Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2006-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-266/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-09-25
Bylos Nr.
2A-266/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Mertson“
Advokatai
Andrius Kaluina, Ligita Ramanauskaitė
Kategorijos
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–266/2006Procesinio sprendimo kategorija 50.5, 44.5.1, 44.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Kaluinai,atsakovo atstovei advokatei Ligitai Ramanauskaitei,trečiojo asmens atstovui P. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. prekybos įmonės ,,Skaidauta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, bei ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobikumas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. galutinio sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies atmestas, civilinėje byloje Nr.2-77-267/2006 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobikumas“ ieškinį atsakovui A. S. prekybos įmonei ,,Skaidauta“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Mertson“, dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LUAB ,,Nobikumas“ 2005 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. S. prekybos įmonei ,,Skaidauta“ dėl 354 000 Lt nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad 2002 m. birželio 18 d. turto perdavimo aktu teismo antstolė perdavė išieškotojui UAB ,,Nobikumas“ skolininkei I. J. priklausiusį turtą: administracinį pastatą, autoservisą, plovyklą ir kontrolės postą, esančius Viekšnių g. 22, Mažeikiuose. Ieškovas teigė, kad atsakovas naudojosi perimtais pastatais, nemokėdamas už naudojimąsi turtu. Kadangi atsakovas nesutiko sudaryti minimų patalpų nuomos sutartį, ieškovas 2003 m. sausio 28 d. sudarė preliminarią nuomos sutartį su UAB ,,Mertson“, pagal kurią nuomininkas įsipareigojo išsinuomoti nurodytas patalpas penkeriems metams už 5 900 Lt per mėnesį. Atsakovas nesutiko geruoju atlaisvinti patalpas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2004 m. kovo 19 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas patalpomis naudojasi neteisėtai ir įpareigojo jas atlaisvinti. Atsakovas šio teismo sprendimo neįvykdė, todėl UAB ,,Merston“, nesulaukęs ginčo patalpų perdavimo, nutraukė minėtą preliminarią sutartį. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jis neteko 354 000 Lt pajamų, kurias būtų gavęs kaip numos mokestį iš UAB ,,Mertson“ (CK 6.249 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, teigė, jog ieškovo nurodyti nuostoliai yra nerealūs, nes atsakovas nuomojo tik nedidelę ginčo patalpų dalį, tai yra 200 kv. m, o kita dalis, dėl kurios ieškovas buvo sudaręs preliminarią nuomos sutartį su UAB ,,Mertson“, yra apleista ir netinkama nuomai. Atsakovo teigimu, iki minėto Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo jis buvo teisėtas dalies patalpų nuomininkas. Be to, už užimamų patalpų dalį sutinka mokėti nuomos mokestį po 3 Lt už kvadratinį metrą už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., bei po 600 Lt nuomos mokesčio per mėnesį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. vasario 9 d. daliniu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad patalpų nuomos sutartis su atsakovu baigėsi 2002 m. birželio 20 d. patalpas įsigijus ieškovui, todėl pagal CK 6.499 straipsnio antrosios dalies nuostatas, atsakovas turi sumokėti ieškovui nuomos mokestį už visą laikotarpį, kai jis uždelsė išsikelti. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškinį iš dalies pripažįsta, nes sutinka atlyginti ieškovui žalą, kuri susidarė dėl nesumokėto nuomos mokesčio už 200 kv. m. ploto užimamas patalpas. Šalys sutarė dėl nuomos kainos 3 Lt už vieną kvadratinį metrą, todėl teismas sprendė, kad šioje reikalavimo dalyje ieškinys tenkintinas priimant dalinį sprendimą (CPK 261 str.) ir priteisė ieškovui 25 986, 21 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2006 m. vasario 9 d. ir po 600 Lt per mėnesį nuo 2006 m. vasario 9 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo. Teismas nustatė, kad kitoje ieškinio dalyje surinktų įrodymų nepakanka, neišaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, reikia surinkti ir ištirti naujus įrodymus, todėl šioje dalyje bylos nagrinėjimą atnaujino.

Atsakovas A. S. prekybos įmonė ,,Skaidauta“ dėl minėto dalinio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo dalinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, pažeidė CPK 261 straipsnio nuostatas. Teismo dalinis sprendimas nepagrįstas, nes nors atsakovas sutiko ir sumokėti minėtą nuomos mokestį už nurodytą laikotarpį po 3 Lt už vieną kv. m, tačiau nepripažino ieškovo reikalaujamų nuostolių. Teismas nepagrįstai atėmė iš ieškovo reikalaujamos priteisti žalos minėtus 25 986, 21 Lt, nes šios žalos pagrindas yra visiškai kitoks. Ieškovas žalą kildina iš deliktinės, o ne iš sutartinės atsakomybės. Teismas pagrįstai pripažino ieškovo teisę gauti nuomos mokestį už minimą laiką, tai yra nustatė sutartinės atsakomybės dydį (CK 6.499 str. 2 d.), tačiau nepagrįstai priteistą nuomos mokestį laikė dalimi ieškovo negautų pajamų pagal preliminarią nuomos sutartį. Teismas nepagrįstai taikė CPK 256 straipsnį ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės dalyje dėl 328 tūkst. Lt nuostolių atlyginimo. Tuo teismas pažeidė CPK 12 straipsnio nustatytą rungimosi principą bei įrodinėjimo pareigos paskirstymą, nes šioje byloje nėra įstatyminio pagrindo teismui veikti ex officio ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą minėtoje dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų nustatyti, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį dėl nuostolių, kaip negautų pajamų atlyginimo. Sudaryti pagrindinę nuomos sutartį ieškovui sukliudė ne atsakovas, o Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu taikytas areštas. Ši kliūtis atsirado anksčiau nei atsakovo veiksmai ir egzistavo visą laiką, kol ieškovas tariamai ketino išnuomoti pastatus. Kitų aplinkybių nustatymas šioje byloje neturi reikšmės, nes areštas yra absoliutus kliuvinys patalpų nuomai. Be to, tik atsakovo naudojamos patalpos yra tinkamos naudoti ir saugomos. Kiti pastatai yra itin prastos būklės. Taigi ieškovas negalėjo gauti pajamų iš naudojimosi ar disponavimo turtu ne tik dėl turto arešto, bet ir dėl nesirūpinimo šiuo turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu ieškinio reikalavimą dalyje dėl 328 800 Lt nuostolių atlyginimo atmetė. Nurodė, kad nustačius priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų - neatlygintino naudojimosi 200 kv. m patalpomis, ir dėl šios priežasties negautų 25 986, 21 Lt dydžio nuompinigių, minėtu daliniu teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas šių nuostolių atlyginimas. Teismas sprendė, kad likusioje reikalavimo dalyje ieškinys negali būti tenkinamas, nenustatančius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų – neatlygintino naudojimosi dalimi pastatų, ir ieškovo nuostolių, tai yra negauto nuomos mokesčio už ieškovui nuosavybės teise priklausančių 1 966 kv. m ploto šešių pastatų nuomą. Teismas nustatė, kad ieškovas, 2002 m. birželio 20 d. perėmęs nuosavybės teises į pastatus, tarėsi su atsakovu dėl turto naudojimo sąlygų ir sudarė 2002 m. birželio 19 d. preliminarią pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paruošti dokumentus ir parduoti atsakovui ginčo pastatus, atsakovas sumokėjo ieškovui 15 434, 48 Lt avansą, be to, atsakovas 2002 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais mokėjo ieškovui nuomos mokestį už naudojamas patalpas. Tarp šalių 2002 m. birželio – 2003 m. sausio mėnesiais vyko derybos dėl naudojimosi ginčo patalpomis įteisinimo. Teismas taip pat nustatė, jog teisminis ginčas dėl nuomos sutarties galiojimo tarp šalių kilo tik 2003 m. rugsėjo 29 d. nesudarius preliminarioje sutartyje numatytos pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, o nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas naudojosi ieškovo patalpomis, pripažinta negaliojančia tik įsiteisėjus minėtam 2004 m. kovo 19 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimui. Teismas konstatavo, kad minėtos pastatų pirkimo – pardavimo sutarties šalys nesudarė dėl to, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu nustatė mokesčių mokėtojo ieškovo pažeidimus, o 2003 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą dėl mokesčių išieškojimo bei areštavo ieškovo turtą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas 328 800 Lt nuostolius patyrė ne dėl atsakovo kaltės, nes tiesioginė ir pagrindinė jo nuostolių atsiradimo priežastis yra neteisėti paties ieškovo veiksmai įmonės finansinėje veikloje, dėl kurių buvo nustatytos nesumokėtos mokesčių sumos ir jų išieškojimui užtikrinti areštuotas ieškovo nekilnojamasis turtas ir dėl ko ieškovas neįgyvendino planų parduoti turtą atsakovui pagal preliminarią sutartį bei neturėjo teisės išnuomoti areštuotų patalpų. Be to, teismas nustatė, jog trečiasis asmuo UAB ,,Mertson“ buvo perspėtas, jog ieškovas turi problemų su mokesčiais, todėl buvo sudaryta tik preliminari sutartis. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovo 10 934 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas LUAB ,,Nobikumas“ prašo panaikinti minėtą teismo gautinį sprendimą ir ieškinį patenkinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Ieškovas dėl atsakovo kaltų veiksmų - neteisėto naudojimosi patalpomis, neteko 354 tūkst. Lt pajamų, kurias per penkis metus būtų sumokėjęs UAB ,,Mertson“. Teismas iškraipė faktines aplinkybes, neteisingai įvertino įrodymus. Nuomos sutartis su UAB ,,Merston“ nebuvo sudaryta ne dėl mokesčių inspekcijos uždėto arešto turtui, bet dėl to, kad atsakovas neatlaisvino patalpų. Pirmiausia, mokesčių inspekcijos uždėtas areštas nedraudė sudaryti preliminarios nuomos sutarties su UAB ,,Mertson“. Antra, mokesčių inspekcija nei dabar, nei anksčiau neprieštarauja, kad patalpos būtų išnuomotos, ir tai matyti iš pateikto 2006 m. kovo 27 d. rašto Nr.(6.1)-R16-2111, kuriame pasakyta, kad sudarant nuomos sutartį reikės padaryti pakeitimą turto arešto registre. Mokesčių inspekcija nenurodė, kad tokio pakeitimo nebūtų padariusi, jei atsakovas būtų sudaręs nuomos sutartį su UAB ,,Mertson“. Taip pat ir UAB ,,Mertson“ atsisakė sudaryti sutartį ne todėl, jog yra problemų dėl mokesčių inspekcijos, bet dėl to, kad patalpos nėra atlaisvintos. Dėl šio tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir teismas turėjo ieškinį visiškai patenkinti. Teismas atsakovui nepagrįstai priteisė 10 934 Lt atstovo pagalbai apmokėti, nes tokios advokatų išlaidos akivaizdžiai viršija nustatytas teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą paslaugas maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prekybos įmonė ,,Skaidauta“ prašo pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas 328 tūkst. Lt nuostolių patyrė ne dėl atsakovo kaltės, nes tiesioginė ir pagrindinė nuostolių atsiradimo priežastis yra apelianto neteisėti veiksmai įmonės finansinėje veikloje. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Mokesčių inspekcija neprieštarauja patalpų išnuomojimui. Apeliantui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis į VMI po preliminariosios nuomos sutarties sudarymo ir inicijavęs turto arešto masto pakeitimus, ar kad VMI būtų nagrinėjusi tokį klausimą. Be to, tai, jog apeliantas negali išnuomoti areštuotų patalpų, patvirtina apelianto nurodytas raštas Nr.(6.1)-R16-211, kuriame teigiama, jog nuomos sutartis galės būtų sudaryta tik nuo to momento, kai turto arešto registre bus įregistruotas turto arešto akto disponavimo teisės apribojimo pakeitimas. Apelianto veiksmai, sudarant preliminarią nuomos sutartį, vertintini kaip nesąžiningi, nes 2002 m. birželio 19 d. preliminarioji pastatų pirkimo – pradavimo sutartis pagal CK 6.165 straipsnio trečiąją dalį galiojo vienerius metus nuo jos sudarymo, o apeliantas nepateikė įrodymų, jog ši sutartis būtų buvusi nutraukta ar pasibaigusi 2003 m. sausio 28 d. kai apeliantas sudarė preliminarią nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Mertson“. Vienu metu prisiimdamas dvi tarpusavyje nesuderinamas prievoles dėl to paties turto (pardavimo ir nuomos), ieškovas pažeidė bendrą pareigą elgtis sąžiningai ir protingai (CK 1.5 str.), todėl jo nurodomi nuostoliai vertintini kritiškai.Pats apeliantas nevykdė savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį – paruošti pastatus naudojimui pagal paskirtį. Aplinkybė, jog ginčo pastatai, išskyrus atsakovo naudotas 200 kv. m. patalpas, buvo apleisti, verčia abejoti, ar nuomos sutartis galėjo būti sudaryta. Atsakovas prašo prijungti prie bylos VĮ ,,Registrų centras“ Mažeikių filialo 2006 m. balandžio 5 d. raštą, kuriame informuojama, kad preliminarioji nuomos sutartis nebuvo registruota ar teikta registruoti nekilnojamojo turto registre. Atsakovas nurodo, kad šį raštą jis gavo po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir būtinybė jį pateikti iškilo ieškovui pateikus apeliacinį skundą. Atsakovo nuomone, aplinkybė, jog nei apeliantas, nei UAB ,,Mertson“ neteikė registruoti minėtos preliminariosios sutarties viešame registre, verčia abejoti šių šalių ketinimų sukurti nuomos santykius rimtumu.Teismas priteisė pagrįsto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nes byla sudėtinga, advokatui į teismo posėdžius reikėjo vykti į kitą miestą negu registruota jo buveinė, ieškinio suma labai