Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. G. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, teismas nurodė baudžiamąją bylą perduoti Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti (BPK 305 straipsnio 6 dalis).

Daiktiniai įrodymai: 5 pakelius cigarečių „Fest“, saugomus VSAT Ignalinos rinktinės Štabo logistikos skyriuje (1 t., b. l. 113); automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo registracijos liudijimą, saugomus VSAT Ignalinos rinktinės Tverčiaus užkardoje (1 t., b. l. 119-120); automobilio galinio vaizdo matavimo veidrodėlį ir 4 vnt. daktilo plokštelių, saugomų VSAT I. A. užkardoje (1 t., b. l. 142-144) palikti saugoti iki prokuroro procesinio sprendimo priėmimo šioje baudžiamojoje byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 13102,12 Eur (45239 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pasišalino iš įvykio vietos, o būtent:

jis veikdamas kaip bendrininkų grupė su šio nusikaltimo vykdytojais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, tai yra 200 vienetų cigarečių, 2014 m. balandžio 2 d., apie 19:35 val., jis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais dviem asmenimis, Švenčionių rajone, (duomenys neskelbtini) prieigose prie valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino neteisėtai gabenti – krovė į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes: 6000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 13102,12 Eur (45239 Lt), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pasišalino iš įvykio vietos.

Vilniaus apygardos teismas D. G. išteisino ir nuosprendyje nurodė, kad kaltinimas remiasi tik liudytojo S. S. kaltinamojo D. G. atpažinimu, kitų įrodymų, kad D. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nėra. Vien tikėtinais ar keliančių abejonių duomenimis negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamajam ir kaltinamajam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodyta jo kaltė. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodyti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui (kasacinė byla Nr. 2K-49/2006), ko byloje nepasiekta. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog padaryta cigarečių kontrabanda, buvo kėsinamasi šias kontrabandines cigaretes gabenti Lietuvos teritorijoje. D. G. kaltinamas tik pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, tačiau neįrodytas jo dalyvavimas padarant šį nusikaltimą, todėl jis išteisintinas ir byla po nuosprendžio įsiteisėjimo perduodama prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-09-11 nuosprendį dėl D. G. išteisinimo bei priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti D. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir skirti 150 MGL (5649 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 paras, jas prilyginant 4 MGL.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos perdavimo Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui. Daiktinius įrodymus: 5 pakelius cigarečių „REST” bei jų įpakavimo pavyzdžius, saugomus VSAT Ignalinos rinktinės Š. L. skyriuje (1 t., b.l. 109-111, 113), automobilį „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio registracijos liudijimą, saugomus VSAT Ignalinos rinktinės Tverečiaus užkardoje (1 t., b.l. 119-120), automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir 4 vnt. daktiloplokštelių, saugomų VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardoje (b.l. 142-144) - sunaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Likusią nuosprendžio dalį (dėl kardomųjų priemonių) palikti galioti.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, vieniems suteikdamas nepagrįstą reikšmę, o kitų įrodomajai vertei suteikdamas nepakankamai reikšmės. Teismas, išteisindamas D. G. dėl šios veikos, nepagrįstai atmetė liudytojo S. S. parodymus kaip tikėtinus ir keliančius abejonių. Liudytojas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš perskaityto teismo posėdyje atpažinimo protokolo galima daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo įsitikinęs, jog D. G. yra tas asmuo, kurį jis matė nusikaltimo vietoje, tačiau pabėgo nuo sulaikymo. Tai patvirtino ir liudytoja R. B.. S. S. šį asmenį atpažino kategoriškai, ne vien dėl stambaus kūno sudėjimo, tačiau pagal jam charakteringų bruožų visumą. Prokurorė pastebi, kad D. G. yra išskirtinės, lengvai įsidėmėtinos išvaizdos, tai paaiškina, kodėl būtent jį įsidėmėjo ir atpažino S. S.. Apie tai, kad D. G. yra išskirtinės išvaizdos, parodymuose teigė ir liudytoja J. M.. Tai, kad teismo posėdyje S. S. nebuvo įsitikinęs, jog kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris pabėgo nuo sulaikymo iš nusikaltimo vietos, lemia žmogiškasis faktorius, kadangi nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo daugiau nei metai. Be to, liudytojai S. S., A. J., R. M. ir V. P. parodė, kad matomumo sąlygos buvo geros: šviesu, sausa, be lietaus. S. S. matė užkardoje tris sulaikytus asmenis, tačiau atpažinimo metu atpažino būtent D. G.. Vertinant S. S. atpažinimo ir parodymų patikimumą subjektyviąja prasme, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas neturėjo asmeninio motyvo nei atpažinti įtariamąjį, nei jo neatpažinti. Liudytoja R. B. parodė, kad pareigūnas nėra skatinamas už tai, kad jis atpažino ar padėjo nustatyti įtariamąjį, pagal šį rodiklį jo darbas nėra vertinamas. S. S. dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) užkardoje, taigi su ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnais nėra pažįstamas ir niekaip nėra suinteresuotas jiems jų darbe padėti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją reikšmę liudytojų K. G. ir E. G. parodymams, kadangi šie asmenys, duodami parodymus prieš kaltinamąjį, taip pat duotų parodymus ir apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi proceso dalyviais ir jų parodymai vertintini kritiškai. Šių liudytojų parodymai dėl jų asmeninio suinteresuotumo laikytini nepatikimais.

Taip pat teismas neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad D. G., K. G. ir E. G. buvo sulaikyti nepritaikytoje poilsiui vietoje, tai paliudijo gerai vietovę pažįstantis pareigūnas M. V.. Teismas neįvertino šios aplinkybės vertindamas liudytojų K. G. ir E. G. parodymus bei išteisintojo D. G. versiją, kad jie porą valandų praleido sulaikymo vietoje - ant skardžio grožėdamiesi gamta ir ilsėdamiesi. Šie parodymai dėl objektyvių aplinkybių - sulaikymo vietos - kelia pagrįstų abejonių.

Anot prokurorės, teisme ištirtų įrodymų pagrindu galima teigti, jog S. S. matė D. G. nusikaltimo darymo vietoje, kraunantį akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, į automobilį „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis pripažintinas kaltu dėl veikos, kuria jis buvo kaltinamas. Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį D. G. atžvilgiu, nėra pagrindo perduoti baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos vyriausiajam prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat naikintinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai ir pagrįstai D. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai argumentai, dėl ko ji skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra susiję su tuo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, vieniems suteikdamas nepagrįstą reikšmę, o kitų įrodomajai vertei suteikdamas nepakankamai reikšmės.

Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai jai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teisingai nustatė tokias faktines bylos aplinkybes. 2014 m. balandžio 2 d. apie 19:30 val. (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje, prie Lietuvos valstybės sienos žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio pareigūnai S. S. ir A. J. stebėjo tris asmenis su ryšuliais, kurie judėjo iš Baltarusijos prie Lietuvos valstybės sienos, priėjus prie apsauginės tvoros, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš Lietuvos pusės prie tvoros atėjo du asmenys. Iš Baltarusijos pusės atėję asmenys pradėjo mėtyti per apsauginę tvorą ryšulius. Ryšuliai buvo juodos spalvos, kvadrato formos (kaip dėžės), polietilenuose. Permetimas vyko apie 5 minutes, tvora yra apie 2,5 m aukščio. Vienas iš vyrų nuėjo už gyvenamojo namo, kuris yra už 20-30 metrų nuo valstybės sienos linijos, esančios Lietuvoje. Netrukus atbuline eiga atvažiavo „VW Golf“ tamsios spalvos automobilis. Du vyrai pradėjo nešti ryšulius prie automobilio. Pasieniečiai S. S. ir A. J. nutarė šiuos asmenis sulaikyti, juos pastebėję, du asmenys, krovę ryšulius, pradėjo bėgti link Prienų kaimo. Asmenys bėgo keliu, šonuose buvo krūmai, iš kurių išbėgo dar trečias asmuo, prie jų privažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi A4“, visi trys asmenys įlipo į šį automobilį ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Nuo tvoros iki automobilio „Audi A4“ buvo apie 100 m, tokiu būdu jie pabėgo, o S. S. grįžo prie paliktų ryšulių, kur jau buvo sugrįžęs A. J.. A. J. apie įvykį pranešė užkardos budėtojui, po 15 min. atvažiavo kriminalinė žvalgyba, kuriems viską apie įvykį papasakojo. Pasienio pareigūnai R. M. ir V. P. vykdydami paiešką nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiavus 1,5 km pamatė stovintį automobilį „Audi A4“, nuo jo 3-4 asmenys bėgo per miškelį, jų pasivyti nepavyko, paskutinis iš bėgančiųjų buvo stambesnis. Į įvykio vietą atvykusiems Ignalinos rinktinės Kriminalinės žvalgybos tyrėjams J. M. ir M. V. pasienietis S. S. apibūdino paskutinius vyrus: vienas asmuo buvo trumpai kirptas, veidas ovalus, stambus, kitas – lieknas, aukštas. Buvo gauta informacija, kad netoliese rastas įklimpęs automobilis „Audi A4“. Vykdant pabėgusių asmenų paiešką, maždaug už 3 km nuo sienos ant skardžio rado stovinčius tris vyrus ir automobilį „Renault Laguna“, vienas iš jų buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, ovalaus veido, o kitas lieknas. Visi trys vyrai buvo sulaikyti ir pristatyti į užkardą. Liudytojas S. S., bebėgamas tikslu pasivyti nuo pasienio bėgančius du asmenis, atkreipė dėmesį į vieną nuo pasienio bėgančių vyrų, kuris buvo žymiai stambesnis, ovalaus veido, trumpai kirptas, apie 180 cm ūgio, bėgdamas tas vyriškis kelis kartus buvo atsisukęs, todėl jis jį įsidėmėjo, bet veido bruožų neįsidėmėjo. Apie nubėgančius nuo sienos vyrus jis papasakojo atvykusiems pareigūnams. Atvykus į užkardą, kur buvo sulaikyti 3 vyrai, vieną iš jų S. S. atpažino pagal kūno sudėjimą (stambus), plaukai trumpai kirpti. Atpažinimas buvo padarytas ne tuoj pat po trijų asmenų sulaikymo 2014-04-02 (užkardoje S. S. matė atpažįstamąjį), o 2014-04-03 (1 t., b. l. 31-35).

Pats išteisintasis D. G. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, parodė, kad įvykio dieną jis buvo Vilniaus rajone esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tikslaus laiko neprisimena, bet dar šviesiu paros metu, susitiko su draugais K. G. ir E. G., gyvenančiais Lavoriškėse. Kažkuris iš jų pasakė, kad Pabradės apylinkėse yra graži vieta – skardis prie upės. Neturėdami ką veikti, jie nutarė nuvažiuoti ir pamatyti skardį. Važiavo automobiliu „Renault Laguna“, kurį vairavo K. G.. Iš (duomenys neskelbtini) jie išvažiavo vakare. Jis nežinojo, kad toje vietoje eina valstybės siena su Baltarusija. Kai atvažiavo prie skardžio, jau leidosi saulė. Važiuodami link skardžio jie nematė jokių pasienio ruožą ar valstybės sieną žyminčių ženklų. Prie skardžio jie pabuvo apie valandą. Prie jų privažiavo visureigis, nepažymėtas skiriamaisiais ženklais. Iš jo išlipę vyras ir moteris, prisistatę pasieniečiais, paprašė parodyti dokumentus. Vėliau privažiavo dar 2-3 automobiliai, paprašė, kad visi trys važiuotų su jais į užkardą. Pareigūnai įtarė, kad jie yra tie asmenys, apie įvykį jiems nieko neaiškino. Jam pasakė, kad jis panašus į žmogų, kuris įvykdė kontrabandą. Jis 2014-04-02 prie valstybės sienos nebuvo, jokių dėžių nebandė krauti ir nuo pasieniečių nebėgo. Tokius išteisintojo parodymus patvirtino liudytojai K. G. ir E. G., kurie parodė, kad įvykio vakarą buvo kartu su D. G. ir nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes duodami parodymus prieš D. G., duotų parodymus ir apie savo pačių galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Tokie prokurorės apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes yra nepagrįsti. Pirma, tai tik prokurorės subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė, prielaida. Antra – nei K. G., nei E. G. įtarimai šioje byloje nebuvo pareikšti, jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, todėl kalbėti apie galimai jų padarytą nusikalstamą veiką negalima. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai atsispindi ir prokurorės apeliaciniame skunde, kad vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas D. G. kaltinimas, yra liudytojo pareigūno S. S. išteisintojo D. G. atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, buvo įsitikinęs, jog D. G. yra tas asmuo, kurį jis matė nusikaltimo vietoje bei atpažino jį kategoriškai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka. Teisiamojo posėdžio metu liudytas S. S. parodė, kad 2014-04-02 jis vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini) užkardos teritorijoje kartu su kolega A. J., patruliavo ir stebėjo vietovę prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 19:30 val. Baltarusijos teritorijoje pamatė tris asmenis su ryšuliais, jie judėjo prie Lietuvos Respublikos sienos, kai asmenys priėjo prie apsauginės tvoros, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš Lietuvos pusės prie tos pačios tvoros atėjo du asmenys. Asmenys, buvę Baltarusijos pusėje, pradėjo mėtyti ryšulius per apsauginę tvorą. Ryšuliai buvo juodos spalvos, kvadrato formos (kaip dėžės), polietilenuose. Tuo metu, kai vieni mėtė dėžes iš Baltarusijos teritorijos, kiti du esantys Lietuvoje jas priminėjo. Permetimas truko iki 5 min. Tvora yra apie 2,5 m. Liudytojas su kolega A. J. stebėjo asmenis. Vienas iš vyrų, buvusių Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau liudytojas negali pasakyti kuris iš jų, nuėjo už gyvenamojo namo, kuris yra apie 20-30 metrų nutolęs nuo valstybės sienos linijos, esantis Lietuvoje. Netrukus atbuline eiga atvažiavo „VW Golf“ tamsios spalvos automobilis. Vairuotojas priėjo prie kito asmens, stovėjo prie automobilio, liudytojui pasirodė, jog ketino krauti, nes asmenys nešulius buvo paėmę į rankas, viską susikrovę šalia savęs. Tada liudytojas su kolega nusprendė šiuos asmenis sulaikyti. Asmenys juos pastebėjo, pradėjo bėgti. Jie ėmė vytis sprunkančius asmenis keliuku link Prienų kaimo. Kolega A. J. liko saugoti įvykio vietos, informavo dėl ryšulių kitus pareigūnus. Asmenys bėgo keliu, šonuose buvo krūmai, tai buvo atvira vietovė. Privažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi A4“, iš krūmų išbėgo dar trečias asmuo. Visi trys įlipo į automobilį „Audi A4“, tada automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi. Liudytojas nesitikėjo, jog atvažiuos automobilis ir tie vyrai į jį įlips. Asmenys paspruko. Nuo tvoros iki automobilio „Audi A4“ tikslaus atstumo negali pasakyti, virš 100 metrų. Nešuliai liko prie apsauginės tvoros, ten visi prie tvoros ir liko gulėti. Liudytojas tą pačią dieną, kai grįžo į užkardą (duomenys neskelbtini) kaime, matė visus tris asmenis, esančius salėje užkardoje, D. G. taip pat ten buvo, jį atpažino pagal bendrus bruožus – stambus kūno sudėjimas, kitų neįsidėmėjo ir neatpažino. Liudytojui buvo pasakyta, jog nelabai toli tos vietos buvo sulaikyti trys asmenys. Liudytojas S. S. automobilio „Renault Laguna“ nematė.

