- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-22
- Bylos Nr.
- 1-2147-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32730-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nukentėjusiajai E. K., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., gyv. (duomenys neskelbtini), LR, pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, reg. darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - 2016-07-12 apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 %o girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu pastūmė savo dukrą E. K., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, o po to 1 kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į kairįjį skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Teisme J. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo išgėręs, prasidėjo skandalas, susibarė, susistumdė, susimušė, iškvietė policiją, ne viską gerai pamena. Konfliktas kilo dėl to, kad buvo išgėręs. Konfliktavo su buvusia žmona. E. pradėjo ginti motiną, kad jis nelįstų. Jis trenkė porą kartų į sieną kumščiu. Dukrai lyg tai sudavė, pastūmė. Viskas vyko greitai, smulkmenų išgėręs nepamena. Gal sudavė dukrai per skruostą. Sudavė ne kumščiu, bet delnu. Dukra lyg iškvietė policiją. Kol atvyko policija, laukė laiptinėje, rūkė. Tai pirmas smurtinis konfliktas. Tai buvo 12 ar 13 dieną.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusioji E. K. tyrimo metu nurodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su motina, tėvu ir seserimi. Jos tėvai yra oficialiai išsiskyrę, tačiau realiai veda bendrą ūkį ir gyvena kaip šeima. 2016-07-12 apie 21.00 val. tėvas grįžo namo girtas ir piktas. Praktiškai iš karto prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu tėvas ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Konfliktas vyko svetainėje. Konflikto metu tėvas ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Jai skaudėjo. Po to tėvas dešinės rankos delnu trenkė jai į kairįjį skruostą. Jai vėl skaudėjo. Ją užstojo motina. Motinos tėvas nemušė. Motina iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai sulaikė tėvą. Dar nori paaiškinti, kad konflikto metu tėvas šaukė, kad ją pasmaugs, bet tai buvo tik žodžiai, jokių bandymų įgyvendinti grasinimą nebuvo, jos kaklo jis nelietė. Konflikto metu sesuo I. taip pat buvo bute. Konfliktą sesuo girdėjo, tačiau buvo kitame kambaryje ir tėvas jos nemušė. Dėl buitinių priežasčių tėvais su kitais šeimos nariais dažnai nesutaria, todėl ir konfliktuoja. Tačiau tai buvo pirmas kartas, kai tėvas smurtavo. Ji atleidžia jam atleidžia. Į teismo med.ekspertus ji nesikreips (b. l. 15-16).
Iš E. K. pareiškimo matyti, kad 2016-07-12 apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neblaivus tėvas J. K. atėjęs į jos kambarį pastūmė ją ir ji trenkėsi į kambario sieną, po to sudavė ranka per žandą, priežasties nenurodė (b. l. 8).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016-07-12 apie 21.30 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, girtas pranešėjos vyras muša vaikus. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. K.. Ji paaiškino, kad J. K., būdamas neblaivus, be jokios priežasties pastūmė dukrą E. K., po to trenkė jai į veidą, išvadino necenzūriniais žodžiais ir grasino pasmaugti. E. K. tai patvirtino. Papildomai ji pasakė, kad J. K. kumščiu trenkę į sieną ir išmušė skylę, kad įbaugintų. Pasak jos, žiemą jai taip pat buvo trenkta į veidą, bet tada policijos nekvietė. Ji buvo apsiašarojusi, jos balsas drebėjo. Sienoje matėsi skylė. J. K. buvo neblaivus. Jis paaiškino, kad nieko nedarė. Jis buvo sulaikytas. Įvykį girdėjo I. K. (b.1. 21-22).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-07-12 22:08 val. J. K. nustatytas 2.65‰ girtumo laipsnis (b. l. 36).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad J. K. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinį prievartą dukters E. K. atžvilgiu, dėl ko ši jautė fizinį skausmą. Tokią tiesą byloje įrodo kaltinamojo parodymai teisme, nukentėjusiosios E. K. parodymai, juos atitinkantys duomenys, užfiksuoti pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, objektyviai nustatytas J. K. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. K. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, jos pareiškimą, policijos įvykio registro išraše užfiksuotus duomenis, faktinį J. K. sulaikymo laiką, tikslina nusikalstamos veikos padarymo datą nurodant ją kaip 2016-07-12.
J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš dukrą, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka artimo giminaičio sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. J. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos aplinkybių netinkamam įvertinimui ir nusikalstamos veikos padarymui.
Sprendžiant J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir būtinus veikos požymius, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininkas susitaikė su nukentėjusiąja E. K., ką patvirtina teismui pateiktas raštas dėl susitaikymo. Teismas įvertina tai, kad J. K. anksčiau nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog J. K. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja.
Atleidus J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytos nusikalstamos veikos turinį, jos intensyvumą, padarytas išvadas, smurtą prieš fizinį asmenį, teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – atsižvelgiant į priimto sprendimo rūšį naikintina kaip nebereikalinga.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 34,74 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teismas pastebi, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagreitinto proceso tvarka įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą. Tokiu būdu teisinė pagalba J. K. šiame procese buvo teikiama nepriklausomai nuo jo valios. Remiantis suformuota teismų praktika tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. K. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. ir 72² str. J. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Panaikinti J. K. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.