- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-82-354/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38458-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. S.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Vileikienės ir nuteistojo V. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. (buvusi pavardė S.-L.) pripažintas kaltu ir nuteistas:
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto 2022-11-03) laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto 2022-11-12) laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsniu, bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, V. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, V. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 8 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas V. S. sulaikymo laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. (viena para) ir nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d. (viena para), prilyginant jį 2 dienoms laisvės atėmimo.
Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant V. S. pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos (Kelmės rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsniu ir 72² straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. nuteistas už tai, kad jis:
1.1. 2021 m. lapkričio 3 d., apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje tyčia kumščiu du kartus sudavė į kairįjį smilkinį šeimos narei – sutuoktinei L. L.-S., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą;
1.2. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijęs, savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 0,188 gramo kanapių (antžeminių dalių), kol jas 2021 m. lapkričio 3 d. 22.20 val. L. L.-S. pateikė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnams; taip pat Kelmėje, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Norvegijos Karalystės registracija), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 0,005 gramo amfetamino, kol jį 2021 m. lapkričio 3 d. 22.30 val. apžiūros metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai;
1.3. 2021 m. lapkričio 12 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje tyčia kumščiu du kartus sudavė į kairę veido pusę šeimos narei – sutuoktinei L. L.-S., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Vileikienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis V. S. paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. S.-L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokurorė teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, todėl neteisingai paskyrė galutinę bausmę. Nurodo, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Taip pat nurodo, kad teismas, subendrinęs V. S.-L. paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies jas sudedant, paskyrė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir šią bausmę subendrinęs su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-03-30 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, teismas V. S.-L. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, t. y. prie 2022-12-05 nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo mažesnę laisvės atėmimo bausmės dalį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis – 2 mėnesius. Teigia, kad bendrinant teismo paskirtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes jas iš dalies sudedant, prie paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, turėjo būti pridėta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022-03-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, kuri negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis – 3 mėnesiai, todėl turėjo būti skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
2.2. Dėl to prokurorė skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmių bendrinimą, nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmė rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir skirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę, sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki minimumo bei panaikinti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto.
3.1. Nuteistasis teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis pirmosios instancijos teisme kaltę dėl smurtavimo sutuoktinės L. L.-S. atžvilgiu pripažino, nes jis nurodė, kad dėl girtumo visų aplinkybių neprisimena, bei sutiko, kad galėjo suduoti smūgius, kaip teisme nurodė nukentėjusioji. Pažymi, kad tik teisme apklausus liudytoją A. K., tapo aišku, kad jis 2021 m. lapkričio 3 d. alkūne sudavė jai į skruostą, tačiau, kaip teisme teigė liudytoja A. K., tuo metu jis buvo „persigėręs“, todėl ji nesureikšmino iš jo patirto smurto ir jam jokių pretenzijų neturi.
3.2. Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, jog nukentėjusiosios parodymai nevertintini kritiškai, kadangi 2022 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus vos kelioms dienoms po pareigūnų iškvietimo, kaip liudytoja apklausiama L. L.-S. nurodė, kad ji neprisimena, ką nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, nes buvo neblaivi, kad pamena, jog pareigūnams nurodė, kad vyras jai sudavė du kartus į galvos sritį, t. y. į kairį smilkinį, tačiau vyras jai nesudavė, ji policijos pareigūnams melavo, nes norėjo, kad jie išvežtų vyrą iš namų, nes jis buvo stipriai neblaivus. Akistatos su juo metu L. L.-S. patvirtino, jog jis prieš ją nesmurtavo, tik žodinio konflikto metu nustūmė nuo lovos, fizinio skausmo ji nejuto. Be to, vėliau nukentėjusioji savo parodymus keitė, į apklausas neatvykdavo, vengė bendrauti su pareigūnais, į teismą nukentėjusioji atvyko tik iš penkto karto teismui priėmus nutartį ją atvesdinti. Mano, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos jo naudai.
3.3. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog nukentėjusioji neturi pagrindo jo apkalbėti, kadangi 2022-06-14 apklausiamas įtariamuoju jis nurodė, jog 2021-11-19 jis sužinojo, kad L. L.-S. iš jo močiutės sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke pasisavino apie 3000 Eur, apie tai prisipažino SMS žinutėse, todėl L. L.-S. tikėjosi, kad jį uždarius į kalėjimą, jai nereikės grąžinti iš močiutės pavogtų pinigų. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu jis teikė prašymą prokurorui, kad prie bylos būtų prijungtas susirašinėjimas tarp jo ir nukentėjusiosios L. L.-S. laikotarpiu nuo 2021-11-22 iki 2021-11-23, iš kurio matytųsi tikroji jųdviejų konflikto priežastis, tačiau prokuroras prašymo netenkino. Taip pat teigia, jog teismas išvadose nurodė, kad duomenų apie jo nurodytą jo močiutės pinigų vagystę nėra nei šioje, nei santuokos nutraukimo byloje. Apelianto nuomone, ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes dėl savo mirusios močiutės pinigų vagystės pretenzijas nukentėjusiajai L. L.-S. jis galės pareikšti tada, kai priims močiutės palikimą. Kadangi jo asmens pasas buvo paimtas policijos pareigūnų dar 2021 m. lapkričio mėnesį, tai be šio dokumento jis neturėjo jokios galimybės kreiptis pas notarą ir susitvarkyti palikimo reikalus.
3.4. Be to, apeliantas mano, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji L. L.-S. civilinio ieškinio byloje nereiškė, pretenzijų jam neturi, policijos pareigūnus į savo šeimos konfliktus visada kvietė būdama neblaivi, yra svarbios sprendžiant dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo.
3.5. Apeliantas taip pat teigia, kad nepagrįstai jam skirtas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., nes jam ir taip skirta daug įpareigojimų, todėl netikslinga jį uždaryti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sutiko su prokurorės apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyti baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniais skundais tiek prokurorė, tiek nuteistasis V. S. iš esmės neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su apylinkės teismo V. S. paskirta bausme, kuri, anot nuteistojo, yra per griežta, o, anot prokurorės, neteisingai paskirta subendrinta bausmė ir yra per švelni. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
9. Nuteistasis V. S. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos.
10. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas prieš savo sutuoktinę L. L.-S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
10.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.
10.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar ją padariusius asmenis. Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama kaltininko atsakomybe lengvinančia, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Jei kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005) arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
10.3. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. S. kaltės nepripažino, neigė sudavęs smūgius savo sutuoktinei L. L.-S., neigė, kad policijos pareigūnams pateiktos ir automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklauso jam (t. 2, b. l. 156–157, 188–189; t. 3, b. l. 6–7, 17–18). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, nurodydamas, kad pripažįsta kaltę dėl smurto prieš žmoną abu kartus, bet neprisimena dėl girtumo, ar jai sudavė, taip pat pripažįsta kaltę dėl narkotinių medžiagų (kanapių), nes ją kartu su žmona rūkė, bet patys narkotikai (kanapės) buvo žmonos, o apie automobilyje rastą amfetaminą iš viso nieko nežino (t. 3, b. l. 174, 177). Taigi, kaltę padarius nusikalstamas veikas nuteistasis V. S. pripažino formaliai, nedetalizuodamas parodymų pagal kaltinimuose nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Pastebėtina, kad nuteistajam nustatytas girtumas (2021 m. lapkričio 3 d. 2,43 promilių girtumas, 2021 m. lapkričio 12 d. nustatytas 2,27 promilių girtumas) nėra toks didelis, dėl kurio nuteistasis galėjo neprisiminti įvykio aplinkybių, nes kitas aplinkybes prisiminė (kad konfliktavo su žmona, kad ją pastūmė, kad pas juos į butą buvo atėjusi kaimynė, vardu A., taip pat apklausų metu nurodė, kokius alkoholinius gėrimus ir kiek jų išgėrė). Dėl to nuteistojo tvirtinimas, kad dėl girtumo jis neprisimena įvykio aplinkybių, vertinamas kaip nuteistojo V. S. siekis palengvinti savo teisinę padėtį, o apelianto formalus kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų, neatsiprašė nukentėjusiosios, todėl byloje nenustatyta, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi. Kadangi nuteistasis tik formaliai pripažino kaltę padarius nusikalstamas veikas ir nesant jo nuoširdaus gailėjimosi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.
11. Iš bylos matyti, kad apeliantas nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikoje oficialiai niekur nedirbo. Nors nuteistasis ir jo gynėja apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad nuteistasis dirba, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šį argumentą, nepateikė. Taip pat nei nuteistasis, nei jo gynėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis turi keturis vaikus, kurių vienas vos 9 mėnesių. Taip pat iš bylos matyti, kad per paskutinius trejus metus V. S. administracine tvarka buvo baustas tik 2022 m. balandžio 5 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (neblaivus vairavo transporto priemonę, neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonę), paskirtos baudos (300 Eur) nėra sumokėjęs, t. y. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Iš pažymos apie ankstesnius V. S. teistumus matyti, kad jis Lietuvos Respublikoje iki šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas du kartus (2004 m. lapkričio 11 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 2002 m. gruodžio 19 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį). Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė išnykus teistumui, tačiau jis po kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą buvo nuteistas 2022 m. kovo 30 d. Taip pat nuteistasis ne kartą teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje teistas penkis kartus, tame tarpe ir už nesunkų kūno sužalojimą, bei vien kartą Norvegijoje). Šie paminėti duomenys rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, daro naujus teisės pažeidimus.
12. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių bei įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kad dvi nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narį (sutuoktinę), kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, daroma išvada, kad nuteistajam V. S. pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštą.
13. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 2 metų (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nesunkų tyčinį nusikaltimą skiriama nuo 15 iki 90 parų arešto (bausmės vidurkis 52,5 paros). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta tik nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, skundžiamu nuosprendžiu V. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios savo dydžiais yra artimos atitinkamai laisvės atėmimo ar arešto bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, kad V. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Dėl to švelninti apeliantui paskirtų bausmių nėra pagrindo.
14. Nuteistasis skunde teigia, kad atsižvelgus į tai, jog nukentėjusioji keitė parodymus ir neatvykdavo į teismą, kad tikroji konfliktų priežastis buvo noras pasisavinti močiutės banko sąskaitoje buvusius pinigus, mano, kad jam paskirta bausmė turi būti švelninama.
14.1. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiosios L. L.-S. parodymų nenuoseklumas turėjo būti vertinamas jo naudai skiriant švelnesnę bausmę. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. L.-S. pirminius parodymus, jog 2021 m. lapkričio 3 d. V. S. kumščiu jai sudavė du kartus į kairį smilkinį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, pakeitė tvirtindama, kad V. S. jai smūgių nesudavė, tik nestipriai pastūmė iš lovos, kad ji neprisimena, ką nurodė policijos pareigūnams, kad policijos pareigūnams melavo (t. 1, b. l. 136–137, 159–160). Taip pat iš bylos matyti, kad vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir dėl 2021 m. lapkričio 12 d. smurtavimo jos atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė, kad V. S. jos atžvilgiu smurtavo ne tik 2021 m. lapkričio 12 d. du kartus suduodamas smūgius į veido sritį, bet smurtavo ir 2021 m. lapkričio 3 d. suduodamas du smūgius į smilkinį (t. 1, b. l. 174–176). Nukentėjusioji 2021 m. birželio 15 d. apklausos metu prisipažino, kad keitė anksčiau duotus parodymus, nes V. S. norėjo, kad ji atsiimtų pareiškimą (t. 2, b. l. 106–107). Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios L. L.-S. pirminius parodymus, kad nuteistasis jos atžvilgiu smurtavo 2021 m. lapkričio 3 d., patvirtina ne tik vėlesni nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 26–28, 126, 130–131; t. 2, b. l. 20–21, 98–99, 106–107), bet ir teisme (t. 3, b. l. 174–176), akistatos su V. S. metu (t. 2, b. l. 133-135). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai (t. 1, b. l. 92–5, 186–190), policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 100–106), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 192), policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 122; t. 2, b. l. 42). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios L. L.-S. parodymais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tai, kad nukentėjusioji L. L.-S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pakeitusi parodymus ar kad neatvykdavo į teismo posėdžius ir apylinkės teismas turėjo ją vesdinti, nešalina nuteistojo atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas ir nemenkina apelianto neteisėtų veiksmų, todėl šias aplinkybes vertinti nuteistojo naudai ir tuo remiantis skirti nuteistajam V. S. švelnesnę bausmę nėra pagrindo.
14.2. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nukentėjusioji L. L.-S. jį apkalbėjo, nes konfliktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko dėl to, kad nukentėjusioji pasisavino jo močiutės banko sąskaitoje buvusius 3000 Eur. Nors nuteistojo gynėja ikiteisminio tyrimo metu pateikė V. S. ir nukentėjusiosios L. L.-S. susirašinėjimo SMS žinučių kopijas, kurios, nuteistojo ir jo gynėjos teigimu, patvirtina tikrąją nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto priežastį, tačiau, kaip prokuroro 2022 m. birželio 22 d. nutarime nurodyta, žinutėse nėra jokių duomenų, reikšmingų nusikalstamoms veikoms, kurių padarymu buvo įtariamas V. S., tirti ir nagrinėti. Pastebėtina, kad pats nuteistasis apklausos metu nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. sužinojo, kad L. L.-S. iš jo močiutės sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke pasisavino pinigus, apie 3000 Eur (t. 3, b. l. 17-18). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. S. pripažintas kaltu dėl 2021 m. lapkričio 3 d. ir 12 d. padarytų nusikalstamų veikų, o apie pasisavintas lėšas nuteistasis nurodė sužinojęs tik 2021 m. lapkričio 19 d., t. y. jau po nusikalstamų veikų padarymo, atliekant ikiteisminį tyrimą apelianto atžvilgiu, daroma išvada, kad apeliaciniame skunde nurodoma nuteistojo ir nukentėjusiosios konflikto priežastis – pinigų pasisavinimas – nebuvo 2022 m. lapkričio 3 d. ir 12 d. nusikalstamų veikų padarymo priežastimi. Be to, pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, kad konfliktai tarp jo ir jo sutuoktinės kaltinime nurodytomis dienomis įvyko – pirmu atveju dėl sutuoktinės vaiko, o antru atveju – dėl to, kad L. L.-S. jo mobiliojo ryšio telefone perskaitė jo SMS žinutes nuo kitos moters. Dėl visumos paminėtų aplinkybių nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji apeliantą apkalbėjo dėl smurtavimo jos atžvilgiu kaltinime nurodytomis dienomis.
15. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl nenuoseklių nukentėjusiosios parodymų, jos neatvykimo į teismą, konfliktų priežasčių, nėra pagrindo pripažinti aplinkybėmis, dėl kurių nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.
16. Apeliaciniu skundu prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to paskyrė per švelnią bausmę.
16.1. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. S. už naujai padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai subendrinęs vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistajam V. S. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nėra per griežta, jos mažinti nėra pagrindo.
16.2. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas ir šiuo nauju nuosprendžiu V. S. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su V. S. 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
16.3. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – 3 mėnesiai.
16.4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas prie nauju nuosprendžiu V. S. paskirtos subendrintos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 2 mėnesius iš 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o tai yra mažesnė bausmės dalis nei pagal BK 63 straipsnio 4 dalį turi būti pridedama. Dėl to pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas), nuteistajam V. S. buvo paskirta per švelni bausmė, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir nuteistajam skiriama prokuroro siūloma ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmė.
17. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo jam nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki minimumo ir neskirti įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose.
17.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, t. y. vidutiniam terminui.
17.2. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo, kodėl jam nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas 2 metams turi būti sutrumpintas iki minimalaus 1 metų termino, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bausmės vykdymo atidėjimo terminą prašė sutrumpinti motyvuodami tuo, kad nuteistasis dirba, turi keturis vaikus. Kaip jau minėta, nei nuteistasis, nei jo gynėja nepateikė duomenų, patvirtinančių tokias apelianto ir jo gynėjos teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.
17.3. Iš bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė 2021 m. lapkričio 3 d. ir 12 d., t. y. prieš pusantrų metų, ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė ne vien dėl nuteistojo kaltės nepripažinimo, bet ir dėl nukentėjusiosios L. L.-S. nevykimo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui bei į teismą. Taip pat iš bylos matyti, kad naujas nusikalstamas veikas nuteistasis V. S. padarė išnykus teistumui, t. y. laikomas anksčiau neteistu. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamų veikų pobūdis (smurtavimas artimoje aplinkoje sutuoktinės atžvilgiu, disponavimas narkotinėmis medžiagomis neturint tikslų jų platinti) ir pavojingumas (nesunkūs tyčiniai nusikaltimai) bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (smurtą (po du kartus kumščiu sudavė smūgius į galvos (veido) sritį)) sutuoktinės atžvilgiu, sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajai, nuteistasis padarė konflikto su sutuoktine metu, tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji įvykių metu buvo neblaivūs, narkotinės medžiagos buvo rastos tiriant kitą nusikalstamą veiką, rastas narkotinių medžiagų kiekis yra nedidelis). Be to, iš bylos matyti, kad nuteistajam 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis jam tuo nuosprendžiu taikomos probacijos laikotarpiu būtų pažeidęs probacijos sąlygas, nėra. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. S. paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas 2 metams yra per ilgas, todėl šis terminas trumpinamas, tačiau trumpinamas ne iki minimalaus atidėjimo termino (1 metų), bet iki 1 metų 6 mėnesių, nes, kaip matyti, ankstesniu nuosprendžiu V. S. taikoma probacija turi teigiamos įtakos, todėl nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas neturi būti trumpesnis ar toks pat kaip nustatytas ankstesniu nuosprendžiu. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir nuteistajam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas sutrumpinamas iki 1 metų 6 mėnesių.
17.4. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde visiškai neargumentavo, kodėl jam pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė įpareigojimą nustatytu laiku (nuo 23 val. iki 6 val.) būti namuose. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis įpareigojimas nuteistajam skiriamas siekiant užtikrinti efektyvią nuteistojo elgesio kontrolę, pvz., psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir kt. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai ir sprendžia, kad byloje nesant objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad šis įpareigojimas nėra būtinas, nėra pagrindo naikinti šį nuteistajam V. S. skirtą įpareigojimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, V. S. paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius, ir V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.
V. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.