Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-29 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį – 42 MGL (5200 Lt) bauda;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-07-31 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesisiję su darbu, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-04 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis, 2017-05-09 apie 09.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaire ranka griebė sugyventinei O. J. už kaklo, po ko dešiniu delnu trenkė jai per veidą, nustūmęs ant lovos spyrė koja į nugarą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje ir kairėje šlaunyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. J. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su O. J., gyv. (duomenys neskelbtini), bendrauja apie 6 metus, turi bendrą vaiką, sūnų D. R., gim. 2016 m. 2017-05-08 sūnus susirgo, vakare jam pakilo labai aukšta temperatūra ir O. su sūnumi kreipėsi į Santariškių klinikas. Kitą dieną ryte, t. y. 2017-05-09 apie 06.30 val., jis paėmė išrašus iš ligoninės bei nuvyko pas šeimos gydytoją išrašyti vaistų, po ko, nupirkęs vaistus, vėl grįžo namo (duomenys neskelbtini), pas O. ir sūnų. Apie 09.00 val., su O. sėdėjo kambaryje, kalbėjo, bendravo, abu buvo susinervinę, susirūpinę dėl sūnaus sveikatos, todėl susipyko, pradėjo bartis, jis norėjo išvažiuoti, tačiau O. atėmė raktus nuo automobilio, po to nubėgo į koridorių ir užrakino buto duris, kad niekur neišeitų, todėl jis dar labiau supyko ir iš pykčio trenkė O. į veidą, po to pastūmė O. ant lovos, spyrė į nugarą. Visų detalių smulkiai neprisimena, buvo labai susinervinęs ir piktas. Labai gailisi, kad konflikto metu panaudojo prieš O. fizinį smurtą, daugiau tai nepasikartos. Šiuo metu su O. susitaikė, jos atsiprašė, ji atleido. Jie gyvena kartu, viskas yra gerai. Konflikto metu buvo blaivus, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, jokiose priklausomybės įskaitose niekada nebuvo įrašytas (b. 1. 42-44).

Nukentėjusioji O. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su M. R., turi bendrą vaiką D. R.. 2017-05-09 apie 9 val. su sugyventiniu įvyko barnis, kurio metu jis griebė ją ir kaire ranka paėmęs už kaklo, dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, paskui nustūmęs nuo lovos spyrė jai į nugarą (b. l. 10-12). Papildomai apklausta nukentėjusioji O. J. parodė, jog po įvykio, kai sugyventinis ją mušė, t. y. 2017-05-09 apie 09.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaire ranka griebė ją už kaklo, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko dešiniu delnu trenkė per veidą, ir nustūmęs ant lovos, spyrė koją į nugarą, nuo ko ji patyrė stiprų fizinį skausmą, po konflikto vakare pamatė, jog ant kairės pusės šlaunies yra mėlynė, bet į medikus niekur nesikreipė, tačiau šiuo metu skauda visą kūną, todėl nori kreiptis į teismo medicinos ekspertizę ir prašo išduoti siuntimą. Su M. pastaruoju metu kartu gyvena apie 3 mėnesius, anksčiau jis gyveno pas savo žmoną. Anksčiau taip pat buvo konfliktų, į policiją iki šiol niekada nesikreipė, pareiškimą parašė pirmą kartą. Po įvykio, kai M. R. ją sumušė, jis atsiprašė, ji atleido, kadangi supranta, jog tą dieną pati pasikarščiavo ir išprovokavo konfliktą. Tačiau jis neturėjo teisės jos mušti, todėl jis atsiprašė ir jie susitaikė. Šiuo metu jų santykiai yra geri, jie gyvena kartu, ji jokių materialinių pretenzijų dėl įvykio M. neturi, turtinė žala jai nepadaryta, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. 1. 23-24, 28-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės išvados Nr. G1457/2017(01) matyti, kad O. J. padarytas odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos nugaroje ir kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

M. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. R. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent jis, 2017-05-09 apie 09.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu kaire ranka griebė sugyventinei O. J. už kaklo, po ko dešiniu delnu trenkė jai per veidą, nustūmęs ant lovos spyrė koja į nugarą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas nugaroje ir kairėje šlaunyje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. J. sveikatą. Kaltinamojo M. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. R. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 67-68). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 66).

Nukentėjusioji dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos ieškinio nereiškė.

Dėl M. R. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. R. – jis yra ne kartą teistas (b. l. 55-56), tačiau nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje padarė pirmą kartą. Taip pat jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 53), dirba salės prižiūrėtoju naktiniame klube (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė – 9 mėnesiai – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga.

Prokuroro siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, M. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2017-05-09 M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 36-38).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt