Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1616-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2022-05-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-767-859/2022Nutartis · 2022-07-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
e1-1616-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33405-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1616-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33405-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo kaire ranka vieną kartą sudavė kumščiu A. Ž. į dešinės pusės veido sritį, padarydamas A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio projekcijoje. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

M. D., 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 19.22 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kaire ranka sudavė vieną smūgį J. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. D. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kilusio žodinio konflikto metu sudavė smūgius J. M. ir A. Ž., su kuriais gyveno atskiruose kambariuose kartu nuomojamame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Į šį butą atsikraustė prieš 1 savaitę iki įvykio. Nuo to momento kai atsikraustė, tarp jo ir kambariokų jokių konfliktų nebuvo, visi sutarė. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), visi kartu pradėjo išgėrinėti alkoholį, išgėrė 1 butelį degtinės „BAJORŲ“, 0,7 l. Atsimena, kad įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, nes jie pradėjo priekaištauti dėl tvarkos kambaryje, kad kažko nesutvarkė. Jie abu priekaištavo ir nesusivaldęs apsistumdė su A. Ž., sudavė į veidą kumščiu. Kad daugiau smūgių būtų sudavęs, neatsimena, tik apsistumdė. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, susinervinęs. Po to, bandė patekti į butą, tačiau ilgai jo neįsileido J. M.. Nesusitvardė, nes jo neįleido į butą, sudavė vieną kartą jam į veidą. Jį miegantį lovoje pradėjo žadinti policijos pareigūnai <...>. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 75-77).

Be M. D. prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), patvirtina kiti bylos duomenys.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusysis J. M. 2021 m. rugsėjo 25 d. parodė, kad sėdint kartu su kambariokais A. Ž. ir M. D., tarp jų įvyko konfliktas, ko pasėkoje A. Ž. reikėjo medikų pagalbos, o M. D. pasišalino. Iškvietė medikus, kurie paskambino jam į duris, jis nuėjo jas atidaryti ir atidarius duris, tarpdury stovėjo M. D., kuris norėjo patekti į vidų, bet jis jam pastojo kelią ir tada M. D. kaire ranka trenkė jam į veidą vieną kartą, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Kartu su M. D. gyvena vieną savaitę, prieš tai smurto atvejų nebuvo (el. b. l. 1-10).

Nukentėjusysis J. M. parodė, kad jis ir A. Ž. nuo maždaug 2019 m. gruodžio mėn. gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Bute gyvendavo trise, tačiau trečias asmuo kelis kartus keitėsi. 2021 m. rugsėjo 16 d. į butą atsikraustė M. D.. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val. buvo bute ir trise išėjo į laiptinę parūkyti. Laiptinėje M. D. pakalbėjęs telefonu iš kairės rankos vieną kartą kumščiu trenkė į A. Ž. pilvą ir po to antrą kartą iš kairės rankos kumščio trenkė į A. Ž. dešinę akį. Iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Po A. Ž. sumušimo, M. D. iš buto išėjo. Jam išėjus užrakino duris. Po maždaug 10 min. M. D. grįžo ir bandė atsirakinti duris. To jam padaryti nepavyko, nes jis buvo palikęs spynoje raktą. M. D. daugybę kartų skambino į duris, jis jo neleido. Sugedus durų skambučiui, M. D. pradėjo spardyti į duris, iki kol pasirodė greitosios pagalbos medikai. Jis stovėjo prie durų, pro durų akutę pamatė atvykusius medikus, todėl duris atrakino. Jam atidarius duris M. D. iš kairės rankos kumščio jam trenkė į į dešinės pusės žandikaulį. Pajuto fizinį skausmą. Vieta, į kurią buvo trenkta, buvo nubrozdinta. Į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, taip pat nėjo pasidaryti kūno tyrimo. Po to, kai M. D. jam trenkė, jis iš buto pasišalino. Tada atvyko policijos pareigūnai, o medikai A. Ž. su savimi išsivežė. Po maždaug 40 min. jau išvykus policijos pareigūnams M. D. grįžo, nuėjo į savo kambarį. Jis iškvietė policijos pareigūnus <...>. Papildomos apklausos metu parodė, kad M. D., po įvykio dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išsikraustė iš jų nuomojamo buto esančio (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 18 d., ir po to laiko jis M. daugiau nebematė, nebendravo, jokių ryšių su juo nepalaiko. Po įvykio į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, taip pat nėjo pasidaryti kūno tyrimo. Nedarbingumo iš šeimos gydytojos nebuvo pasiėmęs, todėl norėtų pasakyti, kad pateikto civilinio ieškinio šioje byloje atsisako. Šioje byloje civilinio ieškinio nebeteiks. Dėl apgadintų buto durų, kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje atvykęs meistras išlankstė durų rėmą bei duris sutvarkė. Už darbą sumokėjo 70 eurų. Meistras jokio kvito, PVM sąskaitos faktūros jam neišrašė ir neteikė. Todėl dėl sumokėtų pinigų patvirtinančio dokumento neturi. Meistrą rado interneto skelbime, kur jie vykdo individualią veiklą. Pinigai buvo sumokėti grynaisiais. M. D. atsikraustęs sumokėjo už nuomą ir paliko 220 EUR depozitą, todėl jam išsikrausčius dėl nesumokėtų mokesčių ir durų sugadinimo depozitas nebuvo grąžintas. Iš palikto depozito buvo sumokėta meistrui už durų tvarkymą (el. b. l. 140-142).

Nukentėjusysis A. Ž. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis J. M. bei tai, kad 2021 m. rugsėjo mėn. viduryje į butą atsikraustė M. D., su kuriuo 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 16.00 val. norėjo pasėdėti, pabendrauti, buvo šeštadienio diena. Bute vartojo alkoholį - degtinę. J. M. tuo metu buvo bute savo kambaryje. Apie 19.00 val. tarp jų su M. kilo žodinis konfliktas, kai jie rūkė laiptinėje, kur susistumdė ir M. iš kairės rankos kumščio jam trenkė bent vieną kartą į dešinės pusės veido sritį. Dėl šio smūgio pajuto fizinį skausmą. Jam buvo sužalota dešinė akis ir dešinysis antakis. Po smūgio J. parvedė jį į butą bei iškvietė med. pagalbą, kuri jį išvežė į Lazdynų ligoninę, tačiau, nesulaukęs medicininės apžiūros pasišalino iš ligoninės. Vėliau iš J. sužinojo, kad kai jį greitoji medicinos pagalba išsivežė, grįžęs M. šį sumušė. <...> Papildomai parodė, kad įvykio metu kartu su M. D. pradėjo vartoti alkoholį - degtinę. <...> trise išėjo parūkyti į laiptinę, jie su M. D. susistumdė ir jam M. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko buvo sužalota akis. <...> Po įvykio jam pilvo neskaudėjo, skaudėjo tik akį, kumščiu sudavė į dešinę akį <...> (el. b. l. 35-38, 95-97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. spalio 5 d. išvadoje Nr. G2557/2021(01) nurodoma - 1. A. Ž. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda dešinio antakio projekcijoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 25 d.; 2. Sužalojimai kvalikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą <...> (el. b. l. 133-134).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimi vaizdo stebėjimo kameros (BODYCAM – „kūno kamera“) užfiksuoti vaizdo stebėjimo įrašai pavadinimais: „2021_0925_205014_003“; taip pat apžiūrimas ir kitas vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo stebėjimo įrašas, pavadinimu „2021_0925_205514_004“, <...> Prisistato, kad tai yra policija, prašo atidaryti duris. Po ko girdimas atsakymas: Kaltinamasis - „aš miegu“; PP1 - „atidarykit“; Kambario duris atidaro <...> PP2 - „ tai kuo nepasidalinat su kambariokais?“; Kaltinamasis - „viskuo pasidalinam su kambariokais“; PP2 - „tai kodėl susimušėt su kambariokais?“; Kaltinamasis - „nu buvo čia apsistumdymų (nusišypso ir ranka pasikaso galvą); PP2 - „gerai apsirenkit“; Kaltinamasis - „nežinau dėl ko, už ką, nieko aš nesirengsiu. Jūs atėjot ir sakot apsirengti“; PP2 - „taip, esat sulaikytas, nes susimušėte su kambariokais, apsirengiate“; Kaltinamasis - „neapsirengsiu“; PP2 - „važiuosite taip“; Kaltinamasis - „ne“; <...> Pareigūnai paima kaltinamąjį pakelia iš lovos ir pastato prie sienos. Po ko, kaltinamasis pasako, kad jis nesipriešina, tačiau pasipriešina policijos pareigūnams ir pareigūnai sulaiko kaltinamąjį“ <...> (el. b. l. 194-197).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų įrodymų visuma bei paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, sudaro pagrindą išvadai, kad:

M. D. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo kaire ranka vieną kartą sudavė kumščiu A. Ž. į dešinės pusės veido sritį, padarydamas A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio projekcijoje.

Be to, M. D., 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 19.22 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu kaire ranka sudavė vieną smūgį J. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.

Šios kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiesiems surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Skundų, prašymų negauta.

Bausmės skyrimo motyvai.

Teismas, skirdamas bausmę M. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, veikos baigtos, nukentėjusiajam A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam J. M. sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. D. – yra jauno amžiaus, Sodros duomenimis dirbantis, neteistas, per 1 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydžius nustatant mažesnius už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis):

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Ž. epizodo), paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo J. M. epizodo), paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje.

Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. dalinio sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 21.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 12.16 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos priteisimo (el. b. l. 151). 2022 m. vasario 2 d. pateikė prašymą panaikini civilinį ieškinį, nurodė, kad atsisako pateikto ieškinio (el. b. t. 2, b. l. 5). Todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis A. Ž. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 132). 2022 m. balandžio 15 d. pateikė susitarimą su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis tuo, kad A. Ž. žala buvo padaryta dėl kaltinamojo M. D. nusikalstamų veiksmų, yra pagrindas patvirtinti M. D. ir nukentėjusiojo A. Ž. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: M. D. įsipareigojo nukentėjusiajam A. Ž., nusikalstama veika padarytą žalą – 1 000 EUR, atlyginti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., sumokant nurodytą pinigų sumą grynaisiais arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). M. D. įsipareigoja grąžinti pagal nustatytą grafiką – 2022 m. gegužės 15 d. – 250 EUR; 2022 m. birželio 15 d. – 250 EUR; 2022 m. liepos 15 d. – 250 EUR; 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 250 EUR.

Dėl kardomųjų priemonių.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo A. Ž. epizodo), ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nukentėjusiojo J. M. epizodo), ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi subendrinti M. D. paskirtas bausmes jas iš dalies sudedant, ir jam paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c ) papunkčiu, į M. D. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 21.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 12.16 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Patvirtinti M. D. ir nukentėjusiojo A. Ž. 2022 m. balandžio 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: M. D. įsipareigojo nukentėjusiajam A. Ž., nusikalstama veika padarytą žalą – 1000 EUR, atlyginti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d., sumokant nurodytą pinigų sumą grynaisiais arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). M. D. įsipareigoja grąžinti pagal nustatytą grafiką – 2022 m. gegužės 15 d. – 250 EUR; 2022 m. birželio 15 d. – 250 EUR; 2022 m. liepos 15 d. – 250 EUR; 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 250 EUR.

Išaiškinti, kad dėl teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtintos žalos atlyginimo sutarties nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij