Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1S-273/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Venckus
Baudžiamoji byla Nr. 1S-273/2010 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Jonas Algimantas Venckus,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,suimtojo gynėjui adv. Valdui Burneikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. P. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria D. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. gruodžio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. įtariamas tuo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , miegamojo kambario spintos viršutinėje lentynoje, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą - pistoletą „Makarov“ bei penkis vienetus šovinių, sudėtų į ginklo šovinių dėtuvę, iki 2010 m. birželio 3 d. 15 val. 25 min., kol kratos metu, pistoletą „Makarov“ bei šovinių dėtuvę su 5 vienetais šovinių rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis įtariamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , miegamojo kambario spintoje esančioje spintelėje, neteisėtai laikė polietileninį maišelį su 1000,33 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra, kaip įtariama, stipriai veikiančios medžiagos p-aminobenzoinės rūgšties etilo esterio (benzokaino), iki 2010 m. birželio 3 d. 15 val. 25 min., kol, kratos metu, polietileninį maišelį su 1000,33 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra, kaip įtariama stipriai veikiančios medžiagos p-aminobenzoinės rūgšties etilo esterio (benzokaino), rado ir paėmė policijos pareigūnai, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 267 straipsnio 1 dalyje

Be to, jis įtariamas tuo, kad jis 2010 metų rugsėjo 5 d. apie 5 val. 34 min. Šiaulių mieste, Pramonės gatvėje, ties namu Nr. 2, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį L. O., pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14, 133, 135 punktų reikalavimus, tai yra būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatyta 2,17 promilių alkoholio), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kai gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu, kaip 50 km/h greičiu; neatsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilyje „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu važiavęs S. S., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsniu D. P. sulaikytas 2010 m. birželio 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. birželio 4 d. nutartimi įtariamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-03 nutartimi atsisakyta pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą. Įtariamasis D. P., vadovaujantis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, buvo sulaikytas 2010 m. rugsėjo 5 d. 9 val. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 15 parų. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams 15 dienų. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi suėmimo terminas D. P. buvo pratęstas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamasis D. P. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria jam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams ir nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo posėdyje jis kartu su gynėju prašė nebetęsti kardomojo suėmimo termino, nes baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti taikant prievartos priemonę nesusijusią su laisvės atėmimu, taip pat jis patikino jog neketina trukdyti procesui ar slapstytis, neketina atlikti kokių kitų neteisėtų veiksmų, žadėjo atvykti pas prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūnus, į teismą. Įtariamasis neprieštarauja dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir pasirengęs juose dalyvauti, tačiau nesutinka su suėmimo termino pratęsimu. Teismas dėl posėdyje išsakyto prašymo nutartyje absoliučiai nepasisakė, ir besąlygiškai patenkino prokuratūros prašymą. Įtariamasis mano, kad nutartis turi būti panaikinta kaip nepagrįsta.

Įtariamasis teigia, kad nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl negali vertinti prokuratūros pateiktų ir teismo nurodytų duomenų. Įtariamasis nesutinka su teismo argumentais, kad bijodamas gręsiančios bausmės, jis bėgs nuo teismo ar bausmės atlikimo, ir mano, kad šis teismo argumentas nepagrįstas, nes net kelis kartus teistas taip niekada nesielgė ir neketina elgtis ateityje. Įtariamasis teigia, kad visada vykdė nuosprendžio vykdymą kontroliuojančių pareigūnų reikalavimus ir nurodymus, kviečiamas atvykdavo ir teikdavo jų prašomus paaiškinimus. Pareigų vykdymui netrukdė ta aplinkybė, kad jo nesantuokinė žmona gyvena Anglijoje, pas kurią nuvykdavo ir parvykdavo į Šiaulius. Aplinkybės dėl įtariamojo bendravimo su R. P. neturi nieko bendro su prokuratūros ir teismo manymais kad, turėdamas tokias galimybes išvykti pas ją į Angliją, įtariamasis gali slėptis. Visiškai be pagrindo nurodoma faktinė aplinkybė, kad jis neturi darbo, kad yra nevedęs, kad turi tik sugyventinę ir pas ją nuolatos važinėja.

Įtariamasis taip pat teigia, kad po autoįvykio, būdamas pareigūnų sulaikytas ir uždarytas į sulaikymo kamerą, jis jokiais būdais neįtakojo automobilio sudeginimo, nežino kieno interesais ir kas tai atliko, o taip pat jis neturi jokių bylos duomenų, kuriuos galėtų slėpti, sunaikinti, klastoti ar daryti poveikį liudytojams, todėl šia prasme prokuratūros ir teismo manymai ir samprotavimai yra teoriniai, objektyviai niekuo neparemti ir negali būti naudojami sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog 2010-06-03 įtariamasis bėgo nuo policijos pareigūnų, o po autoįvykio šalinosi, t.y. taip pat bėgo, yra ne visai objektyvi, ir be pagrindo sureikšminta policijos pareigūnų ir prokuratūros, bei teismo.

Nurodyta aplinkybė, jog per parą nuo paleidimo iš įkalinimo vietos, įtariamasis galimai padarė neatsargų nusikaltimą, dar neįrodo, jog jis ketina bėgti ir slėptis nuo teisėsaugos institucijų bei trukdyti ikiteisminiam tyrimui.

Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti suėmimo pagrindai ir kad nėra galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnio tikslų. Prokuroras teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog be kardomojo suėmimo pritaikymo jo atžvilgiu negalima pasiekti proceso tikslų, numatytų LR BPK 119 straipsnyje. Teismas taip pat net nesvarstė klausimų dėl kitos kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam, nežiūrint į jo teiginius, kad jis nesiruošia slapstytis ar bėgti, kenkti ikiteisminiam tyrimui.

Teismo posėdyje suimtojo įtariamojo D. P. gynėjas prašė jo skundą patenkinti, o prokuroras prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie tai, kur buvo surastas ir atpažintas iš įvykio pasišalinęs vyriškis, kokie asmenys buvo įvykio vietoje sulaikyti, apžiūros, daiktų pateikimo, kratos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktuose esantys užfiksuoti duomenys, liudytojų J. D., M. K., E. G., V. B., A. P., V. S. parodymai ir kita pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga.ir kiti bylos duomenys. Ar veika įrodyta, kaip turi būti kvalifikuota, šioje proceso stadijoje nesprendžiama.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo D. P. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai D. P., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apygardos teismas D. P. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi D. P. įtariamas vieno nesunkaus, vieno apysunkio tyčinių nusikaltimų ir vieno neatsargaus nusikaltimo padarymu, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, Apeliacinio teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis D. P. yra nevedęs, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, baustas administracine tvarka, taip pat ir 15 kartų už kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus, anksčiau teistas 7 kartus, taip pat ir už KET pažeidimą, įtariamas nusikalstamas veikas padaręs per lygtinio paleidimo terminą, neišnykus teistumui. Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog įtariamasis per lygtinio paleidimo terminą dažnai pats būdavo išvykęs už Lietuvos Respublikos ribų - į Didžiąją Britaniją, kur gyvena jo draugė. Be to, iš karto po autoįvykio D. P. pasišalino iš įvykio vietos, o tiriant kitas įtarime nurodytas nusikalstamas veikas - bėgo nuo policijos pareigūnų, taip 2010 m. birželio 3 d. trukdydamas atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje, kas rodo, jog įtariamasis siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakius pratęsti suėmimą, praėjus vienai dienai po paleidimo iš suėmimo D. P. įtariamas padaręs neatsargų nusikaltimą, kurio metu žuvo žmogus. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas D. P. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Nors įtariamasis skunde nurodo, jog nevengia baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas mano, jog šio įtariamojo teiginio nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.

Iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties matyti, kad D. P. suėmimo terminas pratęstas tuo pagrindu, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu byloje yra duomenų, rodančių, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad automobilis „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turintis reikšmės tiriant bylą, po 2010 m. rugsėjo 5 d. jo pristatymo ir patalpinimo į saugojimo aikštelę, tą pačią naktį sudegė ir įtariamas automobilio padegimas. Šios aplinkybės rodo, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas motyvas, jog D. P., būdamas nesuimtas, bandys paveikti nukentėjusiuosius ir liudytojus, ir taip trukdys procesui, yra pagrįstas.

Įtariamasis skunde teigia, kad jis nėra susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl negali vertinti prokuratūros pateiktų ir teismo nurodytų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 181 straipsnyje yra įtvirtinta įtariamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuomet kai įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas, o atsisakius gynėjo – įtariamasis. Todėl įtariamojo gynėjas gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

įtariamojo D. P. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Jonas Algimantas Venckus