Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-03 · Byla Nr. ATP-395-360/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
ATP-395-360/2012
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00124-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-395-360/2012Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00124-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos 48.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas 2012 m. balandžio 6 d. A. B., surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2012 m. kovo 5 d. 08.00 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini), bute, išplūdo I. Č. necenzūriniais žodžiais, vadino ją „šliučka“ savo mažamečių vaikų akivaizdoje. A. B. panaudojo tėvų valdžia priešingai vaikų interesams, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str. 1 d.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. B. pripažino kaltu pagal ATPK 181 str. 1 d. ir paskyrė įspėjimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas priimdamas nutarimą išimtinai vadovavosi tik suinteresuotos bylos baigtimi rašytiniais paaiškinimais. Apelianto teigimu, pareiškimas ir paaiškinimai nėra lygiaverčiai įrodymai juos vertinant ir gretinant su teismo posėdyje asmenų duotais parodymais, kai jie yra įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl esant akivaizdiems prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, kurie yra esminiai bei reikšmingi nustatant faktines veikos aplinkybes bei sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, teismas turėjo pareigą, vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. rinkti įrodymus, iškviesti į teismo posėdį ir apklausti tuos asmenis, kurių rašytinių paaiškinimų pagrindu teismas nustatė veikos aplinkybes ir grindžia atsakomybėn trauktino asmens kaltę, tačiau teismas to nepadarė. Teismas asmenų, kurių paaiškinimais grindžiamas kaltinimas neapklausė. Pasak apelianto, jis savo kaltę neigė ir nurodė, jog su buvusia sugyventine vyksta konfliktai dėl vaikų išlaikymo ir pati I. Č. savo paaiškinime nurodo, kad A. B. rūpinasi savo vaikais. Jis paaiškino, kad stengiasi kalbėti gražiai, gal ir pasakė kokį negražų žodį, bet savo kaltės nepripažino, kadangi tokiais veiksmais, jo manymu, jis nepanaudojo arba panaudojo savo valdžią priešingą vaikų interesams. Jis tik gynė savo vaikų interesus, kadangi I. Č. palieka vaikus vienus namuose nakties metu, nesirūpina jais. Be to, abejotinas ir teismo konstatavimas žodžio „šliučka“ kaip įžeidžiančio. A. B. tvirtinimu, teismas turėjo nustatyti, ar toks žodis buvo pavartotas ir ar jis buvo įžeidžiantis. Pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Tačiau teismas nevykdė šios pareigos, nes neįvertintas surinktų įrodymų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Apelianto įsitikinimu, dėl šių aplinkybių priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nenurodžius motyvų dėl teismo nustatytų aplinkybių, jų motyvuoto vertinimo, buvo pažeista jo teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

Pasak A. B., administracinės atsakomybės pagal ATPK 181 str. taikymui būtinas yra konkrečių CK 3.155 str. ar (ir) Vaiko teisių apsaugos pagrindu įstatymu nustatytų tėvų valdžios nepanaudojimo arba jos panaudojimo priešingai vaiko interesams, faktų buvimo konstatavimas ir surašytame ATP protokole, ir surašytame teismo priimtame nutarime. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Jis nubaustas yra ne už konkrečių CK 3.155 str. bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu ginamų tėvų valdžios pažeidimų padarymus, bet už tai, kad gindamas vaikų interesus neva pravardžiavo buvusią sugyventinę, panaudodamas žodį „šliučka“. Apelianto manymu, įstatymas atsakomybės už tokį elgesį nenumato. Iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei teismo nutarimo turinio, neaišku, kokių konkrečių CK 3.155 str. bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reikalaujamų laikytis tėvų valdžios panaudojimo ar netinkamo panaudojimo reikalavimų jis nesilaikė ir kaip konkrečiai jis tėvų valdžios panaudojimui keliamus reikalavimus pažeidė. Pažymi, kad visos abejonės turėjo būti traktuojamos jo naudai, nes byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Nutarime nurodyta, jog pažeidimas yra visiškai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, byloje surinktais duomenimis. Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, jog patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Apygardos teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju, skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai nurodžius, jog kaltė yra įrodyta bylos medžiaga, kuri yra net nevertinta, neanalizuota, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė. Nebuvo ištirtos apskritai jokios aplinkybės, nebuvo apklausiamas nei A. B., nei I. Č., nors nutarime nurodyta, jog teismo posėdyje dalyvavo advokatė, tačiau iš bylos medžiagos bei nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus ji davė, nutarime jie neaptarti, dėl jų nepasisakyta, be to byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai pagrįstai skundžiasi dėl to, kad buvo pažeista jo teisė į motyvuotą ir argumentuotą teismo sprendimą.

Apygardos teismas pažymi, jog norint visapusiškai išnagrinėti bylą būtina apklausti ne tik A. B., bet ir kitus asmenis betarpiškai susijusius su administraciniu teisės pažeidimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. B. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas