- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- A-925-624/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01224-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 013,67 Eur (3 500 Lt) neturtinės žalos (b. l. 4, 9).
Paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio 18 d. Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojo nurodymu jis buvo perkeltas iš 14-os į 12-ą kamerą, nes minėtas darbuotojas buvo informuotas, kad kamera neatitinka įstatymo reikalavimų, o taip pat, kad pareiškėjui negalima kartu būti vienoje kameroje su nuteistuoju A. J., nes kyla konfliktinės situacijos. 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.00 val., valdybos viršininko budintysis padėjėjas N. P. pareiškėją perkėlė atgal į 14-ą kamerą pas nuteistąjį A. J., o 2014 m. rugpjūčio 19 d. 7.00 val. iškėlė atgal į 12-ą kamerą. 2014 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., nors pagal dienotvarkę nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto yra miego metas, valdybos viršininko budintysis padėjėjas J. M. pareiškėją perkėlė iš 12-os kameros į 14-ą pas jau minėtą nuteistąjį. 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 14.30 val., pareiškėjas buvo grąžintas atgal į 12-ą kamerą. 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 4.00 val., nakties pareiškėjas perkeltas iš 12-os kameros į 14-ą. 2014 m. rugpjūčio 22 d., rytinio patikrinimo metu, buvo paduotas prašymas iškviesti Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotoją, tačiau susitikti su minėtu darbuotoju pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė. Minėtą dieną, apie 16.30 val., pareiškėjas valdybos viršininko budinčio padėjėjo N. P. paprašė pakviesti jam medicinos darbuotoją, nes jam skaudėjo skrandį. Pareigūnas pasakė, kad medicinos darbuotojos nėra ir, pasikvietęs dar kelis kolegas, pareiškėją nuvedė į laikinojo suėmimo kamerą, kur buvo dar du nuteistieji, kurių vienas – V. S., su kuriuo pareiškėjas negali būti vienoje kameroje. D. D. paminėjus šią aplinkybę, pareigūnas nereagavo, vis tiek pareiškėją nuvedė į laikinojo suėmimo kamerą ir dviejų nuteistųjų bei kitų pareigūnų akivaizdoje pareigūnas D. D. liepė pareiškėjui visiškai nusirengti. Pareiškėjas pareigūno nurodymą įvykdė, tačiau paminėjo, jog krata turėtų būti atlikta tam skirtoje patalpoje. Pareigūnas liepė patylėti, o po to pareiškėjo abi rankas antrankiais prirakino prie lovos. Apie 17.00 val. buvo iškviesta medicinos darbuotoja. Pareiškėjui buvo nuimti antrankiai ir jis buvo grąžintas į 14-ą kamerą, o apie 17.30 val. vėl perkeltas į 12-ą kamerą. Kadangi pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta įstatymuose, pareiškėjas dėl jų veiksmų patyrė didelį emocinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, padidėjo gėdos jausmas, pradėjo blogai miegoti, sutriko širdies veikla, padidėjo baimė aplinkai, pradėjo gėdytis žmonių, todėl patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b.l.16–19) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. pataisos namų pareigūnų N. P. ir D. D. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. kameroje Nr. 14 atliekantis nuobaudą nuteistasis D. D. pradėjo rėkauti, kad susižalos ir nusižudys. Pareigūnams įspėjus, kad nusiramintų, pareiškėjas nusirengė nuogai ir rėkė, kad nusižudys. D. D. buvo pervestas į kamerą Nr. 15, panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, iki jis nusiramins. Apie 16.50 val. nuteistasis pareiškė, kad jis nusiramino, nesižudys, todėl antrankiai buvo nuimti. Po specialiųjų priemonių panaudojimo D. D. apžiūrėjo Sveikatos priežiūros tarnybos slaugytoja ir surašė pažymą, kurioje konstatavo, kad kūno sužalojimų nenustatyta. Pataisos namų 3-iojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas pavedė atlikti tyrimą dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Atlikus tyrimą ir išanalizavus aplinkybes 2014 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad specialiosios priemonės – antrankiai pareiškėjui buvo panaudotos teisėtai, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris numato specialiųjų priemonių panaudojimą, kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti. Taip pat nustatyta, kad specialiųjų priemonių panaudojimas buvo įformintas tinkamai, atitiko Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 178 punkte numatytus reikalavimus, t. y. apie specialiųjų priemonių panaudojimą prieš pareiškėją buvo įrašyta laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale ir priežiūros paros žiniaraštyje. Papildomai direktoriaus budintysis padėjėjas N. P. 2014 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.30 val., buvo sulaikytas nuteistasis V. B., kuris buvo neblaivus, todėl jį reikėjo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų uždarojoje zonoje. Kadangi uždarojoje zonoje visose kamerose nuteistieji atlikinėjo nuobaudas ir laisvų kamerų nebuvo, esant tarnybiniam būtinumui, pareiškėjas buvo perkeltas iš kameros Nr. 12 į kamerą Nr. 14, o neblaivus nuteistasis patalpintas į kamerą Nr. 12 iki ryto. 2014 m. rugpjūčio 19 d., apie 7.00 val., nuteistasis V. B. grąžintas į 12 būrį, o D. D. – į 12 kamerą. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl perkėlimo į kitą kamerą jokių nusiskundimų nepareiškė, taip pat nebuvo jokių konfliktinių situacijų kameroje Nr. 14 tarp nuteistųjų A. J. ir pareiškėjo. 2014 m. spalio 2 d. direktoriaus budintysis padėjėjas J. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d., dėl susidariusios situacijos – poreikio nuteistąjį V. S. laikinai izoliuoti į atskirą kamerą ir nesant laisvų kamerų, neprieštaraujant pareiškėjui ir A. J., jie abu buvo patalpinti vienoje kameroje. Nuteistųjų perkėlimo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnale Nr. 30 atsispindi nuteistojo D. D. perkėlimo į konkrečias kameras baudos izoliatoriuje data ir laikas. Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus tris žalos elementus: neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šioje nagrinėjamoje byloje neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nebuvo. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė pagal teisės aktų reikalavimus, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Kadangi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlyga, todėl ir pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 131–135) pareiškėjo D. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus pareigūnai N. P. ir D. D. 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. spalio 1 d. surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. kameroje Nr. 14 atliekantis nuobaudą nuteistasis D. D. (122 brigada) pradėjo rėkauti, kad susižalos ir nusižudys. Pareigūnams įspėjus, kad nuteistasis nurimtų, pareiškėjas nusirengė nuogai ir rėkė, kad nusižudys. D. D. buvo pervestas į kamerą Nr. 15 ir buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, iki jis nusiramins. Apie 16.50 val. nuteistasis pareiškė, kad jis nusiramino, nesižudys, todėl antrankiai buvo nuimti ir jis buvo grąžintas į kamerą Nr.14. Antrankiai buvo uždėti nuo 16.10 val., o nuimti 16.50 val. Šiais veiksmais nuteistasis D. D. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apie tai, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. pareiškėjui D. D. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai buvo įrašyta laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale ir priežiūros paros žiniaraštyje. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja 2014 m. rugpjūčio 22 d. surašė pažymą Nr. 81(3) 320, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.50 val. apžiūrėjus nuteistąjį D. D. po antrankių uždėjimo kūno sužalojimų nenustatyta. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paaiškinimą, jog pareiškėjui paprašius pareigūno suteikti medicininę pagalbą dėl skrandžio skausmų, pareigūnas pasakė, kad slaugytoja yra išvykusi. Pareiškėjui paklausus, ar pareigūnai suteiktų skubią medicininę pagalbą pareiškėjui jei jis persipjautų venas ar panašiai, jis buvo nuvestas į kamerą, jam atlikta krata išrengus ir buvo prirakintas prie lovos kameroje su kitais nuteistaisiais, su kuriais jis negali būti. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus inspektoriui A. A. atlikus tarnybinį tyrimą, 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr.43/1-2301, kurioje konstatuota, kad specialiosios priemonės – antrankiai pareiškėjui buvo panaudotos teisėtai vadovaujantis BVK 121 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris numato specialiųjų priemonių panaudojimą, kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo reikalaujama priteisti neturtinė žala kildinama dėl neteisėto ir nepagrįsto Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų panaudojant (uždedant) specialiąsias priemones (antrankius) pareiškėjui.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.249, 6.250 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalių, BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, šio straipsnio 3 dalies, 142 straipsnio nuostatomis.
Byloje nebuvo ginčo dėl fakto, jog pareiškėjui 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Tačiau pareiškėjo teigimu, jos buvo panaudotos neteisėtai, nes jis neketino žudytis, o tik paprašė pareigūnų suteikti medicininę pagalbą dėl skrandžio skausmų, tačiau ji nebuvo suteikta. Pravieniškių PN-AK teigimu, pareiškėjui medicininė pagalba būtų buvusi suteikta, tačiau D. D. pradėjo rėkauti, kad susižalos ir nusižudys. Pareigūnams įspėjus, kad pastarasis nusiramintų, pareiškėjas nusirengė nuogai ir rėkė, kad nusižudys. Taigi jam nepaklusus, buvo nuspręsta panaudoti specialiąsias priemones – antrankius.
BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis, abejodamas pareigūno reikalavimo teisėtumu, privalo reikalavimą įvykdyti, o įvykdęs, turi teisę apskųsti jo manymu neteisėtus veiksmus ar sprendimus įstatymais nustatyta tvarka. Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Įstatymu nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos.
BVK taip pat numatytos ir specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika, kurios gali būti panaudotos pataisos įstaigose BVK 120–121 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka, kai reikia: apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus; sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga; atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą; kai prasideda riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką. Be nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo; kai nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu; kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti; konvojuojant nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis. Pareiškėjui D. D. specialiosios priemonės – antrankiai buvo panaudoti BVK 121 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti.
Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, tarnybinio tyrimo išvados, liudytojų Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus APS direktoriaus budinčiojo padėjėjo N. P. ir 3-ojo sektoriaus APS prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresniojo D. D. parodymų, nuteistasis D. D. šūkavo, reikalavo dėmesio bei pareiškė, kad susižalos ir nusižudys (nusipjaus galvą), jei nebus iškviesta sesutė (slaugytoja). N. P. teigė, kad pareiškėjas pastoviai grasina nusižudyti, su kitais nuteistaisiais nenori gyventi, turi sveikatos sutrikimų. Pareigūnai pareiškėją įspėjo, kad nuteistasis nurimtų, nes bus panaudotos specialiosios priemonės, tačiau pareiškėjas nepakluso. Pareiškėjo krata atlikta dėl aštrių daiktų paieškos. Tai, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti ir žydytis patvirtina ir Pravieniškių PN-AK Krizių įveikos komandos 3-ojoje valdyboje 2014 m. sausio 24 d. posėdžio protokolas NR.73(3)-4, kurio metu buvo nutarta D. D. įtraukti į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą neterminuotam laikotarpiui.
Esant šioms aplinkybėms daryta išvada, kad pareigūnai nuteistojo D. D. emocinės būsenos pakitimus teisingai įvertino kaip bandymą žudytis, o pareiškėjui neįvykdžius pareigūnų reikalavimo nurimti teisėtai ir pagrįstai panaudojo pareiškėjui specialiąsias priemones, o liudytojo nuteistojo A. J., kalėjusio su pareiškėju kameroje Nr.14, parodymai vertinti kaip subjektyvūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pareigūnai, panaudoję (uždėję) pareiškėjui specialiąsias priemones – antrankius, tinkamai laikėsi BVK 120–121 straipsniuose reglamentuotos specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindų ir tvarkos, t. y. prieš uždedant antrankius įspėjo nuteistąjį D. D., kad bus panaudotos specialiosios priemonės, o po priemonių panaudojimo pareiškėją apžiūrėjo Sveikatos priežiūros specialistai ir surašė pažymą, kurioje buvo užfiksuota nuteistojo sveikatos būklė (sužalojimų nenustatyta).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau nurodytais motyvais ir vadovaujantis BVK minėtomis nuostatomis, teismas darė išvadą, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. nuteistajam D. D. specialiosios priemonės – antrankiai buvo panaudoti (uždėti) teisėtai. Tokiu būdu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. apeliaciniu skundu (b. l. 139) prašo išnagrinėti skundą ir priteisti pareiškėjui 1 13,67 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teigia, kad antrankiai buvo panaudoti neteisėtai, kadangi pareiškėjas neketino žudytis, o tik paprašė pareigūnų suteikti medicininę pagalbą dėl skrandžio skausmų, tačiau ji nebuvo suteikta. Tvirtina, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidinėjo nustatytą tvarką, t. y. nesuteikė medicininės pagalbos, nors galėjo ir privalėjo ją suteikti. Teigia, kad vaizdo įrašai patvirtina, jog pareiškėjas išėjo iš kameros nesipriešindamas ir apsirengęs.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147–149) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad apeliacinis skundas visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Pravieniškių PN-AK pareigūnams neteisėtai panaudojus specialiąsias priemones (uždedant antrankius pareiškėjui).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog 2014 m. rugpjūčio 22 d. 16.10 val. D. D. specialiosios priemonės – antrankiai – buvo panaudoti (uždėti) teisėtai, todėl, nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, dėl ko atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad pareigūnų parodymai melagingi ir pareiškėjas iš kameros išėjo nesipriešindamas ir apsirengęs, todėl nebuvo pagrindo panaudoti specialiąsias priemones.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai 2014 m. rugpjūčio 22 d. nepagrįstai jam uždėjo antrankius.
BVK 121–123 straipsniuose numatytos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės, lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika, kurios nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti panaudotos pataisos įstaigose. BVK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai (be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų), kai gali būti naudojami antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės. Vienas iš nurodytų atvejų – kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti (BVK 121 str. 2 d. 3 p.).
Iš tarnybinių pranešimų (b. l. 22–23, 25–26, 34–36), tarnybinio tyrimo išvados (b. l. 28) matyti, kad pareigūnai vienodai apibūdino aplinkybes, t. y. jog pareiškėjas D. D. 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 16 val., pradėjo triukšmauti, grasinti susižaloti, nusižudyti, pareiškėjas nereagavo į nurodymą nusiraminti, nusirengė, dėl ko pareigūnai perkėlė D. D. į kitą kamerą ir panaudojo specialiąsias priemones – antrankius, kol jis nusiramins ir nebenorės žalotis ar žudytis.
Pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pažymėtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.
Šiuo atveju aplinkybę, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas triukšmavo, grasino nusižudyti, patvirtina nuoseklūs bylos duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai, tarnybinio tyrimo išvada, teismo posėdžio posėdyje liudytojais apklaustų N. P. ir D. D. parodymai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai buvo šališki, todėl jų nurodytų aplinkybių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Tuo tarpu liudytoju apklausto A. J. parodymai nėra informatyvūs: šis liudytojas nurodė, kad buvo uždarytas kameroje Nr. 14, todėl nematė, kas vyko kameroje Nr. 15, į kurią buvo perkeltas pareiškėjas.
Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnų paaiškinimai melagingi, kadangi jis neketino žudytis, o tik prašė pareigūnų suteikti medicininę pagalbą, duomenų, patvirtinančių tokį pareiškėjo teiginį, nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2014 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime Pravieniškių PN-AK direktoriui D. D. nurodė, kad pareigūnams nepakvietus seselės, jis klausė, ką jie darytų, jei jis persipjautų venas (b. l. 24), be to, kaip matyti iš paties pareiškėjo paaiškinimo ir rašytinių įrodymų (b. l 27), slaugytoja jį apžiūrėjo. Pareiškėjo teiginius dėl bandymo žudytis pareigūnai turėjo pagrindą vertinti kaip rimtus ketinimus, juo labiau, kad pareiškėjas buvo įrašytas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą (b. l. 118–120)
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs ginčui reikšmingas faktines, tinkamai aiškinęs ir taikės materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.