Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei Z. P. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Trečiasis asmuo Kelmės rajono 3-ojo notarų biuro notarė D. S.-A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Z. P., kuriai pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti bei apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) būdu (b. l. 33), į teismo posėdį neatvyko, per teismo nustatytą terminą nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. P. ir Z. P. santuoka buvo sudaryta 1950 m. gegužės 19 d. V. P. mirė (duomenys neskelbtini), V. P. ir Z. P. santuoka iki V. P. mirties nebuvo nutraukta (b. l. 8‑10). Santuokos metu 1992 m. spalio 28 d. V. P. įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). V. P. sutuoktinė Z. P. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą nei dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, nei dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą (b. l. 7). VĮ Turto bankas kreipėsi į Kelmės rajono 3-ojo notaro biuro notarę, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą V. P. turtui (b. l. 11, 14). Kelmės rajono 3-ojo notaro biuro notarė D. S.-A. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (b. l. 12-13). Atsisakymo atlikti minėtą notarinį veiksmą motyvas – kad pergyvenusio ir mirusio sutuoktinių dalys bendroje nuosavybėje išskiriamos ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajam priklausančią dalį gali būti išduotas tik tada, kai yra išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas, kuris išduodamas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, o šiuo atveju pergyvenusios sutuoktinės Z. P. pareiškimo notarė nėra gavusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.87) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nors CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, ši norma taikoma tik kai turtas registruojamas įsigaliojus CK, o kadangi V. P. vardu nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas iki CK įsigaliojimo, nagrinėjamam atvejui CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma netaikytina. CK 3.100 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalies turinį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Į šiuo kriterijus teismas galėtų atsižvelgti, spręsdamas pareikštą byloje tokį reikalavimą. Ieškovas prašo pripažinti, kad sutuoktiniai V. P. ir Z. P. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki V. P. mirties 2001 m. vasario 19 d., valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl ieškovo reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dalijant tarp sutuoktinių turtą, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas neturi duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas būtų įgytas iš V. P. ar Z. P. asmeninių lėšų. Todėl pripažįstama, kad V. P. ir Z. P. santuokos metu nurodytą butą įgijo lygiomis dalimis. Ieškovo ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, priteisiamas valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės taip pat priteisiamos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 6,93 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti, kad sutuoktiniai V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki V. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 47,93 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 93 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.