Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vytautas Krikščiūnas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, iš dalies nedarbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2016 m. spalio 30 d., apie 19.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą savo šeimos narių – sutuoktinės V. G. bei dukros M. G. atžvilgiu: sugriebęs abejomis rankomis V. G. už plaukų, juos tampė, o dukrai M. G. du kartus spyrė į kairę šlaunį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusioms V. G. ir M. G. fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 19.30 val. į namus (duomenys neskelbtini), grįžo girtas. Degtinę gėrė su savo kaimynu pas jį namuose. Namuose buvo jo žmona V. G. ir dukra M. G.. V. G. ėmė priekaištauti dėl to, kad jis namo grįžo girtas. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis čiupo žmonai abejomis savo rankomis jai už plaukų ir pešė juos, o tuo metu mamos ginti šoko dukra M., kuri jam liepė mamą paleisti. Dukra norėjo atitraukti jį nuo mamos, tuomet jis dukrai įspyrė du kartus į koją. Į kurią koją M. pataikė, nepamena. Jis mano, kad toks jo elgesys žmonai ir dukrai sukėlė fizinį skausmą. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos girtumas. Blaivas taip niekada nesielgia. Alkoholį vartoja retai. Jei ir išgerdavo, tai tik saikingai. Nuoširdžiai apgailestauja, kad smurtavo prieš žmoną ir dukrą, nori jų atsiprašyti ir su jomis susitaikyti. Daugiau taip nebesielgs. Jis ir žmona gyvena kartu 27 metus, mokesčius moka kartu, bendrą ūkį veda kartu. Dukra M., nuo šių metų pradėjo studijuoti Panevėžyje (37-38 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiosios V. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini), gyvena trise, t. y. ji, jos sutuoktinis S. G. ir dukra M. G.. Sutuoktinis niekur nedirba nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Jis seniai piktnaudžiauja alkoholiu, o kai būna apsvaigęs nuo alkoholio, būna labai agresyvus. 2016 m. spalio 30 d., į namus, grįžo girtas sutuoktinis. Jis ėmė prie jos ir dukros kabinėtis, varyti iš namų. Sutuoktinis, virtuvėje paėmė mėsos faršą, norėjo išnešti jį šuniui. Dukra neleido. Dukra ir tėvas koridoriuje apsistumdė. Ji nuėjo prie jų norėdama nuraminti. Tuomet sutuoktinis pastūmė ją ir sugriebęs jai už plaukų ėmė ją tampyti. Dukra tėvui liepė paleisti ją, tačiau sutuoktinis jos nepaleido. Kai dukra norėjo atitraukti tėvą nuo jos, jis spyrė dukrai du kartus į kairę šlaunį. Kuomet sutuoktinis tampė jai už plaukų, ji juto stiprų fizinį skausmą. Kai ją paleido, dukra iškvietė policiją. Sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policiją nesikreipė (15 b.l.).

2) Nukentėjusiosios M. G. apklausos metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartų su tėvais V. ir S. G., (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 30 d., apie 19.30 val. į namus parėjo girtas tėvas S. G.. Tėvas ėmė prie jos ir mamos kabinėtis, varyti iš namų. Tėvas nuėjo į virtuvę, pasiėmė mėsos faršą ir norėjo atiduoti jį šuniui. Ji neleido ir su tėvu koridoriuje apsistumdė. Tada, prie jų atėjo mama. Tėvas pamatęs mamą, sugriebė mamai už plaukų ir ėmė juos tampyti. Ji tėvui liepė paleisti mamą, tuomet tėvas jai du kartus įspyrė į kairės kojos šlaunį. Dėl suduotų smūgių ji juto stiprų fizinį skausmą. Apie tai, ji pranešė policijai (19 b.l.).

3) 2016-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Namas mūrinis, baltų plytų, vieno aukšto. Namo šiaurinėje sienoje yra metalinės, rudos spalvos. Durys pro kurias, patenkama į koridorių. Koridorius yra 1x2 m. dydžio. Koridoriuje prie rytinės sienos stovi suolas. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos požymių nerasta (7 b.l.).

4) 2016-10-30 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 30 apie 19.42 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras smurtauja, mušasi. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. G., kuri paaiškino, kad S. G., namuose, tampė ją už plaukų ir spyrė dukrai M. G. į kairę koją, taip sukeldamas joms fizinį skausmą. S. G. paaiškino, kad smurto nenaudojo, o įvyko žodinis konfliktas. S. G., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas S. G. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai, nesipriešino (9-10, 11-12 b.l.).

5) Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2016-10-30 apie 20.36 val. S. G. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumas (13 b.l.).

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo S. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (51-53 b.l.).

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvina, kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas, skirdamas bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis neteistas (26 b.l.), baustas administracine tvarka (27-30 b.l.), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (32 b.l.).

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas S. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-10-30 19.50 val. iki 2016-10-31 13.40 val. – 1 (viena) para, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų išsprendimo klausimo byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant S. G. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. G. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Įskaityti į bausmės laiką S. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teismo baudžiamojo įsakymo kopiją pasiųsti nukentėjusiosioms.