Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajai L. B., kaltinamajam R. G., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2016-01-19, apie 11.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu gyvenančiai sugyventinės L. B. motinai L. B. du kartus ranka smogė į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-01-19 buvo išgėręs alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, namuose kilo konfliktas su kartu gyvenančia sugyventinės motina L. B.. Jis nesusivaldė ir ranka du kartus sudavė L. B. į galvos sritį.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2016-01-19 dukros sugyventinis gėrė alų, pradėjo jai priekaištauti, kad ji paėmė alų, jo telefoną, reikalavo iš jos pinigų, dėl to tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu Robertas du kartus ranka sudavė jai per galvą, pasipylė kraujas iš nosies, jautė fizinį skausmą.

Iš 2016-01-19 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad L. B. telefonu kvietė policiją, nes neblaivus jos sugyventinis R. G. mušė jos motiną. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams L. B. paaiškino, jog R. G. kumščiu trenkė jai į veido sritį. L. B. iš nosies bėgo kraujas, matėsi prakirsta lūpa (b.l. 11-14).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 9219 patvirtina, kad 2016-01-19, 12.11 val., R. G. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sukėlus fizinį skausmą šeimos nariui pasitvirtino. Kaltinamasis R. G. savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad būdamas girtas, konflikto metu ranka du kartus sudavė sugyventinės motinai L. B. į galvos sritį. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuotas smurto faktas, nukentėjusiosios L. B. parodymai, jog neblaivus dukros sugyventinis R. G. du kartus sudavė ranka į galvos sritį, dėl ko jautė fizinį skausmą. Suduodamas smūgį į galvos sritį R. G. sukėlė L. B. fizinį skausmą ir, kadangi jis smurtavo kartu su jo šeima gyvenančiai L. B., tokie R. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. nukentėjusiosios L. B. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji L. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

R. G. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja L. B. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, savo elgesį dėl panaudoto smurto vertina kritiškai, nuoširdžiai gailisi smurtavęs prieš savo sugyventinės motiną. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog R. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2016-01-21 pažymą Nr. NTP-7-852 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 40,53 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, jog kaltinamasis nedirba, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja L. B., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. G., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.