Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. K. 272,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą, todėl atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą proporcingai nuo turimo buto/patalpos ploto. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui yra 272,92 Eur. Atsakovas itin nereguliariai atsiskaito už suteiktas paslaugas ir neteisėtai savo nuožiūra (vienašališkai) pasirenka, už kurias paslaugas atsiskaityti.2013 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-54/14 (2.9.2.8-AP2), kurio 4.3 punktas nustatė, jog yra būtinas šalto, karšto vandens bei šildymo sistemų keitimas. Minėto akto 2 punkte nurodyta, jog būtų suorganizuotas magistralinių šalto, karšto vandens, šildymo vamzdynų remontas, keitimas rūsyje. Ieškovas, remdamasis šiuo aktu, 2014 m. balandžio 2 d. surašė statinio apžiūros aktą Nr. AB-AA- 14-0017, kuriame nustatė, jog šalto vandens magistralinis vamzdis yra stipriai pažeistas korozijos, vamzdžiai neizoliuoti, uždaroji armatūra susidėvėjusi. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta magistralinį vamzdį pakeisti naujais vamzdžiais. Statinio apžiūros akte nustatyta, jog karšto vandens ir cirkuliacinis vamzdžiai pažeisti korozijos, vietomis izoliacija apgadinta arba demontuota. Nuspręsta karšto vandens bei cirkuliacinius vamzdžius pakeisti naujais. Apžiūros metu nustatyta, kad šildymo sistemos vamzdžiai yra izoliuoti asbestine izoliacija, kuri yra susidėvėjusi. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta rūsyje esančius vamzdžius pakeisti naujais, sumontuoti naują armatūrą. Kadangi aukščiau aptartų objektų visuma neatitiko STR. 1.12.05:2010 „Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimų“ administratorius pradėjo organizuoti nustatytų defektų šalinimo darbus, siekdamas užkirsti kelią galimiems nuostoliams kilti bei tokiu būdu apsaugoti bendraturčių nuosavybę nuo didesnės žalos kilimo. Pagal tuo metu galiojusio 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo Dėl administracijos direktoriaus 2005-12­19 įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo“ 3.1. punktą nustačius laikančiųjų konstrukcijų, inžinerinės įrangos defektus, dėl kurių atsiradimo gali būti neužtikrintas tolesnis pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas ar nustatyti defektai gali įtakoti pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimus, dėl kurių blogėja žmonių gyvenimo sąlygos, patalpų savininkai patiria materialinius nuostolius, kai nustatyti defektai yra susiję su statinio privalomaisiais reikalavimais (CK 4.83 str.) – administratorius pats priima spendimą dėl privalomųjų darbu, kuriems vykdyti patalpų savininku sutikimo nereikia, organizavimo, lėšų šaltinio ir atlikimo. Jeigu nėra sukaupta lėšų ar neapspręstas jų panaudojimas, administratorius privalomuosius remonto darbus vykdo savo lėšomis. Ieškovas 2014 m. gegužės 12 d. apie numatomus atlikti šildymo sistemos vamzdyno keitimo, karšto vandens vamzdyno keitimo ir izoliavimo bei šalto vandens vamzdyno keitimo darbus bei darbų sumas informavo daugiabučio namo, esančio Smėlio g. 1, Vilnius, savininkus pranešimu Nr. AB-001689 bei informavo gyventojus iškabintais pranešimais ir apie jau atliktus remonto darbus. Be to, ieškovas 2014 m. birželio 11 d. vykdė kainų apklausą dėl karšto vandens vamzdyno keitimo ir izoliavimo darbų, dėl šalto vandens vamzdyno keitimo ir izoliavimo darbų bei dėl šildymo sistemos vamzdyno keitimo ir izoliavimo darbų. Apklausos metu, siūlymus pateikė kelios įmonės, tačiau visiems šiems darbams atlikti buvo pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs UAB „Mano būstas LT“. Mokesčiai už darbus kiekvienam butui buvo paskirstyti taip: darbų suma padalinta iš bendros darbų sumos su PVM, taip gautas tarifas, vėliau padaugintas iš buto naudingojo ploto (el.b.l. 32-36).Atsakovas E. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skola atsirado dėl to, jog namo administratorius nesilaikė įstatymų ir, nederinęs su namo gyventojais, atliko nebūtinus darbus. Apie savo atsisakymo mokėti už nebūtinus darbus motyvus yra ne kartą informavęs ieškovą, skolų išieškojimo bendrovę UAB „Baltrisk“ bei Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktorių, tačiau nei į vieną atsakovo paklausimą dėl informacijos pateikimo nebuvo pateikta. Atsakovo teigimu, Savivaldybės statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-54/14 teisingai nurodyta, kad šildymo vamzdyno izoliacija yra nusidėvėjusi, tačiau apie paties vamzdyno būklę neparašyta nieko; patikrinimo akte M. B. siūlo atlikti vamzdynų remontą, nebūtinai keitimą; akte konstatuota, jog pastato techninė priežiūra vykdoma nereguliariai, t. y. namo administratorius nesivadovavo „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo“ 25 punktu, todėl atsakovui lieka neaišku, ar nurodytų gedimų UAB „Antakalnio būstas“ neprivalėjo šalinti iš eksploatacijai kas mėnesį renkamų lėšų; akte neminimi pažeistų vamzdynų ilgiai. Anot atsakovo, realybėje karšto vandens vamzdynas buvo pažeistas tik trumpoje atkarpoje. Tokios pažaidos pagal „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo“ 3 priedo 17 lentelę turi būti tvarkomos šilumos sistemų prižiūrėtojo lėšomis pagal Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ (el.b.l. 11-12). Atsakovas taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo nesuprantantis, kodėl ieškovas priėmė sprendimą pakeisti visus šildymo sistemos vamzdžius ir nenagrinėjo galimybės tvarkyti tik pažeistas vietas, nenurodė pažeistų vamzdynų ilgio. Anot jo, ieškovas apžiūros aktu neakivaizdžiai pripažįsta, kad namo administratorius netinkamai rūpinosi namo priežiūra, nes vamzdžiai nebuvo tinkamai izoliuoti, kaip tai numato „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas“. Atsakovui taip pat nėra aišku, kodėl buvo priimtas sprendimas – ne keisti ar atnaujinti nusidėvėjusią asbestinę izoliaciją, bet keisti visą šildymo sistemos vamzdyną. Ieškovas pats nevykdė eilės darbų pagal STR. 1.12.05:2010 „Privalomųjų statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimais“; byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas tinkamai įvykdė 22 punkto reikalavimus ir apie pastebėtus defektus informavo namo bendraturčius. Atsakovas daro išvadą, kad pastebėti defektai nekėlė pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai, nebuvo numatomi galimi dideli materialiniai nuostoliai. Atsakovo teigimu, sprendimai dėl būtinumo atlikti karšto vandens vamzdyno keitimo darbus turėjo būti priimti gyventojų, tačiau pastarieji tik gavo pranešimą apie planuojamus darbus CK 4.85 str.). Už šalto vandens vamzdyno remonto darbus atsakovas apmokėti sutiktų, nes jie buvo reikalingi, tačiau atsakovui kelia įtarimų kainų parinkimas apklausos būdu, nes laimėjo konkursą UAB „Mano būstas LT“, kuris pasiūlė tokią pačią kainą kaip ir mėnesiu ankščiau paskelbtoje sąmatoje; komerciniuose pasiūlymuose datos nenurodytos; nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. kabėjusiame pranešime gyventojams kainos už atliktus darbus nurodytos eurais; darbai buvo atlikti už 1 516,24 Eur, tai yra 863,69 Eur pigiau nei buvo nurodyta kainų apklausoje (el.b.l. 80-83).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. K. ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ naudai 250,43 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (250,43 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.Teismas nustatė, jog Ieškovas atliko namo bendro naudojimo objektų – šildymo sistemos vamzdyno, karšto bei šalto vandens vamzdynų keitimo darbus ir paskaičiavo atsakovui už šių darbų atlikimą tenkančią mokėti kainos dalį - 272,92 Eur. Ieškovas, įvertinęs atsakovo poziciją, kad jis, atlikdamas periodinius mokėjimus kas mėnesį nesutiko apmokėti būtent už pastaruosius darbus, bei palyginęs atsakovo sumokėtas sumas, nustatė, kad atsakovas ieškovui už atliktus karšto bei šalto vandens vamzdyno darbus ir šildymo sistemos darbus (atskaičius atsakovo atliktus periodinius mokėjimus) už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. yra skolingas ieškovui iš viso 250,43 Eur sumą (el.b.l. 32-36).‘Teismas konstatavo, jog Ieškovas neprivalėjo klausti namo gyventojų nuomonės ar laukti jų pritarimo dėl namo bendro naudojimo objektų priežiūros ir/ar atnaujinimo darbų atlikimo, nes tokios pareigos nenumato ginčo darbų dėl namo bendro naudojimo konstrukcijų atlikimo metu (2014 m. ) galiojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo redakcija (2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 30-454) (toliau – Administravimo nuostatai).Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2014 m. sausio 13 d. atlikto statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte specialisto pateiktus duomenis bei paties ieškovo sudarytos komisijos apžiūros akte pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad ieškovui kaip namo administratoriui buvo duotas nurodymas privalomai organizuoti namo bendro naudojimo objektų – šalto, karšto vandens, šildymo vamzdynų – atnaujinimo darbus, juos keičiant. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neturėjo keisti viso vamzdyno, o tik tam tikras jų atkarpas ar juos remontuoti tam tikrose dalyse, nepateikė jokių savo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų.Teismas pažymėjo, jog Atsakovo prielaidos apie netinkamas datas, mažesnę faktinę kainą nei komerciniame pasiūlyme ir pan. neįrodo aplinkybės, kad atliktų darbų kainos buvo akivaizdžiai per didelės ar nepagrįstos.Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, atlikdamas namo bendro naudojimo sistemų atnaujinimo darbus elgėsi tinkamai bei nepažeidė Administravimo nuostatuose įtvirtintų administratoriaus pareigų, o atlikęs namo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbus, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo priteisti už šių darbų atlikimą susidariusią skolą proporcingai atsakovo turimos nuosavybės (buto) daliai gyvenamajame name, kurį ieškovas administruoja.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, skirtingai nei nustatė teismas, ginčas kilo ne dėl atsakovo atsisakymo mokėti už būsto periodinę priežiūrą, o dėl jo atsisakymo mokėti už papildomai atliktus darbus, dėl kurių nebuvo gautas namo bendrasavininkų raštiškas sutikimas.Teismas neįvertino Atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinky­bių, kad Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vienašališku sprendimu pakeistos šalto, karšto vandens ir šildymo sistemos neatitiko kokių nors privalomųjų reikalavimų ar buvo avarinės būklės ir vienintelis būdas jas padaryti atitinkančias tuos reikalavimus buvo viską pakeisti naujais.Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai nesuteikia administratoriui teisės ir pareigos už namo bendrasavininkų lėšas keisti vei­kiančius daiktus naujais ar atlikti kitus pastato būklę pagerinančius darbus be bendrasavini­nkų sutikimo. Gerai funk­cionuojančių ir problemų nekeliančių vamzdynų atnaujinimas nepatenka į administratoriaus funkcijas, lygiai taip pat, kaip nepatenka ir namo renovavimo ar apšiltinimo darbai. Pastato ir jo sistemų išlaikymui saugiu, nekeliančiu pavojaus aplinkai pakaktų ir esamų vamzdžių apšiltinimo, kas ir buvo nurodyta atsiliepime į ieškinį.Ginčo darbai nebuvo įtraukti į ilgalaikį Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planą, o namo laiptinėje iškabintas skelbimas apie numatomus atlikti darbus negali būti laikomas tinkamu susitarimu su gyventojais.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad darbai galėjo būti atlikti mažesnėmis kainomis. Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl buto savininko pareigos apmokėti už name esančių bendro naudojimo objektų priežiūros darbus proporcingai turimo buto ploto daliai bendrame name.Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Antakalnio būstas“, būdamas gyvenamojo namo, esančio adresu Smėlio g. 1, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, atliko namo bendro naudojimo objektų – šildymo sistemos vamzdyno, karšto bei šalto vandens vamzdynų keitimo darbus ir paskaičiavo atsakovui už šių darbų atlikimą tenkančią mokėti kainos dalį. Atsakovas už atliktus darbus mokėti atsisakė. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Apeliantas iš esmės ginčija ieškovo atliktų darbų teisėtumą tuo pagrindu, jog atliktiems darbams nebuvo namo bendrasavininkų sutikimo, o taip pat darbų apimtis galėjo būti mažesnė.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neva, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo įrodinėjimu dėl pakeistų vandens ir šildymo sistemų neatitikimo privalomiesiems reikalavimams ir atliktų ginčo darbų būtinumu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, viena vertus, teisingai pažymėjo, jog ginčo darbai buvo atlikti remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialisto 2014 m. sausio 13 d. atliktu statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A32-54/14 (2.9.2.8-AP2), kuriame nurodyta, jog turi būti organizuojamas magistralinių šalto, karšto vandens, šildymo vamzdynų remontas, keitimas rūsyje; būtina organizuoti šalto, karšto vandens, šildymo vamzdynų keitimą; karšto ir šalto vandens vamzdynai rūsyje smarkiai pažeisti korozijos, vamzdžiai neizoliuoti, šildymo vamzdynų izoliacija asbestinė, nusidėvėjusi. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neturėjo keisti viso vamzdyno, o tik tam tikras jų atkarpas ar juos remontuoti tam tikrose dalyse, nepateikė jokių savo samprotavimus pagrindžiančių įrodymų. Analogiškai ir apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, jog pastato ir jo sistemų išlaikymui saugiais ir nekeliančiais pavojaus aplinkai būtų pakakę tik buvusių vamzdžių apšiltinimo, nėra pagrįsti įrodymais.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo darbų dėl namo bendro naudojimo konstrukcijų atlikimo metu (2014 m.) galiojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo redakcija (2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 30-454) (toliau – Administravimo nuostatai). Pagal šiuos nuostatus, būtent daugiabučio namo administratorius yra atsakingas ir privalo įgyvendinti daugiabučio namo bendro naudojimo sistemų atnaujinimo (keitimo, remonto) darbus (3.13 p., 5.2 p., 5.6 p.); administratoriui nėra nustatyta pareiga šiais klausimais šaukti gyventojų susirinkimus, klausti jų nuomonės ir pan., administratorius privalo tik Administravimo nuostatų nustatyta tvarka teikti informaciją apie atliktus darbus (11-16 p.) bei juos atlikti nepažeidžiant gyventojų interesų. Apeliantas, nesutikdamas su tuo, kad ginčo darbus buvo galima atlikti nepasitarus su namo bendrasavininkais, nepateikia konkrečių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Apelianto teiginiai, jog ginčo darbai turėjo būti organizuojami tik juos įtraukus į ilgalaikį Namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planą, nepaneigia apelianto pareigos apmokėti už atliktus šildymo sistemos vamzdyno, karšto bei šalto vandens vamzdynų keitimo darbus (CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d., 3 d.).Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas abejoja dėl ginčo darbų kainos dydžio, tačiau šios abejonės grindžiamos tik prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, jog ginčo darbų kaina turėjo būti mažesnė, apeliantas nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė priteisti neteisingo dydžio įsiskolinimą.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.