Atpažinimas buvo po kelių dienų. Liudytojas S. S. atpažino tik vieną asmenį, kitų neįsidėmėjo ir negalėjo atpažinti. Sakė savo valdžiai, kad tas asmuo panašus pagal bendrus požymius, bet ne kategoriškai teigė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31-35). Juos perskaičius, liudytojas S. S. parodė, jog parodymus tvirtina, tačiau parodžius atpažinimo nuotrauką, liudytojas parodė, kad dėl atpažinimo nėra įsitikinęs, nematė, kad būtent tas asmuo, nesakė, kad tai konkrečiai jis, sakė, kad panašus. Negali tvirtinti, nes ne įvykio vietoje pagautas. Dar daugiau, liudytojas parodė: „nežinau, ar teisingai, kažkaip ne taip surašyta“. Taigi iš liudytojo S. S. parodymų seka, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, jis D. G. neatpažino kategoriškai ir tikrai nebuvo įsitikinęs, kad tai tas asmuo, kurį jis vijosi nusikaltimo vietoje. Liudytojas ne tik teisme, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad D. G., tai tas asmuo, kuris buvo nusikaltimo vietoje. Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde kelis kartus akcentuoja, kad išteisintasis buvo išskirtinės, lengvai įsimenamos išvaizdos. Tačiau net ir vienintelis liudytojas S. S. to neparodė, jis parodė, jog atpažino išteisintąjį pagal bendrus bruožus – stambų sudėjimą, jokių išskirtinių veido ar kūno bruožų jis nenurodė. Manytina, kad jei asmuo turi tam tikrų ypatingų išskirtinų veido ar kūno bruožų, atpažįstantysis juos ir nurodytų, o stambus kūno sudėjimas ir trumpi plaukai nėra jokie išskirtiniai asmens požymiai, tai bendri bruožai.

Daugiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. G. kartu su dviem nenustatytais asmenimis prie valstybės sienos pasikėsino neteisėtai gabenti – krovė į automobilį „VW Golf“ akcizais apmokestinamas prekes, nėra. Liudytojas A. J. parodė, kad matė, kaip prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo link valstybės sienos einančius tris asmenis iš Baltarusijos pusės, iš Lietuvos pusės link sienos atėjo dar du asmenys. Tie asmenys pradėjo mėtyti dėžes. Vienas asmuo, esantis Lietuvos pusėje, pajudėjo į gilumą link Lietuvos. Tada atbuline eiga atvažiavo automobilis. Liudytojas kartu su kolega pradėjo bėgti link jų. Asmenys juos pamatė, taip pat pradėjo bėgti. Liudytojas su kolega S. S. pradėjo vytis. Liudytojas A. J. pabėgęs 50 metrų į kalną nusprendė grįžti atgal į įvykio vietą tam, kad saugotų įvykio teritoriją. Asmenų, kuriuos vijosi, jis neįsidėmėjo. Kiti liudytojai J. M. ir M. V. parodė, kad nematė asmenų, kurie buvo nusikaltimo vietoje. Jie tik ieškojo ir aptiko tris labiausiai panašius vyrus. Liudytojai R. M. ir V. P. vienodai parodė, kad vykdė tarnybą ir gavo iškvietimą, kad reikia važiuoti per Pabradę link Prienų kaimo, užkirsti kelią tamsios spalvos automobiliui „Audi A4“. Nuo (duomenys neskelbtini) kaimo nuvažiavus 1,5 km pamatė stovinčią transporto priemonę „Audi A4“. Iki automobilio liko apie 500 m. Pamatė 3-4 asmenis, bėgančius per miškelį, upelį. Liudytojas R. M. kartu su V. P. bėgo prie automobilio. Liudytojas R. M. nusivijo asmenis, o V. P. liko prie automobilio. Asmenų jie atpažinti negalėjo. Taigi daugiau niekas nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų neatpažino, o ir liudytojas S. S. negalėjo tvirtai nurodyti, ar D. G. yra vienas iš tų asmenų. Prokurorė, bandydama sustiprinti liudytojo S. S. išteisintojo atpažinimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytoja R. B. parodė, kad pareigūnas nėra skatinamas už tai, kad jis atpažino ar padėjo nustatyti įtariamąjį, o S. S. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) užkardoje, taigi su ikiteisminio tyrimo pareigūnais jis nėra pažįstamas ir suinteresuotas jiems padėti. Tokie apeliacinio skundo argumentai negali būti laikomi D. G. kaltės įrodymu, juolab, kad šis faktas – pareigūno neskatinimas, pats savaime dar nieko neįrodo. Kaip jau minėta, S. S. negalėjo tvirtai nurodyti, kad matė būtent D. G.. Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisintasis su K. G. ir E. G. buvo sulaikyti nepritaikytoje poilsiui vietoje, ir kad tai paliudijo vietovę gerai pažįstantis liudytojas M. V.. Iš tiesų šis liudytojas parodė, kad ilsėtis ten nėra galimybės, bet jis taip pat parodė, kad kartais ten žmonių būna, o jo kolegė liudytoja J. M. apie sulaikymo vietą parodė, kad sulaikymo vietoje nėra staliukų ir laužavietės, tačiau ten yra Neries vingis, graži vieta, didelis skardis. Todėl atmestini prokurorės apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva įtartina sulaikymo vieta, kuri nepritaikyta poilsiui. Kita vertus, asmenys gali būti gražioje vietoje (apie vietos gražumą patvirtino liudytojai), net jeigu ten ir nėra staliukų ar laužavietės.

Be to, kas jau išdėstyta, kolegija atkreipia dėmesį į dar keletą svarbių aplinkybių, kurias teisingai savo nuosprendyje išdėstė pirmosios instancijos teismas. Taigi byloje nustatyta, kad iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos teritoriją, neteisėtai per valstybės sieną buvo atgabenti 6000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė, įskaičiuojant privalomus mokesčius, yra 45239 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Kontrabandinės cigaretės buvo priimtos Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 dėžės cigarečių rastos prie tvoros ir 6 dėžės rastos ir atneštos prie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio durelės atidarytos, galinės sėdynės atlenktos (1 t., b. l. 10-14, 114-116). Ant automobilio galinio matymo veidrodėlio stiklo rastas piršto atspaudas (1 t., b. l. 114-116), nustatyta, kad šis piršto anspaudas priklauso ne D. G. ar kartu su juo sulaikytais asmenimis K. G. ir E. G., o L. S., kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje negalėjo paaiškinti, kaip tokioje vietoje atsirado jo piršto atspaudas. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo teismas, pareigūnams telefonu susisiekus su automobilio „VW Golf“ savininku G. J. paaiškėjo, kad pastarasis pardavė automobilį „VW Golf“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui lenkiška pavarde ir nurodė pirkėjo užsirašytą asmens kodą, kaip vėliau paaiškėjo, tai L. S. (1 t., b. l. 96). Netoli įvykio vietos rastas automobilis „Audi A4“, kuris buvo įklimpęs, o nuo jo pabėgę 3-4 asmenys, taip pat priklauso liudytojui L. S..

Kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę – iš byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykių sekos matyti, kad 20.20 val. pareigūnai laukuose aptiko tamsios spalvos automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei iš šio automobilio bėgančius asmenis, 20.40 val. nuo Audi A4 buvimo vietos beveik 3 km atstumu sulaikyti išteisintasis ir kartu su juo buvę K. G. ir E. G. bei automobilis Ranault Laguna. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 3 km įvairiu keliu bėgę asmenys būtų iš tiesų uždusę, sušilę, purvini, o apie tai neparodė nė vienas juos sulaikęs pareigūnas, kita vertus, kyla klausimas, ar įmanoma per 20 min nubėgti tokį atstumą, juolab, kad toje vietoje, kur įklimpo automobilis Audi A4, kaip parodė pareigūnas R. M., jis matė iš automobilio išbėgančius asmenis, kurie bėgo per miškelį, per upelį. Nė vienas pareigūnas neparodė, kad sulaikytieji būtų sušlapę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

BK 199² straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė viršija 250 MGL) – gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje numatytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išsiaiškinęs faktines įvykio aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų D. G. kaltę veikiant bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis pasikėsinus neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Aptariamoje byloje objektyvių įrodymų, kad išteisintasis veikdamas bendrininkų grupėje su dviem nenustatytais asmenimis pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes cigaretes, nesurinkta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją išteisino.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.