didelė, ją tenkinus, atsakovo savininkas netektų ne tik savo verslo, bet ir šeimos reikmėms naudojamo turto (namų valdos). Sprendžiami teisiniai klausimai buvo sudėtingi, nes šalių tarpusavio santykiai komplikuoti, sprendžiami keliose bylose, dėl ko sunku juos tinkamai kvalifikuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, patenkindama atsakovo prašymą, 2006 m. birželio 27 d. nutartimi sujungė apeliacine tvarka nagrinėjamas civilines bylas pagal minėtus atsakovo A. S. prekybos įmonės ,,Skaidauta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. dalinio sprendimo (civilinė byla Nr.2A-266/2006), ir pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobikumas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. galutinio sprendimo (Nr. 2A-335/2006).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl civilinio proceso normų.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Civilinio proceso normas, reglamentuojančias nagrinėjamų ieškinio reikalavimų dalinimą į atskiras dalis, todėl teismo sprendimai, priimti šioje byloje, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Kaip žinoma, CPK 261 straipsnio pirmoji dalis numato, kad dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Taigi būtina sąlyga daliniam sprendimui priimti yra ta, kad byloje turi būti pareikšti keli reikalavimai ar vienas reikalavimas, kuris gali būti išspręstas priimant sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui yra pareiškęs vienintelį reikalavimą dėl 354 000, 00 Lt nuostolių atlyginimo, kurio pagrindas – negautos pajamos už penkerius metus pagal galimą nuomos sutartį su UAB ,,Mertson“. Ieškovas teigė, kad atsakovas be teisėto pagrindo negrąžina jo žinioje esančias 200 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir dėl tokių veiksmų ieškovui atsirado minėti nuostoliai, kuriuos ir prašė priteisti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo nuomos mokesčio už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti negyvenamąsias patalpas (CK 6.499 str. 2 d.), ir jam nėra užkirstas kelias tokį ieškinį pareikšti. Pažymėtina tai, kad atsakovas šios skolos neneigia (t. 2, b. l. 93). Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daliniu sprendimu išspręsti klausimą dėl 25 986, 21 Lt negauto nuomos mokesčio priteisimo, kaip nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2006 m. vasario 9 d. ir priteisimo po 600 Lt per mėnesį nuo 2006 m. vasario 9 d. iki visiško patalpų atlaisvinimo, ir šias lėšas traktuoti kaip ieškovo pareikšto ieškinio dėl 354 000, 00 Lt nuostolių atlyginimo dalinį patenkinimą. Tokiu būdu teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų neturėdamas įstatyminio pagrindo veikti šiuo klausimu ex officio (CPK 42 str.), o taip pat pažeidė paminėtas CPK 261 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, todėl šis teismo sprendimas naikinamas (CPK 329 str. 1 d.). Kaip minėta ieškovo pareikštas ieškinys dėl 354 000,00 Lt nuostolių atlyginimo yra vientisas reikalavimas, todėl privalo būti nagrinėtinas viename procese.

Dėl ginčo esmės.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 354 000, 00 Lt nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui yra pareiškęs reikalavimą dėl 354 000,00 Lt nuostolių atlyginimo, kurio pagrindas – dėl atsakovo kaltės negautos pajamos už penkerius metus pagal galimą nuomos sutartį su UAB ,,Mertson“ (t. 1, b. l. 5, 123). Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1 966 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, kurias sudaro šeši pastatai, iš kurių 200 kv. m patalpos yra atsakovo žinioje. Ieškovui 2002 m. birželio 20 d. perėmus nuosavybės teises į pastatus, atsakovas 2002 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais mokėjo jam nuomos mokestį už naudojamas patalpas, šalys tarėsi dėl tolesnio naudojimosi turtu sąlygų. Abi šalys preliminariai buvo susitarusios, kad atsakovas už 170 000 Lt pirks iš ieškovo šias patalpas, 2002 m. birželio 19 d. buvo sudaryta preliminari pastatų pirkimo – pradavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paruošti dokumentus ir parduoti atsakovui ginčo pastatus, atsakovas sumokėjo ieškovui 15 434, 48 Lt avansą, derybos dėl naudojimosi ginčo patalpomis įteisinimo tarp šalių vyko 2002 m. birželio – 2003 m. sausio mėnesiais (civ. byla Nr. 2-330-03-2004; b. l. 2, 9, 35). t. 1, b. l.,). Taigi tarp ieškovo, kaip šių patalpų savininko, ir atsakovo, kuris patalpomis naudojosi pagal nuomos sutartį, sudarytą su ankstesniu turto savininku, tęsėsi geranoriškas bendradarbiavimas. Ginčas dėl nuomos sutarties galiojimo kilo nesudarius preliminarioje sutartyje numatytos pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, tai yra 2003 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. kovo 19 d., pripažinta negaliojančia nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas naudojosi ieškovo turtu (civ. byla Nr. 2-330-03-2004). Taip pat byloje nustatyta, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2003 m. gegužės 28 d. patikrinimo aktu nustatė, kad ieškovas pažeidė mokesčių mokėtojo pareigas, todėl 2003 m. spalio 24 d. sprendimu buvo areštuotas ieškovo turtas (civ. byla Nr. 2-330-03-2004; b. l. 13-17, 69-93). Be to, iš trečiojo asmens UAB ,,Mertson“ atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad šiai bendrovei buvo žinomos ieškovo problemos su valstybine mokesčių inspekcija, todėl, kaip teigė atstovas, su ieškovu 2003 m. sausio 28 d. buvo sudaryta tik preliminari sutartis dėl patalpų nuomos, kurios kaina – 3 Lt už vieną kvadratinį metrą (t. 2, b. l. 162). Esant tokiems trečiojo asmens atstovo paaiškinimams, atmetamas ieškovo argumentas, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovas pagrįstai teigia, kad valstybinės mokesčių inspekcijos taikytos priemonės netrukdė ir nedraudė sudaryti preliminarias patalpų nuomos sutartis, tačiau tokių sutarčių sudarymas, esant apsunkintam disponavimui turtu yra rizikingas ir negautos pajamos, kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs iš trečiojo asmens tuo atveju, jeigu preliminari sutartis būtų įgyvendinta ir tokia nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta, negali būti traktuojamos kaip nuostolis, kuris atsirado dėl atsakovo kaltės (CK 1.5 str., CK 6. 247 str., 6.249 str. 1 d.). Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas minimą preliminariąją sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,Mertson“ sudarė 2003 m. sausio 28 d. (t. 1, b. l. 5), tuo tarpu tebegaliojo 2002 m. birželio 19 d. tarp ieškovo bei atsakovo sudaryta preliminari pastatų pirkimo – pradavimo sutartis (civ. byla Nr. 2-330-03-2004; b. l. 9 - 10). Taigi ir ši aplinkybė leidžia ieškovo veiksmus sudarant preliminarią sutartį su UAB ,,Mertson“ vertinti jeigu ne kaip nesąžiningus, tai kaip neapdairius, neatsargius ir rizikingus (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti 354 000 Lt nuostolio atlyginimą (CK 6.249 str. 1 d.) yra nepagrįstas ir atmestinas, nes bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų - neatlygintino naudojimosi 200 kv. m patalpomis, ir dėl šios priežasties patirto nuostolio, tai yra iš trečiojo asmens UAB ,,Mertson“ negautų nuompinigių (CPK 178 str., CK 6.247 str.).

Teisėjų kolegija, spręsdama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, laiko, jog atsakovo reikalavimas atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies. Išnagrinėta civilinė byla yra sudėtinga, procesas truko ilgą laiką, byla ne kartą buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, atsakovo atstovas ruošė, teikė teismui procesinius dokumentus, dalyvavo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Bylos nagrinėjimas buvo sudėtingas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismui priėmus dalinį ir galutinį sprendimus, procesiniai dokumentai buvo ruošiami dėl abiejų teismo sprendimų, o apeliacinės instancijos teisme apeliacinių skundų dėl šių sprendimų nagrinėjimas buvo sujungtas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas priteisti 11 800 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti pirmosios instancijos teisme tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo atsakovui priteistina 5 000 Lt šių išlaidų. Atsakovo prašymas dėl priteisimo 5 900 Lt advokato išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme tenkintinas pilnai (t. 2, b. l. 86-95; t. 3, b. l. 112-114) (CPK 93, 98, 185 str., LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Teisėjų kolegija panaikina laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (t.1, b. l. 81-82) (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. dalinį sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. gautinį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobikumas“ ieškinį atsakovui A. S. prekybos įmonei ,,Skaidauta“ dėl 354 000 Lt nuostolių atlyginimo atmesti.

Iš ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Nobikumas“ priteisti atsakovui A. S. prekybos įmonei ,,Skaidauta“ 5 000 (penki tūkstančiai litų) Lt advokato išlaidoms atlyginti pirmosios instancijos teisme bei 5 900 (penki tūkstančiai devyni šimtai litų) Lt advokato išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė