- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 2-306-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22361-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Raimundas Lignugaris
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 3–6) prašė priteisti iš atsakovės 316,62 Eur turtinės žalos, 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, kad 2017 m. birželio 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarta atsakove byloje laikyti UAB „Kauno vandenys“, o trečiuoju asmeniu – Kauno miesto savivaldybę (b. l. 80).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. spalio 30 d. apie 10 val. 45 min., Kaune, ieškovas eidamas Kęstučio gatve (šaligatviu) pro namą Nr. 35, užmynė ant kanalizacijos angą dengiančio metalinio dangčio, kuris apsivertęs trenkė jam per kojas, jas sužalodamas, ieškovas įkrito į kanalizacijos šulinį. Dėl sužalojimų ir skausminio šoko nebegalėjo paeiti, nepajėgė net stovėti. Įvykio vietoje buvę asmenys pasodino ieškovą ant į gatvę išneštos kėdės ir iškvietė greitosios medicininės pagalbos automobilį, kuriuo buvo nugabentas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur atvyko 11 val. 32 min. Medicininė pagalba šioje įstaigoje jam buvo teikiama iki 18 val. 30 min., po ko buvo išleistas į namus, kur keturias dienas gydėsi ambulatoriškai, vartodamas paskirtus vaistus ir atliekant kasdieninius perrišimus. 2013 m. lapkričio 4 d. ieškovui atvykus į Jonučių šeimos sveikatos centrą eiliniam perrišimui, jį apžiūrėjęs chirurgas konstatavo būtinumą gydymą tęsti stacionare. Tą pačią dieną, šio gydytojo siuntimu, buvo paguldytas į Respublikinės Kauno ligoninės Chirurgijos klinikų Chirurginės infekcijos skyrių, kur jam nedelsiant buvo atlikta kairės kojos blauzdos operacija pilnos anestezijos (bendroji nejautra) sąlygomis. Gydymas stacionare truko iki 2013 m. lapkričio 10 d., po ko toje pat gydymo įstaigoje jam buvo atliekami perrišimai, kurie iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos buvo atliekami kiekvieną dieną. Po to prasidėjo komplikacijos ir laikas nuo laiko perrišti sunkiai gyjančias žaizdas teko daugiau kaip metus laiko. Minėto įvykio metu buvo sužalotas ne tik fiziškai, bet ir nepataisomai sugadintas (suplėšytas) 2013 m. balandžio 10 d. pirktas kostiumas „Pierre Cardin“, kurio kaina su PVM 1093,23 Lt. Ieškovą sužalojęs kanalizacijos angos dangtis, jį užmynus, apsivertė, todėl, kad buvo netinkamo dydžio, nepritaikytas tai angai, kuriai uždengti buvo panaudotas. Nelaimė įvyko per Kauno apygardos teismo posėdžio pertrauką, kuriame ieškovas dalyvavo kaip kaltinamojo advokatas, dėl ko teismo posėdį teko atidėti. Kol gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, vykusiuose nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d., šiuos posėdžius teko atidėti. Ligos laikotarpiu ieškovas prarado ne vieną klientą ir dėl to taip pat patyrė nuostolių. UAB „Kauno vandenys“ 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (15-09.31)8-702 atsakė, kad Kęstučio gatvėje ties 35 gyvenamuoju namu esantis šulinys nepriklauso UAB „Kauno vandenys“. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyrius 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. 43-2-287 išreiškė abejones dėl „menamo šulinio“ ir dėl to ar ieškovas „patyrė ar nepatyrė žalą“, tačiau iš esmės neatsakė. Ieškovas dėl 2013 m. spalio 30 d. įvykusio įvykio neabejotinai patyrė žalą, t. y. 316,62 Eur (1093,23 Lt) turtinę žalą. Turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadintas 1093,23 Lt vertės kostiumas „Pierre Cardin“. Nelaimės metu jis buvo suplėšytas ir sukruvintas, jo dėvėti nebegali, todėl dėl kostiumo praradimo patyrė turtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginta. Nelaimės metu patyrė didelį šoką, fizinį skausmą, patirta trauma įtakoja ieškovo tolimesnį gyvenimą, nes skausmą jaučia iki šiol. Dėl traumos buvo operuojamas, todėl sekė skausmingas tiek fiziškai, tiek emociškai pooperacinis laikotarpis. Žaizda ant kojos iki šiol nėra pilnai išgijusi, metus laiko periodiškai turėjo atlikti perrišimus, dėl sutrikusios kraujotakos dabar yra priverstas nešioti kompresinę kojinę, dėl jos negali vesti įprasto jam gyvenimo būdo. Be to, patyrė nerimą dėl savo sveikatos ateityje, nes po nelaimės praėjo trys metai, o jam dar nėra visiškai atstatyta sveiko žmogaus būklė. Dėl traumos patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsakovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, o tai yra neturtinės žalos dydį didinantis kriterijus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinkame iš dalies (b. l. 82–83).
Atsakovė atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad pripažįsta, kad nuotekų šulinį, kurio dangtis sužalojo ieškovą, prižiūrėjo bendrovė. Nesutinka su ieškinyje nurodyta 5000,00 Eur neturtine žala. Ieškovas nurodo įstatymo nuostatas, kuriomis remiasi siekdamas prisiteisti neturtinę žalą, tačiau nenurodo kaip buvo paskaičiuota pati neturtinė žala ir iš ko ji susideda. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Ieškovas byloje pateikė tik stacionaraus gydymo duomenis, o duomenų apie tolimesnį gydymą ieškovas nepateikė. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokio sunkumo buvo jo patirtas sužalojimas. Nors ieškovas sužalojimus patyrė 2013 m. spalio 30 d. ir tą pačią dieną buvo apžiūrėtas medikų, tačiau stacionarinis gydymas jam paskirtas tik 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. po penkių dienų.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (b. l. 35–38).
Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1998 m. gruodžio 14 d. sutartimi tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“, dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, bendrovė yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Šulinio buvimo faktas pats savaime nereiškia turtinės žalos atsiradimo fakto. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo šulinys, bet ir kad patirta turtinė žala yra susijusi su tariamu įvykiu įvykusiu 2013 m. spalio 30 d. Reikia nustatyti, ar žalos atsiradimas buvo nulemtas žalą patyrusio asmens ar UAB „Kauno vandenys“ veikos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Ieškovas prie bylos nėra pateikęs jokių duomenų, kiek laiko užtruko gydymas, tai pat nėra jokių duomenų, kad nurodyta trauma priskirta prie sunkių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, tai yra atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad atsakovė yra atsakinga už nuotekų šulinio, kuriame įvyko nelaimė, priežiūrą (b. l. 51–66). Atsakovė turi užtikrinti šulinio dangčio tinkamą priežiūrą ir eksploataciją, nes yra šio įrenginio valdytoja, todėl atsako už žalą padarytą dėl šio įrenginio trūkumų.
Atsakovė su turtinės žalos dydžiu sutiko. Šioje dalyje tarp šalių ginčo nėra, todėl reikalavimas dalyje dėl 316,62 Eur turtinės žalos tenkintinas, priteistina iš atsakovės ieškovui.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Ieškovas ir atstovas ieškinyje bei posėdžio metu nurodė, jog nelaimės metu patyrė didelį šoką, fizinį skausmą, patirta trauma įtakojo ieškovo tolimesnį gyvenimą, nes skausmą jaučia iki šiol. Dėl traumos buvo operuojamas, todėl sekė skausmingas tiek fiziškai, tiek emociškai pooperacinis laikotarpis. Žaizda ant kojos iki šiol nėra pilnai sugijusi, metus laiko periodiškai turėjo atlikti perrišimus, dėl sutrikusios kraujotakos iki šiol yra priverstas nešioti kompresinę kojinę, dėl jos negali vesti įprasto jam gyvenimo būdo. Patyrė nerimą dėl savo sveikatos ateityje, nes po nelaimės praėjo trys metai, o ieškovui dar nėra visiškai atstatyta sveiko žmogaus būklė. Dėl traumos patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, sumažėjo bendravimo galimybės.
Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja, vertinant kiekvienoje individualioje byloje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką.
Pažymėtina, kad šiuo atveju žala buvo padaryta itin didelei vertybei – ieškovo sveikatai. Iš byloje pateiktų raštinių įrodymų matyti, kad nelaimės metu ieškovas buvo sužalotas, gydomas ambulatoriškai ir stacionarioje gydymo įstaigoje (b. l. 7–14, 67).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra nurodęs, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl įvykusio įvykio pakito jo profesinis ar socialinis gyvenimas, byloje nėra duomenų, kad dėl darbingumo lygio nustatymo ir psichologinės pagalbos kur nors kreipėsi; ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Skausmo kliniką ar įrodymų apie reabilitacijos išlaidas. Pagal teismų praktiką, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, tai yra, kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui įkritus į šulinį buvo nustatyta, kad išleidžiant iš ligoninės edema sumažėjo, paraudimas sumažėjo, drenai pašalinti, žaizda valosi, gyja antriniu būdu, toliau rekomenduojami perrišimai (b. l. 8). Ten pat nurodyta, kad tolimesniam gydynui taikytini analgetikai ir perrišimai. Todėl darytina išvada, kad ieškovas ilgesniam laikui neprarado darbingumo (gydymo įstaigoje hospitalizuotas buvo šešias dienas), nesikreipė psichologinės pagalbos, nors nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo sužalojimai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), kas iš esmės galėtų sąlygoti didesnės neturtinės žalos priteisimą. Teismas mano, jog yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą. Tačiau tuo pačiu pažymi, jog priteisdamas žalą teismas privalo atsižvelgti ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalies aplinkybes. Todėl atsižvelgia į tai, kad ieškovo sveikatos padėtis iš esmės atsistatė, jis toliau gali dirbti, todėl ieškovo prašomas 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimas neatitiks šalių interesų pusiausvyros bei pažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas visiškai padengs ieškovo patirtą neturtinę žalą bei atitiks CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovui priteistina iš atsakovės 1500,00 Eur neturtinės žalos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas, teikdamas ieškinį nuo žyminio mokesčio buvo atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, 316,62 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 62 ct) turtinės žalos, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, į. k. 132751369, 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.