- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- eI3-354-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00560-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- „AMIC Lietuva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA
- Kategorijos
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 51.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AMIC Lietuva“ (toliau – ir UAB „AMIC Lietuva“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 475 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad pareiškėja yra gaminių importuotoja, kuriai yra numatyta pareiga individualiai arba kolektyviai tvarkyti pakuočių atliekas. Pareiškėja yra pasirinkusi tvarkyti pakuočių atliekas kolektyviai, t. y. sudarant sutartį su pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, šiuo atveju – VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija. Tvarkytojas, vykdydamas įsipareigojimus, organizavo pakuočių atliekų tvarkymą ir paskirstė gamintojams bei importuotojams atliekų tvarkytojų išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tokiu būdu suteikdamas teisę gamintojams ir importuotojams (tame tarpe ir pareiškėjai) pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata.
Pareiškėjos teigimu, ji per 2013 m. perdavė tvarkytojui 11,937 t. metalinių pakuočių atliekų, o tvarkytojas 2015 m. išdavė patvirtinimą apie šių metalinių pakuočių sutvarkymo užduočių įvykdymą. Šio patvirtinimo pagrindu pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. 2017 m. lapkričio 8 d. Departamentas atliko tvarkytojo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Departamentas nustatė, kad tvarkytojas pasitelkė pakuočių atliekų tvarkymui trečiąjį asmenį - UAB „Metrail“, o pastarojo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais. 2017 m. gruodžio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Šiuo sprendimu tvarkytojo importuotojams ir gamintojams (įskaitant ir pareiškėją) išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti negaliojančiais. 2018 m. gruodžio 4 d. Departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. V-99 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte be kita ko nurodyta, kad iš tvarkytojo gauti patvirtinimai dėl 11,937 t. pakuočių atliekų sutvarkymo 2013 metais laikomi netekę galios. 2019 m. sausio 8 d. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 475 dėl Patikrinimo akto Nr. V-99 tvirtinimo. Sprendime be kita ko nurodoma, kad yra panaikinti tvarkytojo patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo 2013 metais, todėl pareiškėjai netaikytina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Sprendimu pareiškėjui yra apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma – 23 935,99 Eur. Skundo padavimo dienai šį mokestį pareiškėja jau yra sumokėjusi. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu nustatyta prievole mokėti 23 935,99 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti pripažinta kalta už trečiųjų asmenų (šiuo atveju – tvarkytojo ar UAB „Metrail“) veiksmus ir dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų jai negali atsirasti neigiamos pasekmės – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos netekimas. Skundžiamu sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikytinas teisinio poveikio priemone – sankcija. Pareiškėja buvo sudariusi sutartį su tvarkytoju dėl pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat mokėjo tvarkytojui nustatytą mokestį. Taigi pareiškėja tinkamai vykdė visas teisės aktuose nustatytas prievoles dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Departamentais nei 2013 m., nei vėlesniais laikotarpiais nereiškė pretenzijų dėl tokio pakuočių atliekų tvarkymo ir laikė, kad pakuočių atliekos buvo tvarkomos tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad atlikus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) patikrinimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD) priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinti netekusiais galios. Į minėtą sprendimą pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 m. mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. (pradžioje buvo nurodyta iki 2018 m. vasario 15 d., vėliau terminas pratęstas iki 2018 m. balandžio 20 d.) apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.
Atsakovo teigimu, kadangi buvo matyti, kad pareiškėja raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalines pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013 metus nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. birželio 15 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. V-99 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotes atliekomis. Patikrinimo aktas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu, užtikrinta jos teisė teikti pastabas ir pan.
Atsakovas nurodo, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 4 p. pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo, kad būtent jai, kaip gamintojai ir (ar) importuotojai, išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybes nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o jų sutvarkymą gali liudyti tik tokie dokumentai, kurie išrašyti įsitikinus ir užtikrinus faktinį nustatytos užduoties įvykdymą. Taigi, mokesčio lengvata suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktini atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina.
Atsakovas nurodo, kad skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjai netaikytas, pvz.: mokestis padidintu tarifu už nuslėpta tarša, ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o nurodyta įvykdyti Įstatymu nustatyta mokestinę prievolę už 2013 m. laikotarpį. Tai nėra antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis. Jei pareiškėja laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo - Organizacija - netinkamai atliko su pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš šio trečiojo asmens (po to, kai sumokės Departamento nurodytąjį mokestį). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d.) - tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0001-5513-1713, metalinės pakuotės kiekis 11,937 t.
Byloje nustatyta, kad Departamento 2018 m. birželio 15 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m. mokestinį laikotarpį.
Po atlikto patikrinimo 2018 m. gruodžio 4 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. V-99.
Atsakovas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 475 patvirtino Patikrinimo aktą. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metus. Departamentas sprendė, kad patikrinimo metu pareiškėjai pagrįstai buvo nustatyta mokestinė prievolė – 23 935,99 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2019 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 475, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktas Nr. V-99, teisėtumo ir pagrįstumo.
Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta (ginčui aktuali redakcija), kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. gruodžio 4 d. ir pareiškėjos mokestinę prievolę už 2013 metų laikotarpį (23 935,99 Eur) patvirtino šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu. 2023 balandžio 27 d. Atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodo, kad atsižvelgiant į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 129.1 p., mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Atsakovė pateikė teismui naują 2023 balandžio 26 d. išvadą, kurioje atlikus perskaičiavimus, Pareiškėjai suma už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mažinama iki 22 978,55 Eur. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2018 metais apskaičiavo mokestį ir už 2013 metus, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus.
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Aprašo 17.2 punkte nustatyta, kad dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Pareiškėjos iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gautas Patvirtinimas metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą: 2013 m. – 11,937 t. nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomas netekęs galios, tačiau pareiškėja nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas Patvirtinimas.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeista atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalis dėl panaikinto uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusi atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį palikta nepakeista.
LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI005-4994-4994 ir pagal jį 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314V10005-4994-5513 paliktas galioti už 37,910 t. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 5 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame pakuočių atliekų sutvarkymo dokumente Nr. 1314V10005-4994-5513, kuris buvo išduotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 1 200 t.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
Taip pat pažymėtina, jog LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti pripažinta kalta už trečiųjų asmenų veiksmus ir dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų jai negali atsirasti neigiamos pasekmės – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos netekimas. Viena vertus pareiškėja nurodė, kad skundo padavimo dienai mokestį pareiškėja jau yra sumokėjusi, kita vertus nurodė nesutinkanti su Sprendimu nustatyta prievole mokėti 22978,55 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tokie pareiškėjos argumentai vertintini kaip prieštaringi.
Nors pareiškėja nurodė, kad skundo padavimo dienai mokestį jau yra sumokėjusi, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad pareiškėjai priskaičiuotas 22978,55 Eur mokestis pagrindžiamas 2023 balandžio 26 d. išvadoje pateiktais skaičiavimais. Pareiškėja teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai. Teismas nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, panaudoti netikslūs duomenys apie pareiškėjos į vidaus rinką išleistas pakuotes ar pritaikytą neteisingą mokesčio apskaičiavimo formulė.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimus. Iš skundžiamo Sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio Sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas, apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 23 935,99 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2013 metais, t. y. pareiškėja turi sumokėti 22978,55 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AMIC Lietuva“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 8 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 475 pakeisti, t. y. vietoj nurodytos sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AMIC Lietuva“ 23 935,99 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2013 metais, nurodyti sumokėti 22978,55 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis 2013 metais.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.