Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4, 5 punktais, J. G. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-04-19 iki 2014-04-21, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Taip pat šiuo nuosprendžiu J. G. dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. G. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 19 d. apie 16 val. 30 min (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus spyrė į nugarą savo mamai G. G., tuo sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Be to, J. G. pagal BK 245 straipsnį buvo kaltinamas tuo, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: 2014 m. balandžio 25 d. 21 val. 11 min atėjo į G. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. nevykdė 2014 m. balandžio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios G. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja.

Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes teismas, priimdamas sprendimą, klaidingai interpretavo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytą įpareigojimą, prilygindamas jį kardomajai priemonei, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) ir nurodydamas, kad įtariamajam pažeidus įpareigojimus, kurie nustatomi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (tiek pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, tiek pagal Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius) turi būti sprendžiamas klausimas dėl kitos, griežtesnės kardomosios priemonės jam paskyrimo. Nurodo, kad, jei asmuo nesilaiko jam skirtos kardomosios priemonės įpareigojimų, draudimų, t. y. nevykdo sąlygų, BPK yra numatyta galimybė skirti griežtesnę kardomąją priemonę, tačiau, jei asmuo, kuriam paskirtas įpareigojimas pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, nevykdo šio įpareigojimo, šiame įstatyme nėra numatyta jokia atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą, t. y. nenumatyta galimybė sunkinti tokio asmens, kuriam skirtas įpareigojimas, padėtį. Pastebi, kad BPK 121 straipsnis nenumato, kad skiriant kardomąją priemonę turi būti atsižvelgta į kitais įstatymais paskirtų įpareigojimų vykdymą. Be to, BPK 139 straipsnis nenumato galimybės asmeniui, nevykdančiam pagal įpareigojimo, skirto teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kadangi tokiam asmeniui kardomoji priemonė iš viso nebuvo paskirta. Teigia, kad įpareigojimo, skiriamo pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirtis yra apsaugoti nukentėjusį asmenį, o BPK 119 straipsnyje nurodyta kardomosios priemonės paskirtis yra kitokia – siekiama užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Dėl to mano, kad teismas padarė klaidingą išvadą, jog įpareigojimai, paskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, savo prasme prilygsta kardomosioms priemonėms ir jų paskirtis yra analogiška ir kad tokio įpareigojimo, kaip ir bet kurios kitos kardomosios priemonės pažeidimas, nevykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.Taip pat nurodo, kad J. G. žinojo ir suprato jam teismo sprendimu skirto įpareigojimą esmę, žinojo bei suprato, kad privalo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie smurtą patyrusios G. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja, tačiau, nesilaikydamas numatytų įpareigojimų nuėjo pas nukentėjusiąją į namus. Dėl to teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu priimtas teismo sprendimas nėra susijęs su bausmėmis, todėl J. G. padaryta veika atitinka BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. G. išteisinimo naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo J. G. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jį nubausti už šią veiką 1 metų laisvės apribojimo bausme, tačiau iš skundo argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl J. G. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį. Taigi, nuosprendžio dalis dėl J. G. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra nekeičiama ir prokuroro reikalavimas J. G. nuteisti antrą kartą už tą pačią veiką netenkinamas.

Skundžiamu nuosprendžiu J. G. išteisintas pagal BK 245 straipsnį dėl to, kad apylinkės teismas nuteistajam pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą skirtą įpareigojimą prilygino kardomajai priemonei, kuria siekiama analogiškų tikslų kaip ir kardomosiomis priemonėmis. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. G. nekaltumo dėl BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo teisėjų kolegija nesutinka.

BK 245 straipsnis numato, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šios nusikalstamos veikos esmė ta, kad nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimų, tarp jų ir nesusijusių su bausme, yra trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teisminės valdžios autoritetas, neatkuriamos nukentėjusiųjų pažeistos teisės, teisėti interesai. Šios veikos objektas – teismų sprendimų vykdymo tvarka. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė paprastai pasireiškia neveikimu, t. y. teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, reikalavimų, suvaržymų ignoravimu ir pan. Teismo sprendimai BK 245 straipsnio prasme yra visų instancijų bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismų priimti dokumentai, turintys atitinkamą procesinę formą – sprendimai ir nutartys civilinėse bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-233/2007), nuosprendžiai ir nutartys baudžiamosiose bylose ir t.t. Dėl to BK 245 straipsnis taikytinas ir tais atvejais, kai nevykdomi ne tik teismo priimti sprendimai, bet ir kiti teismo baigiamieji aktai, pvz., nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartys, kuriose sprendžiami ne su bausmėmis susiję klausimai. Baudžiamųjų bylų procese priimtų ir su bausmėmis nesusijusių teismo sprendimų nevykdymas taip pat gali atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Byloje nustatyta, kad J. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-04-21 nutartimi paskyrė įpareigojimus: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios G. G., nebendrauti su ja, neieškoti ryšių su ja (25–26 b. l). Kardomoji priemonė – įpareigojimas baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹ straipsnis) J. G. nebuvo paskirta. Taip pat byloje nustatyta, kad J. G. 2014-04-25 pažeidė jam skirtus įpareigojimus, nes 2014-04-25 21.11 val. atėjo į G. G. namus. Nors 2014-04-21 nutartis 2014-04-25 dar nebuvo įsiteisėjusi (nutartis įsiteisėjo 2014-04-28), tačiau pats nuteistasis J. G. pripažino žinojęs apie jam skirtus įpareigojimus, tačiau juos pažeidė. Taigi, J. G. pripažino kaltę tyčia nevykdžius teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Nors J. G. pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirti įpareigojimai yra visiškai identiški įpareigojimams, kurie gali būti paskirti įtariamajam skiriant BPK 132¹ straipsnyje numatytą kardomąją priemonę, tačiau skiriasi šių įpareigojimų paskirtis bei už šių įpareigojimų nesilaikymą taikoma atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą skiriamų įpareigojimų paskirtis yra apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, o BPK 132¹ straipsnyje numatyta kardomąja priemone, kaip ir kitomis BPK numatytomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Akcentuojant BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės paskirtį, pastebėtina, kad ši kardomoji priemonė gali būti skiriama, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba darys naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims. Taigi, šia kardomąja priemone nukentėjusio asmens gynimas susijęs tik su tuo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu įtariamasis nedarytų neteisėto poveikio (pvz. įkalbinėtų, grasintų pakeisti parodymus, prašytų susitaikyti ir pan.) bei siekiama, kad nukentėjusio asmens ar kartu su juo gyvenantiems asmenims nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš šių BPK 132¹ straipsnyje numatytos kardomosios priemonės tikslų, jie labiau yra susiję ne su pačiu nukentėjusiu asmeniu, bet su tikslu, kad įtariamasis netrukdytų ikiteisminiam tyrimui. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir įpareigojimo pagal BPK 132¹ straipsnį yra siekiami visiškai skirtingi tikslai.

Be to, BPK 132¹ straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, tačiau Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nenumatyta jokia atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą, t. y. nenumatyta galimybė sunkinti tokio asmens, kuriam skirtas įpareigojimas, padėtį.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paskirtis ir tikslai yra skirtingi nuo kardomųjų priemonių, kad už minėtų įpareigojimų nevykdymą nenumatyta atsakomybė ir nėra galimybės sunkinti įpareigojimus pažeidusio asmens padėtį, daroma išvada, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įpareigojimai, skirti pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, savo prasme prilygsta kardomosioms priemonėms ir jų nevykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-04-21 nutartis dėl įpareigojimų skyrimo J. G. yra teismo sprendimas, nesusijęs su bausmėmis, ir J. G. pripažino sąmoningai nevykdęs šio teismo sprendimo, daroma išvada, kad J. G. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms, išteisinamasis nuosprendis J. G. atžvilgiu panaikinamas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Skiriant J. G. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat byloje nustatyta, kad baudžiamąjį nusižengimą J. G. padarė būdamas neblaivus – 2014-04-25 2.37 val. jam buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, nuteistasis teisme negalėjo paaiškinti, kodėl pažeidė jam skirtus įpareigojimus. Dėl to J. G. nustatytas girtumas pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad J. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veikdama tyčia, į jo asmenybę – nevedęs, dirba, nuo 2014-03-25 registruotas darbo biržoje, bet nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna, baustas administracine tvarka, teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad J. G. skiriama BK 245 straipsnio sankcijose numatyta švelnesnė nei trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) bausmė – laisvės apribojimas, kadangi sumokėti baudą nuteistasis neturės galimybės. J. G. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinamos iš dalies sudedant, nes nusikalstamos veikos padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį dėl J. G. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. G. pripažinti kaltu pagal BK 245 straipsnį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu J. G. pagal BK 245 straipsnį paskirtą bausmę subendrinti su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir J. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliui, paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.