Alytaus apylinkės teismo nutartis

2025-01-20 · Byla Nr. TS-3-800/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-20
Bylos Nr.
TS-3-800/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40649-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Byla Nr. TS-3-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40649-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 20 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-833 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2021 m. gruodžio 20 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2024 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir R. Č. pasiųstas atlikti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia – 2024 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 16 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2024 m. balandžio 29 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo R. Č. lygtinio paleidimo, 2024 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 357-833 netaikyti R. Č. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis teistas 10 kartų dėl smurto artimoje aplinkoje, smurtaudavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prisipažįsta, kad kaltas, tačiau teigia, jog tai nėra vieno asmens kaltė. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus. Trečią kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. 2024 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis bei dėl teisės pažeidimų veiksnių galima didelės žalos rizika. Laisvėje grįžtų gyventi ten pat, kur buvo vykdomi nusikaltimai, pas žmoną, prieš kurią smurtavo. Gyvenimo sąlygų problemos, susijusios su nusikalstama veika ir galima didelės žalos rizika, kadangi nuteistasis tuo adresu smurtaudavo prieš savo žmoną. 2023 m. nuteistasis gydėsi alkoholio problemą, reguliariai vartojo vaistus. Buvo pradėjęs lankyti Anoniminių alkoholikų grupę, tačiau buvo atkrytis, dėl padarytų pažeidimų ir teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nevykdymo nuteistajam ir buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Smurtinių nusikaltimų rimtumą minimizuoja. Atsakomybę dėl smurto labiau linkęs perkelti aukai ar aplinkai, kartais galvoja, kad visas problemas padaro alkoholis. Dažniausiai alkoholį vartoja, kai bando išspręsti emocines problemas arba kitus neigiamus dalykus. Taip pat nuteistajam būdinga tolerancijos stoka frustracijai: jis gana lengvai praranda savitvardą, negeba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas. Nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus ir žino, kaip jų sieks, dirbdamas ir išlaikydamas darbą. Praeityje nuteistasis taip pat turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Pripažįsta, jog jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tai tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: gyvenimo stilius ir draugai: buvo įtakojamas asocialios grupės (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas); piktnaudžiavimas alkoholiu: smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas); mąstymas ir elgesys: būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas). 2024 m. lapkričio 29 d. atlikus trečiąjį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, išliko vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors stebima teigiama rizikos valdymo dinamika, tačiau nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. Č., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, teismui pateikė skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisija priėmė jo atžvilgiu šališką sprendimą ir nutarime pateikė klaidingus faktus, kad jis teistas 10 kartų dėl smurto artimoje aplinkoje. Dėl smurto jis teistas 9 kartus, dėl smurto žmonos atžvilgiu 6 kartus. Pripažįsta, kad vartojo alkoholį, pripažįsta savo kaltę. Jis grįžtų gyventi tuo adresu, kur gyvena jo žmona, kuri nevartoja alkoholio. Su žmona ir vaikais palaiko puikius ryšius, jie atvyksta į ilgalaikius pasimatymus. Komisija teigia, kad grįžtų jis gyventi į tuos namus, kur smurtaujama, tačiau su žmona buvo tik vienas konfliktas 2021 m. gruodžio 20 d. ir nuo to laiko nebuvo jokių pradėtų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis vėl smurtaus. Jis su žmona augina 4 vaikus, iš kurių vienas turi vidutinį neįgalumą ir reikalauja daug dėmesio. Bausmės atlikimo metu jis lanko įvairias programas, kurios padėjo jam suprasti, kad esamas problemas galima išspręsti be alkoholio vartojimo. Jis lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, kurie vyksta tik kartą per mėnesį, o laisvėje jis galėtų lankyti šiuos susirinkimus kartą per savaitę. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, yra lengvojoje grupėje, mokosi, dirba mokyklos remonto darbus, yra skatintas, lankė visus jam paskirtus užsėmimus. Išlankytos programos sudaro besąlyginį pagrindą išvadai, kad laisvėje jis pasirinks tinkamus elgesio modulius ir sieks gyvenimo tikslų teisėtais būdais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas, išnagrinėjęs skundžiamo Komisijos nutarimo ir nuteistojo R. Č. skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija, netaikydama nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas probacijos metu. Pagrindo išvadai, jog Komisija klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą ir asmens byloje esančius duomenis, nėra. Tuo tarpu tai, kad priimtas Komisijos procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Abejonių, jog nuteistasis R. Č. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nėra, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Jau minėta, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai.

Nuteistojo skunde pateiktu jo paties vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir yra padaręs akivaizdžią pažangą, kurią iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais pasikeitimais atliekant bausmę, tai yra su tuo, jog jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, yra lengvojoje grupėje, mokosi, dirba mokyklos remonto darbus, yra skatintas, lankė visus jam paskirtus užsėmimus, programas. Asmens bylos duomenys patvirtina nuteistojo teigiamą charakteristiką: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, jo darbinė motyvacija yra teigiamai, sprendžia turimą alkoholio vartojimo programą, lankydamas Anoniminių alkoholikų užsiėmimus, baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Visos šios nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis iš tiesų stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Visgi šiuo metu tik minėtų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, jos duoda tik pagrindą spręsti, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, o lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be kita ko, įvertinus aplinkybę, jog nuteistajam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą – nebuvo pasiektas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas ir buvo panaikintas, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo vietų įstaigoje atskleidžia ir tai, kad jam taikoma reali laisvės atėmimo bausmė yra efektyvi.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo R. Č. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam konstatuoti keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (10 teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas, ir iki šiol išlieka trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai: buvo įtakojamas asocialios grupės (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas); piktnaudžiavimas alkoholiu: smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas); mąstymas ir elgesys: būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos (struktūruotoje aplinkoje šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas). Nustatyti ir du apsauginiai veiksniai – turi nuolatinę gyvenamąją vietą; teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tačiau šie veiksniai yra būdingi daugumai nuteistųjų ir jie, teismo vertinimu, neatsveria minėtų dinaminių ir nustatytų statinių kriminogeninių veiksnių. Teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis R. Č. ne maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Šiame kontekste būtina įvertinti ir kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvus elgesys, savitvardos problemos yra veiksniai, didinantys riziką pakartotinai nusikalsti, kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai, juolab kad smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis sudaro statinius kriminogeninius veiksnius. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis, atidėjus jam laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir vykdant probaciją, nesugebėjo išspręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog šis kriminogeninis veiksnys valdomas struktūruotoje aplinkoje, tačiau pagrindo teigti, jog ir laisvėje nuteistasis sugebės valdyti šį kriminogeninį veiksnį, dar nėra.

Taigi, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai sudaro pagrindą spręsti, kad nenustatyta tokia nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri rodytų esminius jo elgesio ir mąstymo pokyčius, lemiančius sėkmingą probaciją. Tokią išvadą patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis dažnai pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, alkoholio vartojimo tikimybė, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Nuteistasis iki šiol minimizuoja smurtinių nusikaltimų rimtumą, atsakomybę dėl smurto labiau linkęs perkelti aukai ar aplinkai, jis gana lengvai praranda savitvardą, negeba sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų, elgiasi šių emociją įtakojamas. Priežiūrą nuteistasis suvokia kaip bausmę, tačiau neįžvelgia iš to teigiamų dalykų ar naudos sau. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta nuteistojo charakteristika atspindi, jog vis dėlto nuteistasis dar per gan trumpą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nesugebėjo pakeisti savo elgesio ir mąstymo teigiama linkme tiek, kad paleistas lygtinai jis sugebėtų valdyti nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti veiksnius.

Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir aplinkybė, jog nors nuteistasis šiuo metu sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, stebimas teigiamas pokytis siekiant valdyti šį kriminogeninį veiksnį, visgi, kaip jau minėta, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, o ir gyvenimo stiliaus ypatumai išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kuriuos nuteistasis, lankydamas Komisijos rekomenduotą nusikalstamo elgesio riziką mažinančią priemonę – tęsti dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veikloje, gali pakeisti.

Nuteistasis skunde akcentavo savo socialinius ryšius su šeima, tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir santykiai su sutuoktine, prieš kurią smurtavo, yra geri. Pažymima, kad socialiniai ryšiai yra svarbus veiksnys, turintis reikšmės sėkmingai probacijai, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis nusikaltimus darė jau turėdamas šeimą, nepilnamečius vaikus. Taigi, šeima ir įsipareigojimai jai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, priešingai, jis pažeidinėjo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taigi, jam buvo parodytas pasitikėjimas ir suteikta galimybė gyventi dorai su šeima, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė. Būtina įvertinti ir socialinio tyrimo nurodytas aplinkybes, kad nuteistojo gyvenimo sąlygų problemos, susijusios su nusikalstama veika ir galima didelės žalos rizika, kadangi nuteistasis tuo adresu smurtaudavo prieš savo sutuoktinę. Atkreipiant nuteistojo dėmesį taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis R. Č. teistas jau dešimt kartų, jam praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis savo elgesio nekeitė. Minėta, kad būdingas teisės pažeidimų modelis, kriminalinė istorija, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas yra jo statiniai kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiamą charakteristiką laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija tinkamai įvertino, kaip lengvinančią jo padėtį pritaikydama priemonę – perkėlimą bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2026 m. sausio 16 d.).

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. Č. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. Č. skundas dėl 2024 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-833 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. Č. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė