Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovės E. S. tėvas yra atsakovas S. S., motina – R. S.; iš LITEKO duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1421-959/2015 bendru sutarimu buvo nutraukta atsakovo S. S. ir trečiojo asmens R. S. santuoka; minėtu sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. sutarė, kad santuokoje gimusių keturių vaikų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina R. S., o tėvas S. S. įsipareigojo gera valia teikti savo vaikams išlaikymą po 80 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete; ieškovė iki 2018 m. liepos 13 d. mokėsi bendrojo lavinimo mokykloje – Joniškio „Aušros“ gimnazijoje pagal bendrojo ugdymo programą; kaip matyti iš 2018 m. liepos 27 d. Studijų sutarties, ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. mokysis Kauno technologijos universitete; ji įregistruota į pirmą kursą nuolatine (dienine) forma studijuoti Kauno technologijos universitete pagal Statybos ir architektūros fakulteto pirmosios pakopos Statybos inžinerijos studijų programą; numatoma studijų pabaiga – 2022 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, ieškovė nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. socialinių išmokų iš Sodros nėra gavusi; 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais dirbo žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini), gavo 645 Eur pajamų; 2018 m. vasarą dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini); ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi; ieškovės motina dirba žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų Registro informacinės sistemos matyti, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Islandiją; Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta; VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitros“ duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi.

Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat, kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį – toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B.v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Tiek minėta įstatymo formuluotė, tiek formuojama teismų praktika nurodo, kad teismas spręsdamas paramos priteisimo klausimą vertina aplinkybes, susijusias su vaiko turtine padėtimi, aplinkybes, ar vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis (ar dirba, ar siekė susirasti darbą, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos ir pan.), taip pat teismas vertina ir vaiko sąžiningą pareigos mokytis vykdymą (pažangumą, kitus akademinius pasiekimus). Tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad dalis kriterijų teismui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą gali neegzistuoti ir būti nežinomi. Tokiu atveju teismas vertina tik tokius kriterijus, kurie objektyviai yra aiškūs ir žinomi bylos nagrinėjimo metu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė bendrojo lavinimo programą baigė 2018 m. liepos 13 d. Ji nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. studijuos Kauno technologijos universitete pirmame kurse nuolatine (dienine) forma pagal Statybos inžinerijos studijų programą, gyvens bendrabutyje. Kaip matyti iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo, yra sumokėjusi avansą už bendrabutį. Pati ketina ieškotis darbo, kad galėtų dirbti laisvu nuo studijų metu, nes iš atsakovo prašomo išlaikymo dydžio pakaktų tik už bendrabutį apmokėti. Iš savo darbo užmokesčio ją ir dar tris vaikus išlaiko ieškovės mama. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo R. S., atsakovas išlaikymą ieškovei teikė tik iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, po to, jai išlaikymą mokėjo valstybė. Ieškovė buvo pažangi mokinė, sąžiningai vykdė pareigą gerai mokytis, todėl įstojo į valstybės finansuojamas studijas. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji yra darbšti – dvi vasaras stengėsi užsidirbti pragyvenimui, taip palengvindama jos mamai tenkančią didžiąją dalį vaikų išlaikymo naštos.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant paramos būtinumą, teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju ar nuosavu transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Ieškovei bus reikalingos ir mokymosi priemonės. Taip pat, ieškovei mokantis kitame mieste – ieškovė gyvena Mielaičių g. 22, Mielaičių k., Joniškio r., o studijuos Kaune – yra reikalingos transporto išlaidos, turi mokėti už bendrabutį. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė jokio turto neturi, vasaros metu dirbo parduotuvėje „Grūstė“. Teismas, vertindamas šiuos kriterijus, sprendžia, kad ieškovei vis dėlto yra reikalinga materialinė atsakovo parama studijų metu. Teismas nenustatė, kad atsakovas turėtų specialius poreikius. Jis turi teikti išlaikymą ir kitiems dviem nepilnamečiams savo vaikams, tačiau ieškovė nėra atsakinga už atsakovo moralinę bei įstatyminę pareigą išlaikyti ir kitus nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę prisidėti prie pilnametės besimokančios dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, todėl galimai ten gauna pajamų. Atsakovas Lietuvoje turto neturi, kitokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti paramą jos reikalingai atsakovo dukteriai. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti jai teisę siekti išsilavinimo. Jos prašoma paramos suma nėra didelė. Nagrinėjamu atveju pareiga teikti paramą besimokančiam pilnamečiam vaikui tenka abiem jo tėvams, todėl ši pareiga negali būti perkelta dar du atsakovo nepilnamečius vaikus išlaikančiai ieškovės motinai.

Teismas, priimdamas šį sprendimą, vertina vaiko turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei jo galimybes paramą teikti. Tuo pačiu teismas atkreipia šalių dėmesį, kad paaiškėjus kriterijams, kurie sprendimo priėmimo metu objektyviai nėra žinomi, šis sprendimas gali būti pakeistas.

Teismas pažymi, kad ieškovei, kurios išlaidas sudaro būsto ir transporto išlaidos, drabužių ir avalynės, sveikatos ir higienos, maisto ir mokymosi priemonių išlaidos, parama priteistina periodinėmis išmokomis, nes tokia paramos forma labiausiai atitinka CK 3.192¹ straipsnio paskirtį, prigimtį ir tikslą. Skirtingai nei išlaikymo atveju (CK 3.192 straipsnis), kurio terminas yra aiškus, tai vaiko pilnametystės paramos atveju (CK 3.192¹ straipsnis) paramos terminas gali būti apspręstas kitų reikšmingų aplinkybių – vaiko akademinio pažangumo, jo galimybe pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis, taip pat, apsisprendimu nutraukti ar sustabdyti studijas, bet kuriuo metu ir pan. Esant kriterijams paramos pagrindams pasibaigti anksčiau nei ieškovei sukaks 24 metai, teismas sprendžia paramą priteisti periodinėmis išmokomis, kol ieškovė mokysis Kauno technologijos universitete pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei iki 24 metų amžiaus.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodo, kad jos poreikiams tenkinti reiktų apie 300 Eur per mėnesį. Manytina, kad nebūtina svariai įrodinėti ieškovės išlaidų maistui, transportui, mokslo prekėms, drabužiams, higienai, komunikacinėms technologijoms. Jos nėra nurodytos neprotingai didelės. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais, siekdamas užtikrinti išlaikymo priteisimo sąlygų ir šalių interesų pusiausvyrą, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo (paramos) dydžio pilnamečiams vaikams, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, minimalios mėnesinės algos dydį (400 Eur), sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina ieškovės prašoma 100 Eur parama periodinėmis išmokomis ieškovės mokymosi Kauno technologijos universitete laikui, nelaikytina atsakovui per didele ir nepažeis kitų asmenų teisių.

Pilnamete ieškovė tapo 2017 m. lapkričio 7 d., todėl nuo šios datos paramos dydis skaičiuojamas po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Teismas, priteisdamas paramą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo minėtos datos, vertina ieškovės nurodytas išlaidas aprangai, maistui, mokymosi reikmenims, komunikacijoms, laisvalaikiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė, kreipdamasis į teismą ieškiniu, buvo atleista nuo 27 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl paramos priteisimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. pažymos Nr. (2.19)NTP-7-4684 matyti, kad valstybė turėjo 230,95 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 27 Eur žyminio mokesčio, 230,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 79, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2017 m. lapkričio 7 d. iki ieškovė mokysis pagal nuolatinės studijų formos programą Kauno technologijos universitete, bet ne ilgiau nei iki 24 metų amžiaus.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230,95 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 95 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.