- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- AS-858-253-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, akcinei bendrovei bankui „Swedbank“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nustatyti, ar teisėtai mokant mokesčius valstybei mokesčių administratorius nurodo papildomai tenkinti trečiųjų asmenų (AB banko „Swedbank“) komercinius interesus; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą arba Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išsiaiškinti su AB banku „Swedbank“ dėl neteisėtų paslaugų teikimo ir mokestinės prievolės mokesčių mokėtojui didinimo; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sudaryti sąlygas sumokėti privalomą baudą, netenkinant mokesčių mokėtojui trečiųjų asmenų neteisėtų komercinių interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – patikslinti skundo dalyką ir pagrindą, pateikti skunde nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. kovo 5 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas nustatyti, ar teisėtai mokant mokesčius valstybei mokesčių administratorius nurodo papildomai tenkinti trečiųjų asmenų (AB banko „Swedbank“) komercinius interesus; nustatyti, ar teisėtai jis reikalauja iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išsiaiškinti su AB banku „Swedbank“ dėl neteisėtų paslaugų teikimo ir mokestinės prievolės mokesčių mokėtojui didinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 9 str., 10 str.); nustatyti, ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai sudarė sąlygas sumokėti privalomą baudą, netenkinant mokesčių mokėtojui trečiųjų asmenų neteisėtų komercinių interesų; nustatyti, ar yra mokesčių administratorius perdavęs (pasirašyti tarpusavio susitarimų memorandumus) savo funkcijas atlikti trečiajam asmeniui, kaip tai leidžia Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnis; įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustoti reikalauti iš jo (mokesčių mokėtojo) sudaryti sutartį su kredito įstaiga dėl įmokų (mokesčių) priėmimo ir tenkinti trečiojo asmens (kredito įstaigos) komercinius interesus, nes tai prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsniui ir Mokesčių administravimo įstatymo 9 ir 10 straipsniui ir įpareigoti sudaryti tinkamas sąlygas jam sumokėti piniginę prievolę valstybei, netenkinant trečiųjų asmenų neteisėtų komercinių interesų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nepatenka į administracinių teismų kompetencijos ribas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. ir 15 str.), taip pat ABTĮ nenustato ir tokių reikalavimų išsprendimo formų, t. y. nepatenka į administracinių teismų priimamų sprendimų ribas (ABTĮ 88 – 91 str.) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 str.). Pažymėjo, kad skundo reikalavimai nustatyti tam tikras aplinkybes nėra suformuluoti taip, jog jais remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl jų įvykdymo, t. y. būtų pašalintas padarytas teisės ar teisėtų interesų pažeidimas, įpareigotas atsakovas įvykdyti konkrečius jo kompetencijai priskirtinus veiksmus ar panaikintas sprendimas. Pabrėžė, kad teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartyje nurodė šiuos įstatyminius reikalavimus, keliamus skundo turiniui, tačiau pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus į juos neatsižvelgė. Nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė teismo nustatytos pareigos sukonkretinti skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau papildomai suformulavo dar vieną skundo reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustoti reikalauti iš pareiškėjo sudaryti sutartį su kredito įstaiga dėl įmokų (mokesčių) priėmimo, nors aplinkybių, jog atsakovas būtų reikalavęs sudaryti sutartį su kredito įstaiga nenurodė ir jų rašytiniais įrodymais nepagrindė. Teismas laikė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjas nurodo, jog teismo nutartis užkerta galimybę tolesniam teismo procesui, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, taip pat teismas nesilaikė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulės 3 dalies reikalavimo. Teismas turėtų nustatyti, ar mokesčių administratorius neviršija savo įgaliojimų, versdamas mokesčių mokėtoją tenkinti jo pasirinkto trečiojo asmens komercinius interesus, ar nepažeidinėja Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio reikalavimų. Dėl reikalavimo nustatyti, ar mokesčių administratorius yra perdavęs (pasirašyti tarpusavio susitarimų memorandumus) savo funkcijas atlikti trečiajam asmeniui, kaip tai leidžia Mokesčių administravimo įstatymo 31 straipsnis, pareiškėjas nurodo, kad teismas įvykdęs šį prašymą galėtų nustatyti, ar AB bankas „Swedbank“ tinkamai laikosi susitarimo su mokesčių administratoriumi vykdydamas jam pavestas funkcijas. Teigia, kad kilęs ginčas yra mokestinis, todėl turėtų būti priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pažymi, kad jam palankus teismo sprendimas nutrauktų mokestinės prievolės didinimą jam, kaip mokesčių mokėtojui. Pažymi, kad priimti vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje yra išimtinai teismo valioje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduota tuo pagrindu, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų.
Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardinti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.
Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo paduotas pirminis skundas, tiek jo patikslintas skundas paminėtų įstatymo nuostatų neatitinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktą patikslintą skundą, sprendžia, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nustatyti, ar teisėtai mokant mokesčius valstybei mokesčių administratorius nurodo papildomai tenkinti trečiųjų asmenų (AB banko „Swedbank“) komercinius interesus; nustatyti, ar teisėtai jis reikalauja iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išsiaiškinti su AB banku „Swedbank“ dėl neteisėtų paslaugų teikimo ir mokestinės prievolės mokesčių mokėtojui didinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 9 str., 10 str.); nustatyti, ar Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai sudarė sąlygas sumokėti privalomą baudą, netenkinant mokesčių mokėtojui trečiųjų asmenų neteisėtų komercinių interesų; nustatyti, ar yra mokesčių administratorius perdavęs (pasirašyti tarpusavio susitarimų memorandumus) savo funkcijas atlikti trečiajam asmeniui, kaip tai leidžia Mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnis, patys savaime negali būti pripažinti tinkamais skundo reikalavimais, nes nesukeltų ABTĮ 88 straipsnyje numatytų teisinių pasekmių kitai bylos šaliai.
Reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui sumokėti piniginę prievolę valstybei, netenkinant trečiųjų asmenų neteisėtų komercinių interesų, liko iš esmės nepatikslintas. Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde pareiškė naują reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nustoti reikalauti iš jo (mokesčių mokėtojo) sudaryti sutartį su kredito įstaiga dėl įmokų (mokesčių) priėmimo ir tenkinti trečiojo asmens (kredito įstaigos) komercinius interesus, nes tai prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsniui ir Mokesčių administravimo įstatymo 9 ir 10 straipsniui, tačiau šis reikalavimas taip pat neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo skundo turinys (skundo elementai) yra išdėstytas neaiškiai, reikalavimų formulavimas liko nekonkretus bei teisiškai neapibrėžtas pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pagal tokį pareiškėjo suformuluotą skundą nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko tinkamas tokio pareiškėjo skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas.
ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.), naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.