Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-369-514/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
e2YT-369-514/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
D. J., S. R., J. R., M. R.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-369-514/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01420-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J., S. R., J. R., M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po dėdės E. J. mirties pareiškėjai priėmė jo palikimą.

Nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. mirė pareiškėjų dėdė E. J., kuris testamento nebuvo surašęs. Po dėdės mirties pareiškėjai jį palaidojo, prižiūri jo kapavietę, paveldėjo dėdės asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, valdo jo turtą. Paveldimą turtą sudaro po gaisro likusi namų valda, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., žemės sklypai, namų apyvokos daiktai. Pareiškėjai yra vieninteliai dėdės turto paveldėtojai pagal įstatymą, daugiau paveldėtojų nėra. Po palikėjo mirties jie asmeniškai disponavo jo turtu, juo rūpinosi, dirbo žemę, prižiūrėjo namų valdą, tačiau neužsivedę paveldėjimo bylos negali paveldėti E. J. turto. Valdymo faktą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. spalio 3 d. pažyma apie E. J. gyvenamąją vietą iki jo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaravo, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas, jeigu teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė E. J. priklausiusį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai D. J., S. R., J. R. ir M. R. yra S. R. (J.), mirusios 2010 m. rugsėjo 16 d., (mirusio E. J. sesers) vaikai. Po pareiškėjų dėdės E. J. mirties 2017 m. spalio 24 d. liko nekilnojamasis turtas: namų valda, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., bei žemės sklypai – 2,4000 ha ploto, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., 3,1000 ha ploto, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., bei žemės sklypų dalys – 316/340 dalys 3,4000 ha ploto, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., ir ½ dalis 3,1000 ha ploto, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai). Šio nekilnojamojo turto daiktinės teisės pareiškėjų vardu į nurodytąjį turtą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Iš Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro pažymos matyti, kad po E. J. mirties niekas į notarų biurą dėl paveldėjimo bylų užvedimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruota mirusiojo E. J. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų.

Rietavo savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotos pažymoje nurodyta, jog po E. J. gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav., E. J. iki savo mirties 2017 m. spalio 24 d. gyveno pas dukterėčią D. J., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pareiškėjai D. J., S. R., J. R. ir M. R. yra penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, paveldint mirusio dėdės E. J. palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, jog po dėdės mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, be nekilnojamojo turto priėmė ir kitą po jo mirties likusį turtą – asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai, kaip įpėdiniai, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. mirus dėdei, pareiškėjai jį palaidojo, prižiūri jo kapavietę, rūpinasi likusiu turtu, dirba žemę, prižiūri namų valdą, be nekilnojamojo turto pareiškėjai priėmė ir kitą palikimą, likusį po dėdės mirties – jo namų apyvokos reikmenis, jo asmeninius daiktus. Tokie pareiškėjų veiksmai valdant turtą, naudojantis ir rūpinantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad jie su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkai, turtą saugojo ir juo rūpinosi, bei įrodo, kad pareiškėjai nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, o tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.

Kad pareiškėjai pradėjo valdyti po dėdės mirties likusį turtą, iš dalies patvirtina ir Rietavo savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. spalio 3 d. pažyma apie palikėjo gyvenamąją vietą, kad pareiškėja D. J. savo dėde rūpinosi bei jį prižiūrėjo dar iki jo mirties, dukterėčios gyvenamojoje vietoje jis iki mirties ir gyveno.

Laikoma, kad pareiškėjai su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad po E. J. mirties palikimą priėmė pareiškėjai D. J., S. R., J. R. ir M. R., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų D. J., S. R., J. R. ir M. R. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad 2017 m. spalio 24 d. mirus E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimams gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė