkamai atskleistas organizuotos grupės požymis, kadangi nurodoma, jog jis veikė su nenustatytais asmenimis. Kaltinamojo teigimu, šiuo atveju nėra surinkta jokių konkrečių jo kaltės įrodymų, remiamasi tik spėjimais. Iš byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštų matyti, kad atliktų kratų metu pas jį nebuvo rasta nei telefonų aparatų, nei SIM kortelių.

Šalies argumentai

3.3. Skunde kaltinamasis nurodo ir tai, kad bylą nagrinėjančiam teismui buvo teikiami prašymai apklausti pareigūnus, atlikusius ikiteisminį tyrimą, tačiau teisėja šiuos prašymus atmetė, netgi nenurodydama tokio sprendimo motyvų. Ne vienoje byloje apklausus (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūną M. S. paaiškėjo, jog jo atlikti veiksmai nebuvo sankcionuoti, duomenys surinkti tik apklausus kitus nuteistuosius, bei remiantis jo pačio spėlionėmis. Pareigūnas nurodydavo balsus atpažįstantis iš balso tembro, intonacijos, tačiau paaiškėjo, kad jis net nežino kas yra balso tonas, intonacija, tembras. Yra paaiškėję įvairių aplinkybių ir dėl kitų pareigūnų. Daugelis analogiškų šiai bylai bylų buvo nutrauktos arba asmenys išteisinti. Taip pat ekspertai ne kartą yra nurodę, kad tokio pobūdžio bylose padaryti garso įrašai yra prastos kokybės, todėl ekspertizės išvados yra mažai tikėtinos arba jų atlikti iš viso negalima, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog kaltinti asmens, remiantis netiksliomis ekspertizės išvadomis, teismas negali.

3.4. Anot kaltinamojo, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad jis niekada nebėgo, nesislėpė, visuomet atvykdavo į teismo posėdžius, nepažeisdavo jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirbo, jokių nusikaltimų nedarė.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (ir pratęsiamas jų taikymo terminas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamas veikas. Kaip galima suprasti iš skundo argumentų, A. R. neigia padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, ginčija byloje surinktų duomenų, pakankamumą ir patikimumą jo kaltei pagrįsti, taip pat kritikuoja kaltinamajame akte pateiktą nusikalstamų veikų aplinkybių aprašymą, kadangi jame neįvardinami visi galimai su juo nusikalstamai veikę organizuotos grupės nariai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėdamas skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, kuria įtariamajam (kaltinamajam) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ar pratęstas jos taikymo terminas, aukštesnės instancijos teismas nevertina įtariamajam (kaltinamajam) pareikšto įtarimo (kaltinimo) teisingumo bei byloje surinktų įrodymų BPK 20 straipsnio prasme. Nagrinėjant tokio pobūdžio skundus, vertinamas tik pats faktas, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti minimalias išvadas dėl įtariamajam (kaltinamajam) pareikšto įtarimo (kaltinimo) pagrįstumo, konkretaus įtariamojo (kaltinamojo) galimo dalyvavimo jam inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog A. R. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme.

7. Kaltinamojo skunde taip pat ginčijamas bylą nagrinėjančios teisėjos sprendimas atmesti jo prašymą byloje liudytojais apklausti T. D. ir M. S., tačiau bylą nagrinėjančio teismo sprendimas, kuriuo buvo išspręstas kaltinamojo prašymas dėl naujų įrodymų byloje rinkimo, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Tokio pobūdžio žemesnės instancijos teismo priimti sprendimai, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi, apskritai nėra skundžiami. Taigi šis skundo argumentas teisėjų kolegijos plačiau taip pat neanalizuojamas.

8. Suėmimas skiriamas tik tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Be to, ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. R. kaltinamas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokios baudžiamajame įstatyme nustatytos sankcijos šiuo atveju leidžia taikyti suėmimą A. R., jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindai.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suėmimo pagrindu yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad suėmimo pagrindu, be jau minėtųjų, taip pat yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas šiuo atveju konkrečiai neįvardijo nei vieno baudžiamojo proceso įstatyme numatyto suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindo, kuriuo vadovaujantis pratęsė kaltinamajam A. R. paskirto suėmimo terminą. Sprendimą pratęsti kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą teismas motyvavo tuo, jog įrodymų tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nėra baigtas, A. R. ir bendrininkas R. P. atsisakė teisme duoti parodymus, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis galimai padarė veikdamas su R. P., G. G. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, todėl, būdamas laisvėje, gali paveikti kitą kaltinamąją, nukentėjusįjį, liudytojus. Taip pat teismas nurodė, kad kaltinamasis praeityje yra šešis kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu kaltinamas trijų nusikalstamų veikų, veikiant organizuotoje grupėje, padarymu. Iš tokių teismo nurodytų kardomosios priemonės pratęsimo motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju A. R. suėmimas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš jau aptartų skundžiamos nutarties motyvų, apylinkės teismas išvadą, jog kaltinamasis A. R., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, paveikdamas kaltinamąją G. G., nukentėjusįjį bei liudytojus, iš esmės grindė tik tuo, kad du iš trijų šioje byloje kaltinamų asmenų, tarp jų ir suimtasis A. R., teismui nėra davę paaiškinimų. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada negali sutikti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo šioje proceso stadijoje neįžvelgia.

12. BPK 122 straipsnio 3 dalyje yra tiksliai apibrėžta, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius (kaltinamuosius), sunaikinti ar paslėpti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šioje baudžiamojoje byloje duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis bandytų ar jau būtų ėmęsis aktyvių veiksmų paveikti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimus bendravykdytojus, nukentėjusįjį ar liudytojus, kaip kad nurodoma skundžiamoje nutartyje, ar kokiu tai kitu būdu trukdyti procesui nebuvo surinkta. Pastebėtina, jog tiek kaltinamoji G. G., tiek nukentėjusysis I. D. bei liudytoja D. J. (vienintelė liudytoja, kurios parodymais grindžiamas kaltinimas) jau buvo apklausti teisiamajame posėdyje. Taigi, apylinkės teismo išvada, jog kaltinamasis gali padaryti jiems poveikį, yra ne tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintas.

13. Nepaisant to, jog teisėjų kolegija nusprendė pašalinti vieną iš skundžiamoje nutartyje nurodytų suėmimo pagrindų, konstatuojama, kad suėmimo terminas A. R. buvo pratęstas pagrįstai, kadangi egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo (jo termino pratęsimo) pagrindas, o BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirta ar pratęstas jos terminas, jeigu asmuo įtariamas padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų <...> (BPK 122 straipsnio 4 dalis). Tokį manymą gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.

15. A. R. yra kaltinamas padaręs du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Taigi, viena iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad praeityje A. R. yra penkis kartus teistas už vagystes bei kartą už sukčiavimą. Šiuo metu jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai įvykdė esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui, įkalinimo įstaigoje atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, galimai veikdamas organizuotos grupės sudėtyje. Nei ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, nei griežtos laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio tinkama linkme nekoregavo ir galimai vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, duomenys apie praeityje jo įvykdytus nusikaltimus, leidžia pagrįstai vertinti jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, bei spręsti, jog būtent iš nusikalstamų veikų darymo gaunamos lėšos buvo pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu laisvėje. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, jog kaltinamasis, skyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, todėl suėmimas jam turėjo būti pratęstas būtent BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

16. Kaltinamasis skunde pažymi, jog jis iki šiol nėra bėgęs (slėpęsis) nuo teisėsaugos institucijų, taip pat nebuvo pažeidęs kitose baudžiamosiose bylose jam paskirtų kardomųjų priemonių, tačiau ši aplinkybė suėmimo pratęsimo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumo nepaneigia. Ji galėtų būti svarbi vertinant suėmimo paskyrimo (jo termino pratęsimo) pagrįstumą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, siekiant užtikrinti galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, kaltinamojo dalyvavimą procese. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, pratęsiant A. R. taikomos kardomosios priemonės taikymo terminą, siekiama užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

17. Teismas pažymi, kad suėmimas neabejotinai suvaržo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises ir laisves, tačiau įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šioje byloje jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, galimas jų įvykdymo aplinkybes, konstatuojama, jog tik ši kardomoji priemonė gali užkirsti kelią kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti A. R. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė