Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3334-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
e1-3334-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46952-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3334-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46952-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

V. K. (V. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. K. 2020 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini), apie 14.47 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,61 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., apie 14 val., automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, norėjo įvaryti į savo kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio raktai buvo užvedimo spynelėje. Įlipęs į automobilį pradėjo važiuoti, važiuodamas atbulomis nematė už savęs esančio kito automobilio ir atsirėmė į jį. Iš automobilio išlipo vairuotojas, su kuriuo jis bandė susitarti, užpildyti deklaraciją, vyras tai daryti atsisakė, iškvietė policijos pareigūnus. Prieš sėdant už vairo jis gėrė naminį vyną, išgėrė apie 3 puodelius po 0.5 l. Atvykę policijos pareigūnai du kartus tikrino jo girtumą. Vieną kartą jam buvo nustatytas 2,61 prom., neblaivumas, antrą kartą - apie 2,5 prom., neblaivumas. Gailisi dėl tokio elgesio. Automobilis Peugeot priklauso jo sugyventinei J. A. ir jų dukrai L. A.. Jis šiuo automobiliu nesinaudoja. Nei dukra, nei žmona nematė, kaip jis važiavo; vairuotojo pažymėjimas iš jo yra atimtas (b. l. 45, 55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. A. parodė, kad ji su savo vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). V. K. pažįsta apie 28 metus, kartu gyveno prieš 25 metus. Dabar kartu nebegyvena, tačiau bendrauja, turi bendrą dukrą. Automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Ji yra jo valdytoja, o jos dukra L. – savininkė, tačiau šiuo automobiliu naudojasi tik ji. Jai žinoma, kad V. K. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir niekada V. neduoda automobilio. 2020 m. lapkričio 28 d., apie 14 val., ji su vaikais automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas V. ir jo mamą. Automobilį paliko važiuojamojoje kelio dalyje, šone prie tvoros, raktelius paliko mašinoje. Ji su vaikais užėjo pas V. ir jo mamą į namus, tačiau V. nematė. Maždaug po 5-10 minučių namo grįžo V. su jos automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktais ir pasakė, kad jis norėjo pervaryti mašiną ir automobiliu padarė avariją. V. vienas nuėjo į lauką aiškintis. Pro langą pamatė, kad V. su automobiliu Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į raudonos spalvos automobilį. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Atvažiavęs tralas paėmė jos automobilį. Nepastebėjo, jog V. yra neblaivus, alkoholio kvapo neužuodė (26 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. Ž., parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., apie 14.15 val., važiuojant namo automobiliu Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant žemyn siaura gatve, nuokalne ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš jį dešinėje pusėje stovėjo automobilis Peugeot, kurio vairuotojas pavažiuodamas žemyn praleido ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį. Keliui atsilaisvinus pradėjo važiuoti, tačiau automobilis Peugeot staiga sukdamas pradėjo važiuoti atgal. Tuo metu jis dar bandė panaudoti garso signalą, bet automobilio Peugeot vairuotojas nesureagavo ir atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės galines keleivio dureles, į galinį sparną. Automobilio Peugeot vairuotojas pavažiavo į priekį, taip atsitraukdamas nuo jo automobilio ir išlipo į lauką. Jis išlipo iš mašinos, pamatęs Peugeot vairuotoją, suprato, kad šio automobilio vairuotojas yra neblaivus, kadangi asmuo eidamas svyravo, kalbėjo nerišliai. Peugeot vairuotojas siūlė pildyti deklaraciją, tartis, tačiau jis to daryti nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus (30 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad 2020 m. lapkričio 28 d., 14.19 val., gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį. Pranešta, jog vienas iš eismo įvykio dalyvių galimai neblaivus. Nuvykę minėtu adresu, pamatė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio stovėjo akivaizdžiai neblaivus V. K.. Asmuo neigė vairavęs transporto priemonę, tačiau vėliau prisipažino, kad jis vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 14.47 val. V. K. pirmu pūtimu nustatytas 2,89 prom., girtumas, antru pūtimu - 2,61 prom. girtumas. Šalia stovėjo kitas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas N. Ž. jiems paaiškino, kad automobilį Peugeot vairavo vyras, kuriam jie tikrino girtumą. V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į AVPK OVS (34 b.1.).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL – 0747 (patikros sertifikatas Nr. 1361452) duomenimis, V. K. 2020 m. lapkričio 28 d., 14.47 val. nustatytas 2,89 prom. girtumas; 15.19 val. nustatytas 2,61 prom. girtumas (11 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, nurodė, jog po alkoholio vartojimo vairavo sugyventinei priklausančią transporto priemonę, kurią norėjo perstatyti į kitą vietą ir važiuodamas sukėlė eismo įvykį. Be kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina ir liudytojo N. Ž. parodymai. Jis patvirtino, kad į jo vairuojamą automobilį važiuodamas atbuline eiga trenkėsi automobilis Peugeot. Po eismo įvykio iš automobilio Peugeot išlipęs vairuotojas svirduliavo, jo kalba buvo nerišli. Suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad V. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, patvirtina ir policijos pareigūno R. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis patvirtino, jog pagal iškvietimą nuvykus į eismo įvykio vietą pastebėta, kad vieno iš eismo dalyvių, automobilio Peugeot vairuotojas V. K. yra neblaivus. Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL – 0747 (patikros sertifikatas Nr. 1361452) duomenys patvirtina, kad V. K. 2020 m. lapkričio 28 d., 14.47 val. nustatytas 2,89 prom. girtumas; 15.19 val. - 2,61 prom. girtumas. V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. K. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (71-71 b. l.).

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 prom. girtumas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. K. praeityje teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nepateikta. Už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatytos bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra tinkamas, jo mažinti nėra jokio pagrindo. Ši bausmės rūšis bei jos dydis yra tinkami ir pakankami pasiekti bausmės tikslus – užtikrinti tiek bendrąją, tiek ir individualią prevenciją. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. V. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės šios baudžiamojo poveikio priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti, o jeigu ji yra atimta, atgauti. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog V. K. yra teistas už vairavimą neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas neabejotinai charakterizuoja V. K. neigiamai ir atskleidžia jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis siekiant V. K. apriboti galimybę vairuoti transporto priemones, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones 4 (ketverių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo V. K. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymo, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 29 d. (18 b. l.).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką, nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas minėta transporto priemonė, kurią vairavo V. K. atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. A. (14 b. l.), todėl, šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės, kurią neblaivus vairavo V. K., vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 1420 Eur su PVM, todėl būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo.

Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu nuo 2020 m. lapkričio 28 d., 15.19 val., iki 2020 m. lapkričio 29 d., 11.40 val. (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 28 d., 15.19 val., iki 2020 m. lapkričio 29 d., 11.40 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai, ir konstatuoti, kad V. K. neatlikta arešto bausmės trukmė sudaro 59 (penkiasdešimt devynias) paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. faktinio sulaikymo dienos.

P. V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. K. konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1420 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

I. V. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja V. Š.