Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB „Piniava“ bankroto administratoriui L. P., atstovui advokatui A. K.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Piniava“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Sadiras“ dėl sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2002-04-25 Panevėžio apskrities viršininkas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos Panevėžio rajone“ nusprendė išnuomoti UAB „Piniava“ faktiškai naudojamą 39695 kv. m. ploto kitos paskirties (komercijai, smulkiam verslui) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 99 metų laikotarpiui (b.l. 48). 2002-07-03 Panevėžio apskrities viršininkas ir UAB „Piniava“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išnuomotas ieškovei 3,9695 ha valstybinės žemės kitos paskirties (komercinės paskirties ir smulkaus verslo) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 99 metams. Sutarties 12 punkte šalys numatė, kad žemės nuomos mokestis mokamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, 14 punkte numatė, kad įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pasikeitus valstybinės žemės nuomos mokesčiui bei kitiems reikalavimams, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais, 15 punkte numatė, kad sutartis prieš terminą gali būti nutraukta vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu (b.l. 6, 51-52). 2005-03-25 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio apskrities viršininko 2002-04-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos Panevėžio rajone“, valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo ir valstybinės žemės sklypo Panevėžio rajone nuomos ne aukciono tvarka“ pakeistas 2002-04-25 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos Panevėžio rajone“ 6 punktas ir įsakyta Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui sudaryti susitarimą su UAB „Piniava“ dėl sutarties pakeitimo (b.l. 49-50). 2005-03-30 pakeista sutartis ir 1 punktas išdėstytas: „Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 29382 kv. m. (iš bendro 39695 kv.m. žemės sklypo) žemės sklypo dalį, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) kaime“, 7 punktas išdėstytas: „Nominali neindeksuota žemės sklypo dalies vertė sutarties pasirašymo metu – 47380 Lt“, sutarties 12 punktas išdėstytas: „Žemės nuomos mokesčio dydis metams ir mokėjimo terminas: kasmet spalio 1 d. – 3032 Lt“ (b.l. 53). Vadovaujantis 2004-08-20 kreditavimo sutartimi, kreditoriui AB SEB bankas ieškovė 2006-06-30 įsipareigojo ir įkeitė valstybinės žemės nuomos teisę (b.l. 20, 23, 26-27). Atsakovės sutikimas dėl valstybinės žemės nuomos teisės įkeitimo teismui bankroto administratoriui neperduotas ir teismui nepateiktas (b.l. 63). 2009-10-02 ieškovė gavo žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2009 metus bendrai 2009 m. ir 2008 m. nesumokėto žemės nuomos mokesčio sumai - 4198,67 Lt sumokėti iki 2009-10-15 (b.l. 7). Mokestis nesumokėtas. 2010-02-01 Panevėžio rajono savivaldybė siuntė ieškovei priminimą apie pareigą sumokėti žemės nuomos mokesčio skolą ir nurodė, kad nesumokėjus mokesčio per 15 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, skola bus išieškoma (b.l. 74, 125-126). Skola išieškota nebuvo, kiti priminimai siunčiami ieškovei nebuvo. 2010-05-25 nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė ieškovei UAB „Piniava“ bankroto bylą. Nutartyje teismas nustatė, kad ieškovė yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, jos įsipareigojimai jau nuo 2009 m. viršijo turimą turtą (b.l. 4-5). 2012-03-27 atsakovė kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę prašydama informuoti apie UAB „Piniava“ sumokėtą žemės nuomos mokestį (b.l. 54) ir 2012-03-28 gavo atsakymą, kad 2010-09-29 įsiteisėjus teismo sprendimui UAB „Piniava“ iškelti bankroto bylą, bendrovei 2010 m. ir 2011 m. žemės nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas, kartu buvo pateikta 2009 m. žemės nuomos deklaracija ir mokesčio mokėtojo kortelė (b.l. 55, 56, 57-58). 2012-04-10 atsakovė, vadovaudamasi CK 6.564 straipsnio 2 dalimi informavo ieškovę, kad 2012-06-15 bus nutraukta 2002-07-03 valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove. Sutarties nutraukimo pagrindas – LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei pranešė, kad sprendimas gali būti skundžiamas LR viešojo administravimo nustatyta tvarka (b.l.9). 2012-05-18 Panevėžio apygardos administracinio teismas nutartimi ieškovės skundą dėl minėto atsakovės pranešimo atsisakė priimti kaip nagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme. 2012-05-15 ieškovė kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę dėl žemės nuomos mokesčio deklaracijų už 2010-2011 metus pateikimo (b.l. 17) ir gavusi deklaracijas, 2012-06-20 sumokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 2010-2011 metus 5089,94 Lt (b.l. 64) bei liko skolinga žemės nuomos mokestį už 2008-2009 metus (b.l. 71). 2012-06-20 varžytynių aktu UAB „Sadiras“ įgijo ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 95). Ieškovei nuosavybės teise liko nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 127-128).

Šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra atlygintinė, ja nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str. 1 d.). Nuomos sutarties atlygintinumas reiškia, kad šios sutarties sudarymu nuomotojas tikisi gauti nuompinigių už kitai šaliai perduodamą laikinai valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypą. Nuomos mokesčio (nuompinigių) mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Nurodytą pareigą nuomininkas privalo vykdyti tinkamai, t. y. laiku mokėti nuomos mokestį, nes priešingu atveju pažeidžiami teisėti kitos šalies lūkesčiai ir atsiranda pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu bei baigtis žemės nuomos sutartiniams civiliniams santykiams (CK 6.217 str. 1d. 6.221 str., 6.562 str. 5 p., 6.564 str. 1 d. 2 p.). Nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės nuomos sklypas, todėl nuomininkui, kuris yra verslininkas, neįvykdžius sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistas viešasis interesas – ieškovė ketverius metus nemokėjo nuomos mokesčio ir nė karto nesikreipė į atsakovę (nuomotoją) dėl nuomos mokesčio atidėjimo, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nesidomėjo atsakovės pozicija dėl susidariusios padėties, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo galiojančių sutartinių įsipareigojimų. Prašymas trečiajam asmeniui pateikti žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2010-2011 metus ir žemės nuomos mokestis už 2010-2011 metus sumokėtas tik po to, kai ieškovė gavo iš atsakovės įspėjimą apie sutarties nutraukimą (b.l. 17, 64). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė 2012-04-10 turėjo teisę vadovaudamasi CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei 2 dalies pagrindu pranešti ieškovei apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ir tai padaryta tinkamai informavus ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš du mėnesius.

Sutarties šalys privalo bendradarbiauti – padėti viena kitai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas. Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai. Atsakovė nuomos sutartį įvykdė tinkamai – perdavė ieškovei valstybinės žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis. Tačiau ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo žemės nuomos mokesčio nemokėjo dvejus metus. Iškėlus bankroto bylą teisme 2010-05-25, ieškovės bankroto administratorius, kuris perėmė bendrovės dokumentus ir žinojo apie bendrovės sudarytą nuomos sutartį ir pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovei ir trečiajam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybei nevykdant tinkamos žemės nuomos sutarties ir mokesčio mokėjimo vykdymo kontrolės, tuo naudojosi, nors ir neturėjo pareigos pranešti atsakovei, kad bankrutuojanti bendrovė ketina tęsti nuomos santykius (LR ĮBĮ 10 str. 7d.4p.), tačiau sutartį pažeidinėjo ir mokesčio gera valia nemokėjo, net dvejus metus visiškai nebendradarbiavo su atsakove ir nesiėmė jokių priemonių, kad užtikrinti tinkamą žemės nuomos sutarties vykdymą. Toks ieškovės, kaip sutartinių santykių šalies, elgesys yra nesąžiningas, o argumentai dėl ieškovės negalėjimo įvykdyti sutartinės prievolės valstybei – sumokėti žemės nuomos mokesčio skolą dėl to, kad atsakovė yra pati kalta, nes nereikalavo ieškovę sumokėti mokestį, kad trečiasis asmuo neteikė ieškovei žemės nuomos mokesčio deklaracijų už laikotarpį po bankroto bylos iškėlimo bei dėl prasidėjusios bendrovės bankroto procedūros nebegalint sumokėti skolos už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, kaip pateisinantys ieškovės prievolės nevykdymą ir atimantys teisę iš atsakovės pateikti įspėjimą apie sutarties nutraukimą bei esant pagrindui ją ateityje nutraukti, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip jau nustatyta, atsakovė 2012-04-10 raštu informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, t.y. atsakovė pranešė ieškovei apie veiksmus, kurių ji ketina imtis ateityje ir nurodė šių veiksmų motyvus. Atsakovė yra valstybės atstovė, valstybės vardu norminių teisės aktų pagrindu sudaranti valstybinės žemės nuomos sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Savo įgalinimus veikti valstybės vardu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovė įgyvendina priimdama įsakymus (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001-06-14 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 194 6.3, 7.7 p., 13.4p., 1994-04-26 LR žemės įstatymo Nr. I-446 9 str. 1d. 4p., 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 29.3p., 39p., 41p.). Teisme ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovės sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį nuo 2012-06-15 su ieškove nebuvo priimtas ir nuomos sutartis nutraukta nebuvo. Taigi, pagrindo pripažinti, kad 2012-04-10 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės sprendimas nutraukti nuo 2012-06-15 2002-07-03 valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su ieškove BUAB „Piniava“ dėl 2,9382 ha žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) rajone (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra, o ieškovės argumentai, kad atsakovė jau yra nutraukusi su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra priimtas, tačiau ieškovė šių aplinkybių nepripažino (b.l. 81, 114). Prevencinis ieškinys (CK 6.255 str.) su jam būdingais reikalavimais bei įrodinėtinomis aplinkybėmis reiškiamas nebuvo. Įspėjimas nėra sandoris (CK 1.63 str.), įspėjimu tiesiogiai nesiekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinių teisių ar pareigų, todėl jam netaikomos sandorius reglamentuojančios teisės normos ir jis negali būti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

Byloje taip pat nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu 2012-06-20 varžytynių aktu ieškovė perleido nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini)., kurie pastatyti valstybei priklausančiame žemės sklype, trečiajam asmeniui UAB „Sadiras“ (b.l. 95). Ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklauso tik nuotekų tinklai, esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 127-128). Vadovaujantis 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 p., valstybė išnuomoja žemės sklypus, kurie užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba nuomojamais statiniais ir įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. UAB „Sadiras“ atstovas patvirtino, kad įgyjant iš ieškovės statinius šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis bendrovei nebuvo aktuali, įgijusi statinius bendrovė turi teisę sudaryti atskirą valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove ir kreipėsi dėl tokios sutarties sudarymo, tačiau dėl nagrinėjamo ginčo teisme tokia sutartis nebuvo sudaryta. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad nuomos sutartis jai yra vis dar aktuali dėl to, kad nuomojamame žemės sklype yra ieškovei priklausantys statiniai, bei paneigia trečiojo asmens AB „SEB banko“ argumentus, kad valstybinės žemės nuomos sutarties įkeitimo teisė turi įtaką turto pardavimo kainai, pirkėjų suinteresuotumui parduodamu turtu.

Nurodytais motyvais ieškinys atmetamas. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymu, todėl procese patirtos valstybės bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš valstybės biudžeto lėšų. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų nėra (CPK 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.