Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) įgaliotas pareigūnas surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. A. 2009 m. birželio 13 d., 3 val. 35 min., Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkdamas į pakelės medžius, taip apgadino medžius ir vairuojamą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133, 234 punktų reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. A. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymų, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkdamas į pakelės medžius, taip apgadino medžius ir vairuojamą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Apeliantas iš esmės neigia jam inkriminuotus pažeidimus, teigdamas, kad jokios turtinės žalos nepadarė, pasišalinti iš eismo įvykio nenorėjo, o šių aplinkybių teisme neįrodinėjo, nes jam nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės.

ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti A. A. nurodytų argumentų pagrįstumą. Neaišku, ar apeliantui buvo suteikta reali galimybė apsiginti, pateikti jo kaltę paneigiančius įrodymus, paaiškinti bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes. Nematyti, kad buvo tiriami byloje esantys rašytiniai įrodymai ir kad A. A. galėjo juos ginčyti, pateikti pastabas. Apeliaciniame skunde A. A. teigia, kad jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė bei pateikia savo įvykio versiją, nurodo liudytojus, galinčius ją patvirtinti. Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, minėta pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus tik A. A. paaiškinimais, kurių teisingumo teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, bei įvykio vietos schema, o dėl kitų įrodymų teismas nepasisakė ir jų neanalizavo. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), apgadinto automobilio savininko M. G. rašytinis paaiškinimas (b. l. 5), tačiau nei policijos pareigūnas, fiksavęs įvykio aplinkybes, nei M. G., tiesiogiai dalyvavęs įvykyje, pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausti, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl apelianto argumento, kad byloje būtina atlikti tarnybinį patikrinimą dėl nurodyto policijos pareigūno veiksmų, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nėra skirta policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Policijos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami pavaldumo tvarka, o tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra yra reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. A. (A. A.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.