- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1507-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- V. I. M.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Kęstutis Jonaitis
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. I. M. atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-19436-375/2009, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės V. I. M. atstovės advokatės Dianos Višinskienės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta byla, uždraudė atsakovei J. P. atlikti bet kokius pertvarkymus ginčo turte, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Teismas nurodė, kad ieškovė siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises į 27/100 patalpos dalį, Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė prašydama areštuoti atsakovei priklausantį butą, palėpėje (duomenys neskelbtini), Kaunas, išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų ir yra nesusijęs su ginčo esme, todėl turto areštas būtų per griežta priemonė ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas, siekiant apsaugoti šalių interesus, bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, uždraudė atlikti bet kokius pertvarkymo darbus ginčo turte.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.29-32) ieškovės V. I. M. atstovė advokatė Diana Višinskienė prašė pirmosios instancijos teismu nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skunde nurodė, kad nesutinka su teismo nutartimi, tokiais motyvais:
1) priimdamas nutartį, teismas neįvertino visų aplinkybių ir neteisingai vertino pateiktus įrodymus. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – palėpė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bendras plotas 65,72 kv. m., esantis pastate Nr.(duomenys neskelbtini), 2A3p. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Ieškovei šios patalpos nuosavybės teise priklauso 27-/100 daliu ( 17.74 kv. m.), atsakovei 73/100 ( 47.98 kv.m.). Atsakovė vykdydama ginčo turto objekto statybas, jas atliko didesniame negu nuosavybę turimame plote užimant papildomą plotą, kuris nuosavybės teise nepriklauso atsakovei, bei užimdama vienintelį įėjimą į palėpę, taip atimdama ieškovei galimybę pakliūti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpos dalį;
2) teisėjas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi preliminariai įvertinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus bei nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovės duomenimis, atsakovė šiuo metu pardavinėja ginčo butą, todėl neapribojus disponavimo teisių atsakovei, pasunkėtų ieškovės galimybės susigrąžinti jai priklausančią turto dalį, taip pat reikalauti naująjį savininką įrengti įėjimą į ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas. Pagal LR CK 4.96 str. draudžiama išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Taigi, akivaizdu, kad teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias bylos aplinkybes, nepakankamai įsigilino į laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumą bei padarė nepagrįstas išvadas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.53-54) atsakovas Kauno miesto savivaldybė su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės prašymas uždrausti perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims išeina už ieškinio reikalavimų ribų ir yra nesusijęs su ginčo esme, kadangi atsakovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, areštas neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo principų, nes ribotų atsakovės teises labiau nei to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti;
3) ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl šioje byloje nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – arešto, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas;
Šalies argumentai
4) ieškovė savo teiginiui, kad atsakovė J. P. pardavinėja ginčo butą, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 str., todėl nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo objektas bus kokiu nors būdu perleistas, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.57-58) atsakovės J. P. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1)Ieškovė ieškiniu kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę J. P. įrengti atskirą įėjimą į ieškovei priklausančią palėpės dalį, o jai to neįvykdžius, leisti ieškovei įrengti įėjimą, o patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės. Jokio reikalavimo, susijusio su atsakovės nuosavybės įgijimu į jai priklausančią dalį, ieškovė ieškiniu nekelia. Pati ieškovė patvirtina, kad palėpės rekonstravimui laikantis įstatymų buvo išduotas statybos leidimas. Šis statybos leidimas nėra panaikintas, jis nėra ginčijamas ir šiuo ieškiniu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrįsta Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria taikomas tik draudimas atlikti bet kokius pertvarkymus ginčo turte - palėpėje.
2) Teisės aktai nenumato, kad galimai esantys nekilnojamo turto ribų, ploto neatitikimai ar statybos/įrengimo pažeidimai išnyktų kartu su turto perleidimu trečiajam asmeniui, t.y. visi esantys turto įrengimo ar statybos pažeidimai „seka paskui turtą".
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas - kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ginčas tarp šalių (fizinių asmenų) šioje byloje yra dėl įpareigojimo pašalinti ieškovės teisių pažeidimą, įpareigojant atsakovę įrengti įėjimą į palėpę, o to nepadarius-leisti pačiai ieškovei ją įrengti (b.l. 7). Kauno miesto apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės V. I. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta byla, uždraudė atsakovei J. P. atlikti bet kokius pertvarkymus ginčo turte, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas (b.l. 19, 20).
Esminiai atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje yra susiję su tuo, jog apeliantės manymu atsakovė, vykdydama ginčo turto objekto statybas, jas atliko didesniame negu nuosavybę turimame plote užimant papildomą plotą, kuris nuosavybės teise nepriklauso atsakovei, bei užimdama vienintelį įėjimą į palėpę, taip atimdama ieškovei galimybę pakliūti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpos dalį, o teismas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo preliminariai įvertinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, juos pagrindžiančius įrodymus bei nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovės duomenimis, atsakovė šiuo metu pardavinėja ginčo butą, todėl neapribojus disponavimo teisių atsakovei, pasunkėtų ieškovės galimybės susigrąžinti jai priklausančią turto dalį, taip pat reikalauti naująjį savininką įrengti įėjimą į ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas.
Atsižvelgdama į atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Iki bylos išsprendimo iš esmės nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Ar ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tenkinami, tenkinami iš dalies arba atmetami, bus nustatoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidė ir įstatymo nuostatų, taip pat atsižvelgė į pareikštų byloje reikalavimų prigimtį ir apimtį, todėl iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai. Teismui nusprendus, jog laikinųjų apsaugos priemonių imtis būtina, pagal CPK 145 str. 2 d. jos turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu tai, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu visiškai patenkinus ieškovo prašymą ir areštavus ginčo butą, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog laikinųjų priemonių taikymo būtinybę prašymo pilna apimtimi įrodo ta aplinkybė, kad atsakovė siekia ginčo turtą parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo teiginiui, kad atsakovė J. P. pardavinėja ginčo butą, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kaip to reikalauja CPK 178 str., todėl deklaruota aplinkybė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo objektas bus perleistas, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomą.
Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys)
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-20 nutartį palikti nepakeistą.