Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-597-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. A2-263-732/2017 dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015 pagal ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį atsakovams L. Ž., D. Ž., G. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas L. Ž. kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015, kurioje 2015 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas sprendimas patenkinti ieškovų D. B. ir M. B. ieškinį ir iš atsakovų L. Ž., D. Ž., G. Ž. ieškovų naudai priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki patalpų perdavimo ieškovams dienos.Nurodė, kad, teismui priėmus sprendimą ir jam įsiteisėjus, buvo įsitikinęs, kad šis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nesuprato, kaip ieškovai galėjo nuomoti neįrengtą namą ir jame gyventi, gauti pajamas pardavus statinius ir grąžinti paskolą. Pareiškėjas tvirtino, kad naujos aplinkybės pradėjo paaiškėjo, kai 2016 m. gruodžio 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija (toliau – Inspekcija) pateikė atsakymą, iš kurio matyti, kad ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas, nes, neįvykdžius tam tikrų statybos reikalavimų, nėra galimybės nei statinio nuomoti, nei jame gyventi. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą, darė neteisingą išvadą, kad namas buvo įrengtas ir tinkamas gyventi bei nuomoti šias patalpas.Kartu pareiškėjas nurodė, jog paaiškėjo ir kitos naujos aplinkybės apie tai, kad ieškovai nesirengė ir neketino statiniu naudotis patys ar jo išnuomoti. Iš UAB „Molėtų šiluma“ 2017 m. sausio 23 d. buvo gautas raštas, kad ieškovai po sutarties pasirašymo 2013 m. lapkričio 2 d. iki šiol nesikreipė dėl šilumos tiekimo pastatui atnaujinimo, prieš šildymo sezoną nepateikė parengties šildymo sezonui akto, nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškovams sąskaitos už šilumos tiekimą nebuvo išrašytos. Nors ieškovas su UAB „Molėtų vanduo“ 2013 m. lapkričio 11 d. sudarė paslaugų tiekimo sutartį, tačiau tą pačią dieną pateikė prašymą atjungi vandens tiekimą. Pareiškėjo tvirtinimu, visos šios aplinkybės įrodo, kad tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, t. y. ieškovai statinyje negalėjo gyventi ir juo naudotis ne dėl pareiškėjo veiksmų ir kaltės.Molėtų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir aiškino bei taikė teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Dėl blogos turtinės padėties negalėjo samdyti advokato ir pats asmeniškai save atstovavo nagrinėjant bylą, todėl nežinojo kokie reikalavimai keliami statybų užbaigimui ir eksploatacijos pradžiai, kokias sąlygas turi įvykdyti savininkas, kad galėtų šiame statinyje gyventi, kad galėtų jį nuomoti. Jam nebuvo žinomos tos aplinkybės, kad administracinės paskirties statinyje negalima gyventi nepakeitus paskirties, ir už tai numatyta atsakomybė. Jam taip pat nebuvo žinomos aplinkybės, kad nuomoti statinį galima tik po to, kai statyba užbaigta ir tik turint atitinkamų institucijų patvirtinimą. Dėl išsilavinimo stokos šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Teismas taip pat to nežinojo ir visai netyrė bei neišsiaiškino šių aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Apie šias naujas aplinkybes sužinojo tik iš Inspekcijos elektroninio laiško, gauto 2016 m. gruodžio 5 d., bei iš UAB „Molėtų šiluma“ ir UAB „Molėtų vanduo“ raštų, gautų 2017 m. vasario mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo L. Ž. prašymo netenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog, nagrinėjant bylą dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamos naujos bylos aplinkybės, bet ne pakartotinai vertinami įsiteisėjusiais teismų sprendimais įvertinti įrodymai. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo tinkamas nuomai ir jame pareiškėjas su šeima gyveno iki 2015 m. birželio 11 d. 2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, jog nurodytos patalpos buvo tinkamos nuomai ir gyvenimui, bet dėl atsakovų veiksmų ieškovai negalėjo jomis naudotis. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog pastatas faktiškai buvo užbaigtas, todėl pakartotinai nėra pagrindo šių aplinkybių nagrinėti iš naujo. Teismo nuomone, naujai paaiškėjusių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė apeliaciniame skunde. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, neva pateikdamas įrodymus, jog ieškovai neketino ir negalėjo gyventi nurodytame name (UAB „Molėtų vanduo“ 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Molėtų šiluma“ 2017 m. sausio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), tik patvirtino tas aplinkybes, jog ieškovai, negalėdami naudotis nupirktomis patalpomis kaip šeimininkai, siekė užkirsti ateityje atsirandantiems kaštams dėl tiekiamos šilumos, vandens, kurie būtų atsiradę dėl pareiškėjo ir jo šeimos neteisėto gyvenimo minimose patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu pastatu naudojosi ne ieškovai, bet atsakovai, tad jiems neabejotinai buvo žinoma apie vandens ir šilumos energijos tiekimo į pastatą sustabdymą.Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nors pareiškėjas prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad patalpose nebuvo įmanoma gyventi ir jų nuomoti, tačiau pareiškėjas pats sau prieštarauja, nes civilinėje byloje Nr. e2-6-732/2015 dėl iškeldinimo pats įrodinėjo, jog jo ir jo šeimos negalima iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nes su jais kartu gyvena nepilnametė duktė G. Ž.. Taigi pareiškėjas ir jo šeimos nariai gyveno nurodytame name, todėl jo teiginiai, jog šios patalpos nepritaikytos nei gyvenimui, nei nuomai nepagrįsti. Statybos įstatymo normų analizavimas neturi jokios įrodomosios reikšmės. Aukščiau nurodyti teismų sprendimai patvirtino faktus, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2013 metais buvo tinkamos nuomai ir gyvenimui ir jose pareiškėjas su šeima gyveno. Kartu teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pareiškime dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015 ne tik dėstoma prieštaringa pareiškėjo pozicija, tačiau ir formaliai keliami tapatūs klausimai, kaip ir apeliaciniame skunde.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas L. Ž. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai yra nesuprantami, kadangi teismui yra pateikti įrodymai ir naujos aplinkybės, kurias nepagrįstai buvo atsisakyta tirti. Aplinkybės, kad: D. B. ir M. B. nusipirko nebaigtos statybos pastatą, kad pirkimo – pardavimo sutartis buvo ginčijama teismine tvarka, kad į pastatą D. B. pateko po 4 dienų nuo teisminio ginčo pabaigos, kad teismui buvo pateikta neteisėtai gauto turto vertinimo ataskaita, kad notarė D. Č. pateikė fiktyvų susitarimą, naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl nebaigtos statybos pastato naudojimo, šilumos ir vandens tiekimo nutraukimo į nebaigtą statyti pastatą, dėl neteisėtai taikyto arešto, - patvirtina, kad yra pagrindas proceso atnaujinimui. Ieškovai atsiliepimą pateikė praleidę nustatytą terminą, o jų nurodyti argumentai nepaneigė naujai pateiktų duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, bylą išnagrinėjo aplaidžiai ir be jokių argumentų šališkai palaikė D. B. ir M. B. poziciją. Ieškovas D. B. už suteiktas teisines paslaugas neatsiskaitė ir jokių išlaidų nepatyrė, o M. B. teikdama atsiliepimą nepagrindė patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas realumo, todėl jos priteistos nepagrįstai. Atsiliepimais į pateiktą atskirąjį skundą G. Ž. ir D. Ž. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad byloje esantys duomenys leidžia vertinti, jog pirmosios instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir gynė tik D. B. poziciją, nors byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių naujų aplinkybių egzistavimą.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą D. B. ir M. B. atstovas prašo L. Ž. atskirąjį skundą atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai nepatvirtina jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Toks Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio1 dalies 2 punkto nuostatų taikymas bei aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovų L. Ž. ir D. Ž. negautas pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovams dienos, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Iš šių teismų procesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjant bylą buvo nagrinėjamos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su neįrengto ginčo namo nuomos bei gyvenimo jame aplinkybėmis ir galimybėmis. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo L. Ž. pareiškime dėl proceso atnaujinimo dėstomi argumentai, susiję su neįrengto ginčo namo riboto panaudojimo nuomai bei gyvenimui galimybėmis, iš esmės yra analogiški Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. procesiniuose sprendimuose išnagrinėtiems klausimams. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytomis išvadomis, kad pareiškėjas L. Ž. nenurodė naujų aplinkybių, o tik kelia tuos pačius klausimus, kuriuos kėlė apeliaciniame skunde dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo ir kurie yra tinkamai įvertinti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog L. Ž. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės dėl nebaigtos statybos pastato naudojimo, dėl šilumos ir vandens tiekimo nutraukimo į nebaigtą statyti pasatą bei dėl neteisėtai taikyto arešto neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą.Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos šios išnagrinėtos civilinės bylos proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo; 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma Inspekcijos konsultacija bei duomenys apie šilumos ir vandens tiekimo nutraukimą į nebaigtą statyti pastatą nereiškia ir neįrodo jokių naujų aplinkybių jau išnagrinėtoje minėtoje byloje. Pastarojoje konsultacijoje tik nurodomos teisės normos bei rekomendacinio pobūdžio nuomonė, tačiau, kaip minėta ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendime bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje konstatuota, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tinkamas nuomai ir jame pareiškėjas su šeima gyveno iki 2015 m. birželio 11 d., o dėl atsakovų veiksmų ieškovai negalėjo naudotis įsigytu turtu (patalpomis). Kartu pažymėtina, jog šios apelianto nurodomos aplinkybės neįrodo jokių naujų faktinių aplinkybių egzistavimo, juo labiau, kad šią civilinę bylą iš esmės nagrinėję teismai analizavo klausimą dėl realaus pastato baigtumo ir galimybės gyventi jame.Pareiškime atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė dėl neteisėto arešto taikymo nėra susijusi su proceso atnaujinimo institutu bei niekaip nepatvirtina naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie naujų aplinkybių, atsitinkančių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, buvimą. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, aplaidžiai nagrinėjo bylą. Šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįstos prielaidos. Pažymėtina, jog CPK 21 straipsnio nuostatos numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. CPK 64 straipsnio nuostatos numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu jis pats tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju apeliantas jokių objektyvių duomenų dėl bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumo nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neatitinka subjektyvių bei nepagrįstų apelianto lūkesčių bei norų, neleidžia vertinti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Priešingai, kaip matyti iš virš aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai aptarė ne tik atsisakymo priimti nagrinėti skundą argumentus, tačiau ir išdėstė tinkamai taikytas teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir netinkamai išnagrinėjo bylą, yra atmetami, nes yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą. Apeliantas teisingai nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismui 2017 m. gegužės 8 d. pateiktu prašymu advokatas M. T. prašė atlyginti ieškovės M. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., 133 – 138 b. l.), tačiau atsiliepime į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jau buvo prašoma atlyginti abiejų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, o jų abiejų atstovu buvo advokatas M. T. (2 t., 103 – 106 b. l.). Iš byloje esančių išrašų iš teisinių paslaugų teikimo sutarčių nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartis buvo sudarę tiek D. B., tiek M. B. (2 t., 137, 138 b. l.), todėl vieno iš sutuoktinių vardu atliktas piniginių lėšų pervedimas, ką, priešingai nei tvirtina pareiškėjas atskirajame skunde, patvirtina byloje esantis banko išrašas (2 t., 135 b. l.), neįrodo, jog ieškovės M. B. sumokėtos piniginės lėšos už teisines paslaugas buvo jos asmeninė nuosavybė ar kad ji veikė vien savo vardu, o ne abiejų sutuoktinių sutikimu jų abiejų naudai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Be to, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šiuo atveju nėra teisinio bei faktinių pagrindų išvadai, jog ieškovė M. B., atlikdama mokėjimą už suteiktas teisines paslaugas, neturėjo sutikimo veikti ir sutuoktinio vardu ar kad tam reikėjo raštiško sutuoktinio sutikimo ar kad sutuoktinių interesai buvo priešingi.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Atsižvelgus, į virš išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovių G. Ž. ir D. Ž. atsiliepimuose nurodyto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tenkinti nėra pagrindo. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju atsiliepimuose nėra nurodytų konkrečių bei objektyvių argumentų, kodėl atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo ar jiems buvo apribota galimybė pateikti visus norimus įrodymus ir nurodyti esmines aplinkybes iki bylos nagrinėjimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė kitų aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnis), todėl prašymai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą.