Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Mildai Laurinavičei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovui Tadui Povilaičiui, išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. darbdaviu, leido A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 31 d., dirbti lentpjūvėje, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. A. A. dirbo A. M. jam pavestus darbus, t.y. dėjo medinius balkius, ant kurių krautuvas turėjo uždėti pagamintą produkciją (balkiukus). Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Darbo kodekso( toliau DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 1 d., 2 d., 3 d., 5 d., 6 d. reikalavimus bei padarė pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimo kodekso( toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo vadovaujamoje bendrovėje A. A. nedirbo, nors anksčiau su juo yra šnekėjęs apie galimybę dirbti jo lentpjūvėje. Kai į lentpjūvę atvažiavo policijos pareigūnai ir darbo inspekcijos atstovas, ir tikrino pagal sąrašą darbuotojus, tai vienas policijos pareigūnas atvedė prie jų A. A., kuris nieko nesakė ir tylėjo. Jis sakė A. A. ką tu čia darai ar čia dirbi, bet jis atsakė, kad nedirba. Policijos pareigūnas taip pat nesakė, kad jį rado dirbantį. Neprisimena, ar jis tuo metu, kai policijos pareigūnas prie atvedė A. A., jis sakė, kad jis čia yra atėjęs ganyklai ir pomidorams kuoliukų. Taip pat dabar neprisimena kokius rašytinius paaiškinimus jis davė darbo inspekcijos atstovui. Nežino kodėl A. A. sakė, kad pas jį dirbo. Su A. A. santykiai yra geri, jo sūnus pas jį yra dirbęs. Apie priėmimo į darbą tvarką jis žino. Nurodė, jog buvo kalbėjęs su juo, jog šis gali atvykti ir pasiimti blogus balkiukus ir atraižas. o darbines pirštines šis pasiėmęs iš lentpjūvės teritorijos pats. Anksčiau su juo buvo kalbėjęs apie galimybę dirbti lentpjūvėje. Jis yra bendrovės direktorius.

Motyvuojamoji dalis

DK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Iš teismų praktikos matyti, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso( toliau ATPK) 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis Nr. 2AT-19-2013). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241). Taip pat teismų praktikoje yra patvirtinta, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, rašytinė darbo sutartis laikoma nesudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnio (LVAT nutartis Nr. N575-3202/2011).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, jis neigia, kad leido jo vadovaujamoje lentpjūvėje dirbti A. A., nurodydamas, kad jis lentpjūvės teritorijoje papuolė atsitiktinai ir nesitarė tą dieną, kad jis ateis į lentpjūvę tartis dėl darbo ir rinktis sau kažkokių kuoliukų pomidorams rišti bei ganyklai tverti. Tačiau iš rašytinio A. A. paaiškinimo( b.l. 3) matyti, kad A. A., apklausiamas Darbo inspekcijos atstovo T. Povilaičio, teigė, kad jis atvyko į lentpjūvę 2016-05-31 dirbti nuo 8 val., tačiau dėl darbo užmokesčio su lentpjūvės vadovu nesitarė, o apkalbėjo tik ką jis tą pirmą dieną veiks. Taip pat nurodo kokius darbus jis dirbo, tai yra dėjo medinius balkius ant kurių pakrovėjas turėjo sudėti medinius balkiukus. Iš raštiško paaiškinimo matyti, kad A. A. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tačiau teismo posėdžio metu A. A. pradžioje teigė, kad jis tokius paaiškinimus davė, nes buvo gąsdinamas, jog jį išveš į Tauragę ir nubaus. A. A. apklausoje dalyvavęs policijos pareigūnas M. S. paaiškino, kad A. A. buvo nuvežtas į seniūnijos patalpas ir apklaustas, nes vietoje nebuvo galimybės ramiai jo apklausti ir paimti paaiškinimą. Taip pat nurodo, kad jį apklausė darbo inspekcijos atstovas ir nei jis, ir nei inspektorius jam negrasino. Netikėti šio liudytojo paaiškinimais nėra pagrindo, nes jokių pastabų apie paimto paaiškinimo aplinkybes A. A. nepateikė nei jo apklausos metu susipažįstant su raštišku paaiškinimu, nei vėliau nors turėjo laiko ir galimybių tai padaryti. Taip pat (duomenys neskelbtini) ( toliau bendrovė) direktorius A. M., apklausiamas pas darbo inspektorių 2016-06-01( b.l. 2), ir teismo posėdžio metu, nenurodė jokių aplinkybių apie A. A. išsakytus kažkokius tai grasinimus. Įvertinant tai, kad A. M. santykiai su A. A. yra geri, jie vienas kitą gerai pažįsta, todėl be abejones A. A. būtų papasakojęs A. M., o pastarasis, kaip jis pats teigia, gerai žinodamas apie griežtas sankcijas numatytas dėl nelegalaus darbo, gindamas savo interesus, savo samprotavimus apie gąsdinimus A. A. būtų pateikęs jo apklausos metu, kada darbo inspektorius iš jo ėmė raštišką paaiškinimą, arba būtų išsakęs savo nuomonę apie grasinimus A. A. teismo posėdžio metu, tačiau to jis nepadarė. Vertinant šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad A. A. paaiškinimai apie tai, kad jam buvo grasinama išvežti į Tauragę ir nubausti, todėl jis ir davė tokius rašytinius paaiškinimus, nėra logiški ir yra paneigtini. Yra tikima jo rašytiniais paaiškinimais, kurie buvo paimti teisėtai ir pagrįstai norinti išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes dėl nelegalaus darbo. Be to, byloje yra paimti ir A. A., žmonos rašytinis praaiškinimas ( b.l. 4), kuriame ji teigia, kad jos vyras 2016-05-31 ryte išvažiavo į lentpjūvę dirbti,o prieš tai A. M. buvo jam paskambinęs ir pakvietė jį tą dieną dirbti. Taip pat ir ši liudytoja teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad atvykusiai policijos pareigūnei į namus ir paklausus kur yra jos vyras, ji iš pradžių pasakė, kad jis yra išvykęs į parduotuvę, o kai policijos pareigūnė pasakė, kad jis yra rastas lentpjūvėje bedirbantis, ji bijojo baudos, todėl ir davė tokius paaiškinimus. Nurodo, kad ji yra jautri, serganti( aukštas spaudimas), tuo metu buvo pasimetusi. Taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji policijos pareigūnei nesakė, kad A. M. paskambino būtent tą dieną, tai yra 2016-05-31, bei teismo posėdžio metu ji paneigė savo rašytinius paaiškinimus, kad jie kuoliukų pomidorams rišti ir ganyklai tverti turi. Nurodė, kad kuoliukų ganyklai dar reikėjo. Vertinant abu šiuos A. A. ir K. A. rašytinius paaiškinimus matyti, kad jie tarpusavyje dalyje dėl A. A. atvykimo dirbti į lentpjūvę yra vienodi. A. A. nurodo, kad jis atvažiavo ryte dirbti į lentpjūvę, o K. A. nurodo, kad jos vyras 2016-05-31 ryte išvažiavo į darbą į A. M. lentpjūvę. Šie jų rašytiniai paaiškinimai buvo paimti tą pačią dieną, jiems dar nežinant visų aplinkybių. Tokie rašytiniai paaiškinimai laikytini pirminiais duomenimis administracinio teisės pažeidimo byloje, kurie atspindi tikrąsias faktines aplinkybes, nes asmenys iki to momento neturi galimybės susisiekti ir priderinti savo parodymų prie jiems reikšmingų aplinkybių, kurios sukeltų jiems ar kitiems asmenims naudingas pasekmes išvengiant atitinkamos įstatymo numatytos atsakomybės. Liudytojų paaiškinimai- kad jiems buvo grasinta, todėl jie ir davė tokius rašytinius paaiškinimus, yra vertintini kaip jų siekis pateisinti savo šių rašytinių parodymų pakeitimą teismo posėdžio metu, bei kažkaip tai padėti jų gerai pažįstamam asmeniui išvengti atitinkamos atsakomybės. Kad šiems liudytojams grasinta nebuvo, patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės ir liudytojų M. S. ir A. K. parodymai, jiems buvo tik išaiškinta atsakomybė, tai yra įspėti už melagingų parodymų davimą. Šis įspėjimas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą yra būtinas apklausiant atitinkamus asmenis ir tai nėra neteisėtas veiksmas. Be šių A. A. ir K. A. rašytinių paaiškinimų, tai, kad A. A. dirbo bendrovėje nuo 8 val. ryto 2016-05-31 byloje patvirtina ir kiti duomenys. Kaip matyti, byloje nustatyta, kad A. A. buvo lentpjūvėje, jis turėjo darbo pirštines, buvo pjuvenuotas. Jis pats negalėjo argumentuotai paaiškinti kodėl pamatęs policijos pareigūnus slėpėsi. Vertinant A. M., liudytojų M. S., A. K. paaiškinimus, kad atvestas A. A. tylėjo ir neaiškino aplinkybių dėl ko jis yra lentpjūvėje, o A. M. pats aktyviai rodė iniciatyvą klausdamas dėl ko čia jis atėjo ir nurodydamas atėjimo priežastį, kad jis atėjęs rinktis kuoliukų, bei tai, kad A. A. slėpėsi nuo policijos pareigūnų, rodo, jog A. A. suprato, kad yra tiriamas nelegalus darbas, todėl leido direktoriui pačiam kurti atitinkamas versijas, o pats prie jo tylėjo. Be to, A. A. lentpjūvėje parodė vietą kur jis dirbo ir kokius darbus. Tai, kad teismo posėdžio metu A. A. neigia, kad tai buvo jo darbo vieta ir, kad jis toje vietoje tik kažkokį tai pagalį numetė į šoną, yra vertinamas kaip jo noras paneigti savo ankstesnius jo rašytinius parodymus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais ( LVAT bylų Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010 ir kt.).

Taigi, teismas laiko, kad išanalizavus visapusiškai pilnai ir objektyviai visas byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų pakankamumą ir nuoseklumą, įvertinus atitinkamus prieštaravimus, paaiškinimų logiškumą, teismas laiko, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių byloje yra įrodyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai: 1) nustatyta, kad A. A. pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tai, kad darbdavys su darbuotoju nesusitarė dėl apie atlyginimo dydį, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. (LVAT nutartis Nr. N575-3202/2011).

Teismas laiko, kad A. M. kaltė dėl pažeidimo įrodyta liudytojų A. A. ir K. A. rašytiniais paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu iš VSDFV informacinės sistemos, tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, kad pas A. M. nelegaliai dirbo A. A., A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą A. M., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybė nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutar i a:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. 1000 Eur (tūkstantį eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 16058407228.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.