Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens R. R. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį R. R. perduoti baudžiamajam persekiojimui Airijos Respublikai pagal kompetentingos teisminės institucijos – Airijos Respublikos Aukštojo teismo 2020 m. gegužės 7 d. išduotą Europos arešto orderį.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3-127/2020, pareiškimo medžiaga Nr. 1-295-626/2020 ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Airijos Respublikos centrinės institucijos – Airijos teisingumo ir lygybės departamento perduotas Airijos Respublikos Aukštojo teismo 2020 m. gegužės 7 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO) dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. R. suėmimo ir perdavimo, kad būtų galima vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą už šios valstybės teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Airijos Respublikos 2001 m. Baudžiamojo teisingumo (vagystės ir sukčiavimo nusikalstamos veikos) įstatymo 13(1) ir (3) skirsniuose. EAO išduotas remiantis Midletono teismo apygardos Nr. 20 apylinkės teismo teisėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. išduotu arešto orderiu.

2. Išduoto EAO „e“ dalyje nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 12 d., apie 23:10 val., L. V. buvo vienas savo tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo beldimą į duris. Kai jis jas atidarė, į namus įsiveržė trys vyrai, kurie slėpė savo veidus. Vienas iš šių vyrų buvo ginkluotas revolveriu, nukreiptu į L. V. veidą, kitas – elektros šoko įrenginiu. Vyrai pagrasino L. V. panaudoti elektros šoko įrenginį ir jie pakartotinai klausė, kur padėti namuose pinigai. Vyrai kalbėjo su Rytų Europos akcentu. Trys vyrai privertė L. V. atsigulti ant žemės ir uždėjo jam ant galvos striukę, tada nuvedė jį žemyn į vonios kambarį ir užbarikadavo duris iš išorės. Visi kambariai buvo išnaršyti. Buvo paimta apie 50 000 eurų iš seifo ir 450 eurų viename iš miegamųjų iš stalčiaus. Taip pat buvo paimta auksinė grandinėlė, losjonas po skutimosi ir kvepalai. Tada vyrai paliko įvykio vietą, užbarikadavę L. V. vonios kambaryje. L. V. pavyko netrukus išeiti iš vonios kambario ir jis nuėjo į kaimyno namus apie 00:30 val. 2016 m. gruodžio 13 d. jis pateikė skundą Airijos nacionalinei policijos tarnybai (,,An Garda Siochana“).

2.1. Anksčiau, 2015 m. gruodžio 12 d., apie 00:00 val., Airijos nacionalinės policijos tarnybos visuomenės narys pranešė apie įtartinus asmenis ir transporto priemonę ,,Volkswagen Passat“, reg. nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, adresu (duomenys neskelbtini). Airijos nacionalinės policijos tarnybos pareigūnai nustatė, kad šios transporto priemonės savininkas yra R. R..

2.2. 2015 m. gruodžio 13 d., 02:05 val., Airijos nacionalinės policijos tarnybos pareigūnai sulaikė R. R.. Per vėlesnę apklausą R. R. prisipažino, kad jis nuvežė užpuolikus į apiplėšimo sunkinančiomis aplinkybėmis vietą, ,,stebėjo aplinką“, kol buvo vykdomas apiplėšimas, ir juos parvežė po apiplėšimo.

2.3. 2017 m. lapkričio 21 d. teismo proceso metu generalinis prokuroras priėmė kaltinamąjį aktą dėl vienos nusikalstamos veikos – apiplėšimo (įsilaužiamosios vagystės) sunkinančiomis aplinkybėmis.

3. Nusikalstama veika, dėl kurios išduotas EAO, pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta Airijos Respublikoje už nusikaltimą, dėl kurio prašoma perduoti R. R. baudžiamajam persekiojimui – įkalinimas iki gyvos galvos.

4. Vykdant Airijos Respublikos išduotą EAO, R. R. buvo sulaikytas 2020 m. liepos 24 d., 11:20 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. 2020 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 25 d. nutarties dalį dėl suėmimo termino R. R. nustatymo ir suėmimo terminą nustatė 3 mėnesiams nuo 2020 m. liepos 24 d.

5. 2020 m. rugpjūčio 4 d. R. R., dalyvaujant gynėjui advokatui Aisčiui Damulevičiui, buvo supažindintas su Airijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. R. R. nesutiko būti perduotas Airijos Respublikai pagal EAO. Taip pat jis paprašė, kad iki perdavimo iš Lietuvos Respublikos EAO išdavusioje Airijos Respublikoje jam būtų paskirtas lietuviškai kalbantis gynėjas.

6. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl R. R. perdavimo Airijos Respublikai pagal EAO.

7. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prokurorės pareiškimą patenkino ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį R. R. Airijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Airijos Respublikos Aukštojo teismo 2020 m. gegužės 7 d. išduotą EAO, už šiame arešto orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą 2001 m. Airijos Respublikos baudžiamojo teisingumo (vagystė ir sukčiavimo nusikalstamos veikos) įstatymo 13(1) ir (3) skirsniuose. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti R. R. baudžiamajam persekiojimui Airijos Respublikai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Perduotino asmens R. R. gynėjas advokatas Aistis Damulevičius skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, atsisakant išduoti R. R. Airijos Respublikai pagal EAO. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji priimta neįsigilinus į situacijos aplinkybes ir nesant garantijų dėl gynėjo paskyrimo Airijos Respublikoje.

9. Skunde pažymima, kad EAO yra neišsamus, tėra nurodomi deklaratyvūs teiginiai, jog R. R. dalyvavo darant nusikaltimą, tačiau jame trūksta informacijos, kuo yra kaltinamas R. R., nėra nurodomas jo vaidmuo, taip pat ar jis bus teisiamas ir kiek laiko bus suimtas Airijos Respublikoje. Gynėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad R. R. už inkriminuojamą nusikaltimą gali būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, būtina atsakingai spręsti klausimą dėl jo perdavimo užsienio valstybei. Advokatas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas netinkamai taikė BK 9¹ straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamoje nutartyje nenumatė sąlygos dėl galimybės nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo. Skundžiamoje nutartyje tėra nurodyta, kad EAO „h“ dalyje numatytos garantijos, jog Airijos Respublikos teisinė sistema numato bausmės peržiūrėjimo galimybę.

10. Skunde taip pat nurodoma, kad, nors byloje yra Airijos Teisingumo ir Lygybės departamento atsakymas dėl gynėjo suteikimo galimybės, tačiau šiuo atsakymu perduotinam asmeniui negarantuojama galimybė turėti gynėją, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹ straipsnio 10 dalyje. Minėtame atsakyme tik nurodoma, kad asmuo gali kreiptis pagal Kriminalinės teisinės pagalbos programą ir tuo atveju jam gali būti paskirtas advokatas. Taigi, iš tokio atsakymo galima suabejoti, ar R. R. tikrai turės gynėją Airijos Respublikoje. Advokato vertinimu, jei nėra garantijos, kad R. R., kuriam Airijos Respublikoje už galimai padarytą nusikaltimą gresia įkalinimas iki gyvos galvos, bus paskirtas gynėjas, tokio asmens negalima perduoti baudžiamajam persekiojimui į užsienio valstybę.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

11. Perduotino asmens R. R. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus skundas atmetamas.

12. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. R. perdavimo Airijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Airijos Respublikos Aukštojo teismo 2020 m. gegužės 7 d. išduotą EAO, už šiame arešto orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą 2001 m. Airijos baudžiamojo teisingumo (vagystė ir sukčiavimo nusikalstamos veikos) įstatymo 13(1) ir (3) skirsniuose, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, BPK 71¹, 73 straipsniuose bei Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.

13. EAO yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Airijos Respublikai.

14. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

15. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. R. perdavimo Airijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. R. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Airijos Respublikoje dėl vienos nusikalstamos veikos – apiplėšimo sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybė už inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Airijos Respublikos 2001 m. Baudžiamojo teisingumo (vagystės ir sukčiavimo nusikalstamos veikos) įstatymo 13(1) ir (3) skirsniuose. Šiuo atveju EAO išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – organizuoto arba ginkluoto apiplėšimo, už kurią Airijos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Ši veika taip pat laikoma nusikalstama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nėra nustatyta.

16. BK 9¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu EAO išduotas dėl nusikalstamos veikos, už kurią EAO išdavusios valstybės įstatymai numato laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis perduodamas su sąlyga, kad EAO išdavusios valstybės įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo. Iš aukštesniajam teismui pateiktos EAO vykdymo bylos Nr. 14.3-127/2020 matyti, kad R. R. atžvilgiu išduoto EAO „h“ dalyje nurodyta, jog Airijos Respublikos teisinė sistema leidžia nuteistiesiems, kurie atliko 7-erių ar daugiau metų bausmę, teikti malonės prašymą teisingumo ministrui, kad jis peržiūrėtų nuosprendį ir paleistų nuteistąjį remiantis šiuo prašymu. Taigi, EAO išdavusios Airijos Respublikos įstatymai numato galimybę nuteistajam ne vėliau kaip atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.

17. Perduotino asmens gynėjas skunde aukštesniajam teismui nurodo, kad EAO yra neišsamus, jame trūksta informacijos, kuo yra kaltinamas R. R., nėra nurodomas jo vaidmuo, taip pat ar jis bus teisiamas ir kiek laiko bus suimtas Airijos Respublikoje. Tačiau susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta EAO vykdymo byla Nr. 14.3-127/2020, nenustatyta, jog Airijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotame EAO yra esminių trūkumų dėl jo formos ir turinio. Aukštesniojo teismo vertinimu, EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. Priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, EAO pateiktas pakankamai detalus R. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant galimai padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, veikos padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas R. R. vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus galimai jis padarė inkriminuojamoje nusikalstamoje veikoje. Apygardos teisme sprendžiant klausimą dėl perdavimo Airijos Respublikai, R. R. pripažino, kad kaltinimo turinys jam yra suprantamas. Taigi, formalūs pagrindai perduoti R. R. Airijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.

18. Nors apygardos teisme sprendžiant klausimą dėl perdavimo Airijos Respublikai, R. R. nurodė, kad jis nedalyvavo darant inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, jog EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu teismas netiria R. R. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės bus tiriamos baudžiamojoje byloje Airijos Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veiką padariusius asmenis. Šiuo atveju prašančioji valstybė pateikė pakankamai informacijos, kuri leidžia spręsti R. R. perdavimo pagal EAO Airijos Respublikai klausimą.

19. Skunde aukštesniajam teismui taip pat nurodoma, kad Airijos Teisingumo ir Lygybės departamento atsakymas dėl gynėjo suteikimo galimybės leidžia suabejoti, ar R. R. tikrai turės gynėją Airijos Respublikoje. Advokato vertinimu, jei nėra garantijos, kad R. R., kuriam Airijos Respublikoje už galimai padarytą nusikaltimą gresia įkalinimas iki gyvos galvos, bus paskirtas gynėjas, tokio asmens negalima perduoti baudžiamajam persekiojimui į užsienio valstybę. Šis skundo argumentas taipogi nepagrįstas. BPK 71¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kurį prašoma perduoti iš Lietuvos Respublikos pagal EAO, turi teisę prašyti, kad iki jo perdavimo iš Lietuvos Respublikos EAO išdavusioje valstybėje jam būtų paskirtas gynėjas. Apie šią asmens, dėl kurio išduotas EAO, teisę jam suprantama kalba turi būti pranešta nedelsiant po suėmimo paskyrimo. Gavusi tokį prašymą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nedelsdama apie tai informuoja kompetentingą EAO išdavusios valstybės instituciją, o gavusi atsakymą, nedelsdama su juo supažindina šį prašymą pateikusį asmenį ir jo gynėją. Nagrinėjamu atveju iš EAO vykdymo bylos Nr. 14.3-127/2020 matyti, kad R. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą, jog Airijos Respublikoje jam būtų paskirtas lietuviškai kalbantis gynėjas (vykdymo bylos l. 34). Apie tokį prašymą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 6 d. informavo Airijos Respublikos kompetentingą instituciją (vykdymo bylos l. 35-36). 2020 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Airijos Respublikos Teisingumo ir Lygybės departamento raštas, kuriame nurodyta, jog iki perdavimo Airijos Respublikos teismas neskirs R. R. advokato, o jam atvykus į Airiją bus užtikrinta teisė pačiam pasikviesti gynėją ar kreiptis pagal Kriminalinės teisinės pagalbos programą dėl gynėjo paskyrimo (vykdymo bylos l. 38-39). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra šį atsakymą su vertimu į lietuvių kalbą išsiuntė R. R. ir jo gynėjui advokatui Aisčiui Damulevičiui. Nors šiuo atveju EAO išdavusioje valstybėje R. R. iki šiol nėra paskirtas gynėjas, tačiau tokia galimybė numatyta perdavus jį Airijos Respublikai. Pažymėtina, kad pagal BPK 71¹ straipsnio 10 dalies nuostatas, asmens prašymas EAO išdavusioje valstybėje paskirti gynėją nesustabdo klausimo dėl asmens perdavimo iš Lietuvos Respublikos pagal EAO nagrinėjimo ir asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos pagal EAO, perdavimo vykdymo. Taigi, nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės dėl gynėjo nepaskyrimo EAO išdavusioje valstybėje nesudaro pagrindo neperduoti R. R. Airijos Respublikai. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta EAO nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų EAO išdavusiai Airijos Respublikai perduoti R. R. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje galimai padarytą nusikalstamą veiką.

20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduotino asmens R. R. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.