- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- I-4471-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03591-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 17–21), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) 2014-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-6190 bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą sprendimą iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 2010 m. gruodžio 7 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnį, sumažinta senatvės pensija jam buvo mokama iki 2011 m. gruodžio 3l d. Dėl neišmokėtos senatvės dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyrių. 2014 m. birželio 26 d. iš Fondo valdybos Mažeikių skyriaus gavo 2014-06-26 atsakymą Nr. (1.5) I-14129, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas išmokėti susidariusią neišmokėtos senatvės pensijos dalies skirtumą 2014-06-26 persiųstas Fondo valdybai nagrinėti pagal kompetenciją. Iš Fondo valdybos gavo 2014 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6190, kuriame nurodyta, kad pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo skaičiuojama ir mokama vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Su minėtu Fondo valdybos sprendimu pareiškėjas nesutinka.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas pripažintų, kad jam kaip pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra senatvės pensijos dalis. Nurodo, kad gavęs pirmą sumažintą senatvės pensiją, nemanė, jog yra pažeidinėjamos jo teisės, nes žinojo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. yra priimtas Laikinasis įstatymas, pagal kurio 6 straipsnį buvo sumažintos senatvės pensijos. Apie savo teisių galimą pažeidimą taikant Laikinojo įstatymo nuostatas sužinojo Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, t.y. dar iki jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d.
Pareiškėjas savo poziciją grindžia Konstitucijos 23 ir 52 straipsniais, Konstitucinio teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 25–27) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų nagrinėjami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas), o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. gruodžio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. gruodžio mėnesį. Mano, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybos teritorinį skyrių su 2014-05-16 prašymu išmokėti jam nuo 2010 m. gruodžio negautą senatvės pensijos dalį, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Todėl 2014-07-14 sprendimu Nr. (6.5)I-6190, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p., nurodė, kad jei iki 2014-08-08 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjui per Fondo valdybos 2014 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6190 nustatytą terminą nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų svarstomas praleisto termino Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti atnaujinimas, Fondo valdyba, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6964 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-05-16 prašymo dalį, kuria pareiškėjas prašė išmokėti 2010 - 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Pažymėjo, kad būtent pastarasis Fondo valdybos sprendimas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes - juo atsisakyta nagrinėti nurodytą pareiškėjo 2014-05-16 prašymo dalį, todėl privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra Fondo valdyboje nebuvo baigta. Fondo valdybos 2014 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6190, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui pateikti įrodymus, yra tarpinis sprendimas, skirtas informuoti pareiškėją apie praleistą skundo padavimo terminą ir pasiūlyti pateikti įrodymus terminui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyriuje 2014-05-20 gautas pareiškėjo 2014-05-16 prašymas pateikti informaciją apie neišmokėtos senatvės pensijos dalį pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas nuo 2010-12-07 iki 2011-12-31 bei išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 28). Atsakydamas į minėtą pareiškėjo prašymą, Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2014-06-26 rašte Nr. (1.5)I-14129 pareiškėjui pateikė pensijos mažinimo pagal atskirus Laikinojo įstatymo pagrindus skaičiavimus ir informavo, kad prašymas dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pagal kompetenciją persiunčiamas Fondo valdybai (b. l. 9-11). Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-05-16 prašymo dalį dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, priėmė ginčijamą 2014-07-14 sprendimą Nr. (6.5)I-6190, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. gruodžio mėnesį, kai buvo išmokėta sumažinta pensija (b. l. 29-31). Fondo valdyba ginčijamame sprendime pareiškėjui pasiūlė iki 2014-08-08 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimui nuo 2010 m. gruodžio mėnesio pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo 2014-05-16 prašymo dalis dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų palikta nenagrinėta, kaip pateikta praleidus nustatytą skundo padavimo terminą
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė Fondo valdyba ginčijamame sprendime pagrįstai taikė Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, ar tinkamai nustatė termino skaičiavimo pradžią ir ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, bei ar pagrįstai pasiūlė pareiškėjui iki 2014-08-08 pateikti įrodymus, kurie leistų skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą spręsti.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-07-14 sprendimo Nr. (6.5)I-6190 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikinti.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į Fondo valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT praktikos, nes bylų aplinkybės iš esmės analogiškos, o ginčo teisiniams santykiams taikytinos tos pačios teisės normos.
Kaip minėta, pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo mažinama nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, taigi darytina išvada, kad apie savo galimai pažeistas teises jis sužinojo būtent 2010 m. gruodžio mėn., pirmą kartą gavęs pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus Plungės skyriui paduotas 2014-05-16 prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis LVAT praktika, darytina išvada, jog pareiškėja, paduodama minėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai jai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta pensija. Todėl skunde nurodytas pareiškėjos nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dienos, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.
Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 20 p. jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 p.).
Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą įrodymai nebuvo pateikti, ar pateikus, pripažinti nepagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Fondo valdyba ginčijamu sprendimu tinkamai laikėsi Taisyklėse reglamentuotos procedūros, t.y. prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus dėl termino praleidimo. Tačiau kaip matyti, pareiškėja pati pasirinko savo elgesio modelį ir į Fondo valdybą su prašymu atnaujinti terminą nesikreipė. Teismo vertinimu, ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas dėl Fondo valdybos 2014-07-14 sprendimo Nr. (6.5)I-6190 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašė, kad jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas yra praleidęs Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo apskundimo terminą, jį atnaujinti. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, teismas negali atnaujinti termino skundui paduoti Fondo valdybai, kol su tokiu prašymu nebuvo kreiptasi į Fondo valdybą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis su prašymu į atsakovę dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.