- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- e2-1345-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01321-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo L. P. priteisti 305 594,06 Eur žalos atlyginimą, 3161,00 Eur žyminį mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 90,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų vertimu į lietuvių kalbą.
Teisėjo rezoliucija šis ieškinys priimtas 2016 m. lapkričio 16 d. ir atsakovui nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui pateikti. Teismo pranešimas grįžo neįteiktas, patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog atsakovas L. P. (duomenys neskelbtini) mirė.
Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki paaiškės mirusiojo L. P. teisių perėmėjai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos nagrinėjimas atnaujintinas ir byla nutrauktina
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 167 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.
Teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinęs Testamentų registro duomenis nustatė, jog testamentų registre mirusiojo vardu testamentų nesudaryta, dėl palikimo priėmimo niekas į notarą nesikreipė, todėl 2017 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos parteikimo, ar valstybė yra priėmusi mirusiojo L. P. paveldėjimo teises ir ar ketina įstoti į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 9 d. raštu informavo teismą, kad surinkus informaciją, paaiškėjo, jog mirusiojo L. P. vardu nėra registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, atidarytų banko sąskaitų bankuose, todėl ji neturi pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju galima teigti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, t. y. per įstatyme nustatytus terminus niekas nesikreipė dėl atsakovo L. P. teisių perėmimo (CK 5.50 straipsnis).
Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnis, 41 straipsnio 1dalis). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama. Kai miršta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas, teismas privalo sustabdyti bylą iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko (CPK 163 straipsnio 1 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. CPK 293 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Atsižvelgus į šioje byloje susiklosčiusius ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas, tačiau nagrinėjamoje byloje yra susidariusi procesinė situacija, kai neliko vienos iš šalių – atsakovo, kadangi niekas po atsakovo L. P. mirties nepriėmė palikimo, o valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, informavo, jog neketina kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Nesant vienos iš šalių, bylos nagrinėjimas yra neįmanomas, dėl to ši civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktu, 294 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinę bylą Nr. e2-1345-413/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Nutarties kopiją per EPP išsiųsti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.