Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjai L. M. , jos atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2009-02-27 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. ir jos atstovas skundo argumentais prašo jį patenkinti ir panaikinti skundžiamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-02-27 sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).

Pareiškėja L. M. , būdama statutinė valstybės tarnautoja – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio vyresnioji tyrėja, 2007-03-02, vykdama į tarnybą Neringos policijos komisariate, vairuodama automobilį Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio Smiltynė – Nida 41 km nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Jai diagnozuotas trečio kaklo slankstelio lūžimas – panirimas, galvos ir krūtinės sumušimas ir galvos mušta žaizda (b.l. 9). Klaipėdos apskrities VPK 2008-11-28 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-28 konstatuota, jog traumą pareiškėja patyrė nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą metu ir jai pasiūlyta kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių dėl patirtos traumos pakeliui į tarnybą pripažinimo draudiminiu įvykiu ir prašyti apskaičiuoti draudimo išmoką (b.l. 9-10). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2009-02-27 sprendimu Nr. (9.71)SI1-10304 įvykio nepripažino draudiminiu ir atsisakė išmokėti L. M. draudimo išmoką (b.l. 12). Pareiškėja ginčija šį atsakovo sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) (ginčo teisnių santykių metu galiojusi Statuto redakcija nuo 2006-09-19 iki 2007-05-28) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – Sąlygos) (redakcija nuo 2003-01-01).

Minėta, kad L. M. statutinė valstybės tarnautoja, todėl pagal Statuto 49 straipsnio 1 dalį jos sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėja patyrė traumą vykdama į tarnybą Neringos policijos komisariate ir jos sužalojimo faktinių aplinkybių. Neginčijama ir aplinkybė, kad teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones pareiškėja turėjo. Pagal Sąlygų 3 punktą teisė nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, ir apskaičiuoti draudimo sumos dydį, yra deleguota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Sąlygų 3.1 punkte nurodyta, jog draudiminiu pripažįstamas nelaimingas atsitikimas, atsitikęs apdraustajam, kai jis vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą (darbą) arba iš jos. Atsisakydamas pripažinti nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu atsakovas vadovavosi Sąlygų 4.1 punktu, pagal kurį draudiminiams nepriskiriami įvykiai ir draudimo sumos bei kompensacijos nemokamos, jeigu apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kuri susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Atsakovas rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2009-02-06 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 30-2-000132-07, kuriame nurodyta, jog nukentėjusioji L. M. , vairuodama automobilį, pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51, 53, 172 punktų reikalavimus ir eismo įvykis kilo dėl jos kaltės (b.l. 50-55). Atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas asmens kaltumas dėl administracinio teisės pažeidimo, yra nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Nesant kompetentingo subjekto priimto įsiteisėjusio nutarimo asmuo laikomas nekaltu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjos L. M. atžvilgiu būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas kaltinant pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to priimtas nutarimas. Priešingai, iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-09-07 atliktos ekspertizės akto Nr. 11K-145(07) matyti, jog nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima techniniu požiūriu tvirtinti, kad prieš įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos L. M. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu (b.l. 95-98). Darytina išvada, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nepagrįstai plečiamai aiškina 2009-02-06 prokuratūros nutarimą ir eismo įvykį sieja su pačios pareiškėjos kalta veika, susijusia su administraciniu teisės pažeidimu, nors jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jos kaltę, nenustatyta. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad esama kitų pagrindų, numatytų Sąlygų 4 punkte, dėl nelaimingo atsitikimo nepriskyrimo draudiminiams įvykiams, byloje taip pat nenustatyta.

Pažymėtina, jog analizuodamas Sąlygų 4.1 punkte vartojamų sąvokų „veika, turinti tyčinio nusikaltimo požymių“ ir „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu” turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997-12-03 nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 4 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 48 straipsniui pažymėjo, jog galiojančių įstatymų sistemoje nusikaltimas ir administracinis teisės pažeidimas apibūdinami kaip pavojingos veikos. Jas padarius pažeidžiamos tam tikros vertybės. Vienas iš teisėsaugos institucijų tikslų – užkirsti kelią tokio pobūdžio neteisėtoms veikoms. Asmenims, pripažintiems kaltais padarius nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, taikomos baudžiamosios ar administracinės atsakomybės priemonės. Tai sunkios pasekmės už įstatymo draudimų nepaisymą. Policijos pareigūnų profesinė veikla, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams, juos atskleisti ir ištirti, nesuderinama su teisės pažeidimu. Tačiau Sąlygose vartojama sąvoka “veika, turinti tyčinio nusikaltimo požymių”, pagal baudžiamąją teisę apimtų, pavyzdžiui, ir būtinąją gintį ar būtinąjį reikalingumą. Šios veikos atitinka nusikaltimo požymius, nors savo turiniu nekelia pavojaus ir yra naudingos visuomenei. Todėl Sąlygose nurodyta formuluotė yra ydinga, vienodai vertinanti skirtingo pobūdžio veikas. Be to, neįvertinta, kokią reikšmę turi neatsargaus nusikaltimo padarymas nustatant draudiminio įvykio buvimą ar nebuvimą. Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, jog neaiškus ir sąvokos „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu” turinys. Toks normos formulavimo trūkumas yra esminis. Neaišku, ar turimas omenyje administracinis teisės pažeidimas, ar kiti vienaip ar kitaip su juo susiję veiksmai. Tokius veiksmus, kurie gali būti kitokio pobūdžio, reikėtų teisiniu požiūriu vertinti nevienodai.

Iš pareiškėjos ir jos atstovo, atsakovo atsakovės paaiškinimų, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų atsiliepimų į skundą bei kita bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas, pripažindamas įvykį nedraudiminiu, netinkamai taikė Sąlygų 3 ir 4.1 punktus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių konstatuojama, kad atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, spręsdamas nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiams įvykiams klausimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančius įstatymus.

Pareiškėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis LR ABTĮ 88 straipsnio 1 d. 2 p. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-02-27 sprendimas naikintinas. Atsakovas įpareigotinas išspręsti draudimo sumos mokėjimo klausimą pareiškėjai L. M. Sąlygų 15 punkte numatytu terminu, t.y. per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-02-27 sprendimą Nr. (9.71) SI1-10304 ir įpareigoti atsakovą išspręsti iš esmės draudimo sumų dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje išmokėjimo klausimą L. M. .

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.