- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-619-459/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos patikslintą skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija skundu dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą teismo prašė: atnaujinti terminą paduoti skundą dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės nutarimo; panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės nutarimą; panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Editos Rutkauskaitės nutarimą bei grąžinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 14 d. skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai svarstyti iš naujo.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 14 d. Palangos miesto savivaldybė skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl galimo valstybei nuosavybės teise priklausančios ir VĮ Turto banko (anksčiau vadinto VĮ Valstybės turto fondu) patikėjimo teise valdomos vilos „Auska“, esančios adresu Vytauto g. 11, Palanga, turto pasisavinimo ir sugadinimo. Pareiškėja nurodė, kad vila „Auska“ bei joje buvę kilnojamieji daiktai buvo 10 metų laikotarpiui išnuomoti nuomininkei UAB „Ambra investicijos“. Pasibaigus nuomos terminui ir vilos „Auska“ patalpas apžiūrėjus naujai turto patikėtinei – Palangos miesto savivaldybei, buvo pastebėta, jog trūksta dalies kilnojamųjų daiktų bei nustatyti vilos pastato sugadinimai. Vėliau paaiškėjo, kad trūkstami kilnojamieji daiktai galbūt be teisinio pagrindo buvo parduoti dar nuomos laikotarpiu tų daiktų nuomininkei UAB „Ambra investicijos“. 2021 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimu atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, kaip aukštesnioji prokurorė, priėmė nutarimą atmesti pareiškėjos skundą dėl 2021 m. rugsėjo 10 d. prokurorės nutarimo.
3. Pareiškėjos teigimu, 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo (kaip ir 2021 m. rugsėjo 10 d. prokurorės nutarimo) išvados yra nepagrįstos ir neatitinkančios faktinių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad kilnojamųjų daiktų perdavimui VĮ Valstybės turto fondui (vėliau prijungtam prie VĮ Turto banko) neturėjo būti priimamas atskiras Vyriausybės nutarimas, nes 2011 m. balandžio 29 d. kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis Nr. 2011/04/29-1 (toliau – Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis) yra neatskiriamai susijusi su 2011 m. kovo 31 d. viešbučio pastato su priklausiniais ir įranga nuomos sutartimi Nr. 2011/03/31-1 (toliau – Pastato nuomos sutartis), todėl tiek nekilnojamasis, tiek ir kilnojamasis vilos turtas buvo perduotas valdyti VĮ Valstybės turto fondui (vėliau prijungtam prie Turto banko) tinkamai. Pareiškėjos vertinimu, UAB poilsio namai „Baltija“ neturėjo teisės parduoti vilos kilnojamuosius daiktus, o juos pardavus valstybei kilo žala. Be to, valstybei buvo padaryta konkrečia pinigų suma išreikšta materialinė žala – valstybė negavo Kilnojamųjų daiktų sutartimi sutartos nuomos sumos, kurią pagrįstai tikėjosi gauti. Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimo metu buvo netinkamai įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl valstybei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perleidimo, nebuvo vertintas Pastato nuomos sutarties ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties sąsajumas, netirti valstybės turto savininko sprendimai, kurių pagrindu nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai tapo skirtingų savininkų nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-45 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo ir atmetė likusią pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo dalį.
5. Teismas, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, dėl to padarė išvadą, jog pareiškėjos skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo panaikinimo paliktina nenagrinėta.
6. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas pažymėjo, kad aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą nurodyta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra pateikė teismui pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundų nagrinėjimo medžiagą (12 tomų), iš kurios matyti, jog prokuratūra atliko tyrimo veiksmus pareiškėjos skundams nagrinėti, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir skundą: a) išsireikalavo duomenis iš VĮ Turto banko, VĮ Registrų centro, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, UAB poilsio namų „Baltija“; b) tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; c) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjos argumentų. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
7. Teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priimtą nutarimą ir pareiškėjos skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja Palangos miesto savivaldybė prašo panaikinti 2022 m. balandžio 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjos skundą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
8.1. Pareiškėjos vertinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes joje nepasisakyta dėl esminio pareiškėjos skundo argumento, susijusio su vilos „Auska“ pastato ir jame buvusių kilnojamųjų daiktų nuomos sutartimis, pareiškėjos vertinimu, leidžiančio pagrįstai teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai. Pareiškėja pažymi, kad sutinka su skundžiamoje nutartyje cituojama kasacinio teismo praktika ir savo skundu neprašo teismo spręsti dėl materialiojo viešojo intereso pažeidimo aspekto. Pareiškėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog prokurorai, spręsdami dėl viešojo intereso pažeidimo buvimo / nebuvimo, savo pareigas atliko tinkamai.
8.2. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinto ir nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl Pastato nuomos sutarties ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties tarpusavio sąsajumo ir priklausomumo. Kitaip tariant, nevertino ir visiškai nepasisakė, ar Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis yra sudėtinė Pastato nuomos sutarties dalis. Pareiškėja nurodo, kad jei būtų nustatyta, jog Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis yra neatsiejama Pastato nuomos sutarties dalis, tai reikštų, jog poilsio namai „Baltija“ neturėjo teisės UAB „Ambra investicijos“ parduoti vilos kilnojamuosius daiktus. Šių sutarčių vertinimo reikalingumą pagrindžia ir tai, jog, jei būtų nuspręsta, kad poilsio namai „Baltija“ neturėjo teisės parduoti minėtus kilnojamuosius daiktus, dėl tokio neteisėto sandorio valstybei būtų padaryta turtinė žala. Pareiškėja prašo ištaisyti prokurorų ir žemesnės instancijos teismo padarytą esminį procedūrinį pažeidimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad teisinis reguliavimas teismui, nagrinėjančiam pareiškėjos skundą, leidžia revizuoti skundžiamą prokuratūros nutarimą tik procedūriniu aspektu. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro nutarimo taikyti (atsisakyti taikyti) viešojo intereso gynimo priemones, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų dokumentų (šiuo atveju sutarčių) turinio, jų sąsajumo ir nuspręsti, ar jie patvirtina, ar nepatvirtina pareiškėjos teiginius dėl galimų teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aukštesnioji prokurorė proceso normų, nustatančių pareiškimo (skundo) tyrimo procedūras, nepažeidė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad prokurorės atsainiai vertino pareiškėjos prašymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirajame skunde minimos aplinkybės dėl Pastato nuomos sutarties ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarties tarpusavio santykio buvo įvertinos ir apie jas pasisakyta tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-89.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-45 palikimo nenagrinėtu atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Vertina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pagal teismui teisės aktais nustatytą kompetenciją nurodytos kategorijos bylose, tinkamai išnagrinėjus pareiškėjos patikslinto skundo argumentus. Pažymi, kad atskirajame skunde keliami klausimai yra išanalizuoti prokurorų nutarimuose.
10.2. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktu atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. priimtą nutartį ir prašo perduoti pareiškėjos skundą išspręsti iš esmės.
13. Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
14. Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, palikta nenagrinėta pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI‑45 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo. Atskirajame skunde pareiškėja nenurodo konkrečių motyvų dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies normos formuluotę bendrosios kompetencijos teismui skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nenurodė jokių savarankiškų nesutikimo su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjos skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI‑45 panaikinimo palikta nenagrinėta, argumentų, taip pat atsižvelgdamas į minėtą Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostatą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.
15. Apeliantė teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes joje nepasisakyta dėl esminio pareiškėjo skundo argumento. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepasisakė dėl Pastato nuomos sutarties ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarčies tarpusavio sąsajumo ir priklausomumo, nevertino ir visiškai nepasisakė, ar Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis yra sudėtinė Pastato nuomos sutarties dalis. Apeliantė šį argumentą įvardija kaip esminį pareiškėjos skundo argumentą.
16. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti teismo procesinį sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Minėtoje įstatymo nuostatoje numatyta, kad nutartyje turi būti išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga motyvuoti teismo procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑381-687/2017; ir kt.).
17. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatyta, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).
18. Atskirajame skunde apeliantė, viena vertus, akcentuoja, kad jai yra žinoma, jog tokiais atvejais teismas nesprendžia, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas viešasis interesas, ir apeliantė neprašo teismo spręsti dėl materialiojo viešojo intereso pažeidimo aspekto. Kita vertus, apeliantė nurodo argumentą, kad priimant skundžiamą nutartį taip pat nebuvo vertintas minėtų Pastato nuomos bei Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarčių sąsajumas, nevertinta ir nepasisakyta klausimu, ar Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis yra sudėtinė Pastato nuomos sutarties dalis.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio skundą teismas nesprendžia klausimo dėl viešojo intereso pažeidimo, o apsiriboja vertinimu, ar prokuroras neatliko proceso normų pažeidimo. Teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Taigi teisme nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl prokurorių veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, sprendžiamas tik klausimas, ar nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl viešojo intereso pažeidimo nepažeista skundo nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į nurodytas pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribas, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, neturėjo teisinio pagrindo nuspręsti dėl apeliantės nurodytų sutarčių sąsajumo klausimo.
20. Atskirajame skunde pareiškėja dėl 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo panaikinimo nenurodė jokių konkrečių argumentų, susijusių su pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo procedūrą ir tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimais, kuriuos būtų padariusios pareiškėjos skundą nagrinėjusios prokurorės.
21. Apeliantė teigia, jog priimdama 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą aukštesnioji prokurorė visiškai neanalizavo Pastato nuomos ir Kilnojamųjų daiktų nuomos sutarčių sąsajumo ir jų nevertino. Taigi pareiškėja teigia, kad pareiškėjos nurodytos sutartys nebuvo analizuotos pareiškėjos nurodomu teisiniu aspektu.
22. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. Viešbučio pastato su priklausiniais ir įranga nuomos sutartis Nr. 2011/03/31-1 bei 2011 m. balandžio 29 d. Kilnojamųjų daiktų nuomos sutartis Nr. 2011/04/29-1 buvo pateiktos kartu su pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės 2021 m. gegužės 14 d. skundu Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (Prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 16.95-4-43/21, t. I). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimo „Atmesti skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-45 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ turinį, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad apeliantės nurodytos sutartys ir apeliantės akcentuojami pareiškėjos argumentai iš viso nebuvo tirti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjos skundą buvo rinkti faktiniai duomenys, tirti įrodymai, buvo tirtos, analizuotos ir įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei argumentai, taip pat ir argumentai, susiję ir su apeliantės akcentuojamomis nuomos sutartimis, taip pat vertinti teisės aktai ir teisinis reglamentavimas, dėl pareiškėjos argumentų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo aukštesnioji prokurorė pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad priimant procesinius sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą prokurorės proceso normų nepažeidė.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius pareiškėjos skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, teisingai aiškino ir taikė klausimui išspręsti aktualias proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės priimtą nutarimą, dėl to teisėtai ir pagrįstai atmetė likusią pareiškėjos skundo dalį.
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.