- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-08-13
- Bylos Nr.
- 1A-364-113-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-113/2009
Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.6.;
1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.8.;
2009 m. rugpjūčio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 70 parų areštu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-26, apie 1.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš B. R. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė pastarajai priklausantį 3 500 Lt vertės automobilį „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendį ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Todėl teismas, nuteistojo nuomone, nepagrįstai nurodė, kad jis nuoširdžiai nesigaili, ir nepagrįstai minėtos aplinkybės nepripažino lengvinančia jo atsakomybę. Apelianto teigimu, nukentėjusioji priėmė jo atsiprašymą ir teismo posėdžio metu pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius. Jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, padarė rimtas išvadas dėl savo poelgio, pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo metu nepadarė jokių teisės pažeidimų. Pasak nuteistojo, jo tėvai išsituokę, jis gyvena kartu su motina, bendrai su ja veda ūkį, nukentėjusiajai atlygino žalą iš bendrų santaupų. Jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, nori įgyti automobilių šaltkalvio specialybę, yra įtrauktas į šios specialybės mokymo kursų sąrašus. Dėl paskirtos arešto bausmės jis ilgam laikui neteks galimybės įgyti minėtą specialybę ir kuo greičiau susirasti darbą. Apelianto nuomone, jam teigiamą poveikį padarytų nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad apeliantas yra teisus teigdamas, jog teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingus su padaryta veika ir su jo asmenybe susijusius duomenis, nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi bei savanoriško padarytos žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2 p. bei 3 p.) – ir į jas neatsižvelgė skirdamas bausmę. Pažymėtina, jog atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas taipogi yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų BK 54 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, apibūdinančios kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, mažina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kartu švelnina baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą patvirtina tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir esmines bylos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo noru duodamas nuoseklius, išsamius ir teisingus parodymus apie padarytą veiką, jis savo parodymais prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir sprendimo byloje priėmimo, nuteistasis jau ikiteisminio tyrimo metu neigiamai įvertino savo poelgį, dėl savo elgesio gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, tą patvirtino pati nukentėjusioji. Be to, byloje esantys duomenys liudija, kad D. B. netrukus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą B. R. – ji taip pat tą patvirtino, teigė neturinti jokių pretenzijų, žala atlyginta visiškai. Apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. B. padarytą žalą eilinį kartą atlygino vienas iš tėvų, nukentėjusiosios atsiprašė už padarytą skriaudą, todėl jo gailėjimasis nėra nuoširdus, yra nepagrįsta, prieštarauja anksčiau aptartiems bylos duomenims. Pripažįstama, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą ir tais atvejais, kai jo valia tai padaro kiti asmenys. Sprendžiant minėtų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo klausimą, svarbi yra ir nukentėjusiosios pozicija – B. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė atleidžianti D. B. ir prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius, teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pateikė analogišką prašymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), pripažįstant D. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 str. 1 d. 2 p. bei 3 p.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat tai, kad apylinkės teismas apeliantui paskyrė arešto bausmę, didesnę nei baudžiamajame įstatyme numatytas jos vidurkis, sumažina D. B. paskirto arešto trukmę. Nors nuteistasis prašo paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teisėjų kolegija mano, kad bausmės rūšis jam parinkta tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų. Arešto bausmė yra numatyta BK 178 str. 2 d. sankcijoje kaip viena iš galimų skirti už šią veiką bausmių. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nepaisant to, kad D. B. yra jauno amžiaus ir anksčiau neteistas, jau yra keletą kartų baustas administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavimą neblaiviam ir be vairuotojo pažymėjimo, už tai jam buvo skiriamos baudos, o už paskutinį tokį pažeidimą buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Automobilį jis pagrobė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, praėjus vos keliems mėnesiams po sprendimo paskutinėje administracinėje byloje priėmimo, automobilio pagrobimo motyvas buvo noras pasivažinėti, kaip nurodė pats nuteistasis, jis dideliu greičiu važinėjosi miško keliukais, kol atsitrenkė į medį, tada leido automobilį padegti, tokiu elgesiu keldamas pavojų savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Kitoje byloje D. B. buvo pareikštas įtarimas dėl svetimo turto sugadinimo, jis savo kaltę pripažino, tačiau 2008-03-26 ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. buvo nutrauktas, nustačius, kad ši byla priskirtina privataus kaltinimo byloms. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, parodo, kad jam anksčiau taikytos administracinės atsakomybės priemonės – baudos – nepasiekė savo tikslų, jis nepakeitė savo elgesio, įvykdytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o buvo loginė jo ankstesnio elgesio pasekmė. Todėl apelianto pasižadėjimas nedaryti naujų nusikalstamų veikų nekelia pasitikėjimo, nors jis ikiteisminio tyrimo metu ir nepadarė naujų teisės pažeidimų. Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iš būtinųjų BK 38 str. taikymo sąlygų, tinkamai motyvavo bausmės rūšies parinkimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) D. B. užtikrins BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties įgyvendinimą. Nuteistojo argumentas, kad jis yra užsiregistravęs darbo biržoje, nori įgyti automobilių šaltkalvio specialybę, yra įtrauktas į šios specialybės mokymo kursų sąrašus, tačiau dėl paskirtos arešto bausmės ilgam laikui neteks galimybės įgyti minėtą specialybę ir kuo greičiau susirasti darbą, nesudaro pagrindo abejoti arešto bausmės paskyrimo tikslingumu. Iš apeliaciniam teismui pateiktos sutarties matyti, kad nuteistasis pradėjo mokytis automobilių šaltkalvio specialybės. Areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas, tik neilgam nuteistąjį socialiai atribos nuo visuomenės, neatims galimybės, esant norui, mokytis ir įsidarbinti. Taikant BK 49 str. 5 d. nuostatas, arešto bausmę nuteistasis gali atlikti ir poilsio dienomis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-27 nuosprendį pakeisti.
Pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą.
D. B. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 40 parų. Paskirtą arešto bausmę paskirti atlikti poilsio dienomis.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.