Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. A., Molėtų rajono 2-jo notaro biuro notarė Dalia Čelkienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po R. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu paveldėjo mirusiajam priklausiusią 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 garažo, 1/3 dalį tvarto, 1/3 dalį sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 1/9 dalį žemės sklypo, kurio plotas yra 12 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškime ir teismo posėdyje jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui D. A., notarės D.Čelkienės išduotų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu trys įpėdiniai – jis, sesuo E. A. ir brolis R. A. lygiomis dalimis paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (duomenys neskelbtini) bei jis, pareiškėjas, su E. A. paveldėjo ir po 1/3 dalį 12 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Brolis R. žemės dalies paveldėti negalėjo, nes buvo ne Lietuvos Respublikos, bet Rusijos Federacijos pilietis. Kadangi brolis gyveno ne Lietuvoje ir į paveldėtus statinius Alantoje gyvas būdamas net neatvykdavo, jo paveldėtų statinių dalimi faktiškai nuo to laiko visa apimtimi naudojasi jis, pareiškėjas, tuos statinius prižiūri, tvarko, moka mokesčius, atlieka kitus būtinus veiksmus nekilnojamajam turtui išsaugoti. Sesers (bendraturtės) pritarimu namą pilnai renovavo, taip į jį investuodamas apie 140000 litų ir vasaromis jame gyvena. Broliui R. (duomenys neskelbtini) mirus, kaip ketvirtos eilės įpėdinis, toliau faktiškai valdo namą su statiniais, įskaitant brolio dalį ir laiko save priėmusiu jo palikimą. O 1/9 dalis žemės sklypo liko registruota jų tėvo D. A. vardu, nors faktiškai šia dalimi irgi rūpinasi ir ją prižiūri jis, pareiškėjas. Tuo tarpu brolis R., kuris buvo vedęs Rusijos Federacijos pilietę A. ir vaikų (įvaikių) neturėjo, galėjo realizuoti paveldėjimo teisę į trečdalį sklypo tik pinigine išraiška LR CK 5.75 str.), bet to nepadarė, o ir jį pergyvenusi sutuoktinė taip pat dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo E. A. prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir pareiškėjas jos brolis, teigdama, kad jis po R. A. mirties statinius toliau faktiškai valdė su jos sutikimu.

Teismo posėdyje šią poziciją palaikė.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu pareiškimo neginčijo ir siūlė sprendimą priimti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Notarė D. Čelkienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir neprieštaravo dėl pareiškimo.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pagal 2003-09-01 notarės D.Čelkienės išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą po D. A. mirties pareiškėjas, jo brolis R. A. ir sesuo E. A., t. y. mirusiojo vaikai paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų Alantos k. Molėtų r. O pagal 2009-08-17 Paveldėjimo teisės liudijimus jis ir E. A. paveldėjo po 1/3 dalį žemės sklypo, kurio plotas 12 ha, esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 5-7). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1/3 šio žemės sklypo dalis 2006-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. A. ir J. A. ir po 1/9 dalį pareiškėjui bei E. A.. Likusi nepaveldėta šio žemės sklypo 1/9 dalis tebėra registruota mirusiojo D. A. vardu (b.l. 8, 31-32).

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad Rusijos pilietis R. A. (pareiškėjo brolis) mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – Padniestrės Moldavijos Respublika (b.l. 11-12), nors gyveno (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki mirties per beveik 12 metų nuo savo tėvo D. A. mirties ir paveldėjimo teisės atsiradimo jis kaip užsienio pilietis būtų ėmęsis kokių nors įstatymais numatytų veiksmų paveldėjimo teisei į žemės sklypo dalį pinigine išraiška realizuoti. Akivaizdu, to per trejus metus po jo mirties (2013-09-27) nesiėmė ir galimi įpėdiniai (A. A.) dėl trečdalio pastatų paveldėjimo. Suprantama, kad esant tokiai situacijai, šią teisę paveldėti pagrįstai siekia pareiškėjas kaip mirusio brolio ketvirtos eilės įpėdinis (LR CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Teismui nėra jokio pagrindo abejoti jo ir E. A. teiginiais, kad būtent jis po brolio R. mirties ėmė rūpintis jo vardu registruota nekilnojamojo turto dalimi kaip ir savąja – atliko viso namo renovaciją, visais būtinais veiksmais užtikrina jo ir ūkio pastatų tinkamos būklės palaikymą, moka mokesčius, pavyzdžiui už elektros energijos tiekimą pagal 2006-04-07 sudarytą sutartį (b.l. 33) ir taip pat rūpinasi dalies žemės sklypo, į kurį paveldėjimo teisės nerealizavo jo brolis, priežiūra, neleisdamas turtui nykti ar nuvertėti, bet palaikydamas tinkamą jo būklę ir tam investuodamas lėšas. Taigi, pripažintina, kad sesers E. A. sutikimu ir pritarimu V. A. kaip įpėdinis aktyviais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą, tuo išreikšdamas savo valią realizuoti paveldėjimo teisę tiek į pastatų, tiek ir į žemės sklypo dalį (LR CK 5.51 str.), kaip to nepadarė R. A. teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs abejonių nekeliančius pareiškėjo ir E. A. paaiškinimus, kuriuos atitinka aptarti objektyvūs įrodymai-minėti dokumentai, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Kartu pažymi, jog nustatydamas palikimo priėmimo faktą teismas neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga), todėl konkrečiai nenustato prašomų turto dalių taip, kaip prašyme formulavo pareiškėjas.

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. priėmė savo brolio R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės realizavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.