- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- A-575-689-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio l d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2006-07-21 sprendimą Nr. 68-99 „Dėl V. Š. 2006-06-14 skundo“ l punktą.
Pareiškėjas skunde nurodė (b.l. 4-6), kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2006-07-21 sprendimu Nr. 68-99 „Dėl V. Š. 2006-06-14 skundo“ nusprendė patvirtinti Telšių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-05-23 sprendimą Nr.(3.11) PA7.4-27. Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006-05-23 sprendimu Nr.(3.11) PA7.4-27 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2006-04-14 inspekcijos patikrinimo aktą Nr.6-06-47-20 ir nurodė V. Š. sumokėti į biudžetą papildomai apskaičiuotas sumas: 3136 Lt akcizo, 388 Lt akcizo delspinigių, 941 Lt baudą. Patvirtindama minėtą Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą ir atmesdama V. Š. skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos konstatavo, kad V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 2 straipsnio l dalies nuostatas, nes 2005-06-08 16 val. 30 min. Jaunimo g., Ylakių km., Skuodo raj. automobiliu Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno 496 butelius, kurių turinys yra įvairios tūrinės etilo koncentracijos nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai ir namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai. Mokesčių administratorius mano, kad prievolę mokėti akcizus, sutinkamai su Akcizų įstatymo 8 str. l d. 8 p. nuostatomis, turi asmenys, laikantys nepaženklintas, akcizais apmokestinamas prekes, prie kurių yra priskirtas etilo alkoholis bei alkoholiniai gėrimai. Tai, kad pas V. Š. rasti alkoholiniai gėrimai buvo paženklinti užsienio šalių banderolėmis, ir tai, kad jie pagal specialistų išvadą pripažinti etilo alkoholiu yra pagrindas juos laikyti akcizine preke, nekonkretinant nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl minėtų įstatymų reikalavimai taikytini tiek asmeniui laikančiam šias prekes stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant). Pareiškėjas nurodė, kad Akcizų įstatymo 2 str. l d., 8 str. 9 d., 8 str. l d. 8 p., kurių pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, nustatyta, kad akcizų objektu laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; prievolė mokėti akcizus neatsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad prievolė mokėti akcizus kyla asmeniui laikančiam prekes - alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų, kaip civilinės apyvartos daiktų apyvarta Lietuvos Respublikoje yra ribota, o suklastotų alkoholinių gėrimų apyvarta iš viso draudžiama. Už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, jų skiedimų (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 201 str. Už nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių ir namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimą pareiškėjas buvo teismo pripažintas kaltu įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 str. 3 d. ir nuteistas paskiriant 2500 Lt baudą. Išimti alkoholinio gėrimo skiediniai teismo sprendimu buvo sunaikinti, kaip negalintys būti civilinės apyvartos objektais. Tuo būdu, už įstatymais uždraustą nusikalstamą veiką buvo nubaustas baudžiamąja tvarka. Pripažįstant kaltu, konstatuotas įstatymais draudžiamos veikos buvimas. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad pareiškėjas gabeno ne prekes, o uždraustus ekonominėje apyvartoje daiktus - alkoholio skiedinius bei namų gamybos alkoholinius gėrimus, šių daiktų, kaip galimų civilinės apyvartos objektų nekonfiskavo, o nusprendė sunaikinti, kaip draudžiamus apyvartoje daiktus. Teismas pripažino kaip įrodymą - nuoširdų prisipažinimą, kad pareiškėjas faktiškai nežinojo, ką veža nepažįstamo asmens automobilyje pastarajam paprašius parvaryti jį, nepatikrinęs, kas automobilyje yra ir apie tai, kad automobilyje buvo draudžiami apyvartoje alkoholiniai skiediniai sužinojo tik po sulaikymo. Minėtas kriminalinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes nurodė ir Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2006-04-11 paaiškinime. Teismo įsakyme minėtomis aplinkybėmis vadovavosi ir Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, surašydami patikrinimo aktą ir priimdami sprendimą dėl jo patvirtinimo bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, priimdama sprendimą išnagrinėjusi skundą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai surašė aktą ir jį patvirtino vadovaudamiesi padaryto baudžiamojo nusižengimo tyrimo medžiaga ir tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie nepatvirtino, kad pareiškėjas laikė prekes - alkoholinius gėrimus. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad neteisėtai jas atgabeno į Lietuvos Respubliką, turėjo tikslą jas parduoti ir iš viso, kad išimti daiktai yra akcizinės prekės. Europos Teisingumo Teismas byloje Nr.C-3/97 (J.Ch.Goodwin, E.T. Unstead) nurodė, kad daiktams, kurie dėl savo specialių požymių, prigimties, esminių ar specialių savybių negali būti rinkoje arba ekonominėje apyvartoje, negali būti taikoma šeštos direktyvos (1977 m. gegužės 17d. patvirtintos Tarybos direktyvos 77/388/EEB Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos vienodo vertinimo pagrindo) susijusios su akcizų mokesčiais, reikalavimai, tai yra jiems negali būti taikomi akciziniai ir PVM mokesčiai. Jeigu daiktai apskritai negali būti apyvartoje, tada mokesčiai nemokami, nes tokia veikla nelegali ir apskritai negali būti tokių ekonominių sandorių. Šia Teisingumo Teismo praktika privalėjo vadovautis ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 14-17) nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo (2004-01-29 Akcizų įstatymo Nr. IX-1987 redakcija) 2 str. l d., 8 str. l d. 8 p., 8 str. 9 d., 9 str. 6, 8 dalių nuostatas, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą akcizo mokesčio. Dėl nustatyto pažeidimo Inspekcija minėtame patikrinimo akte, vadovaudamasi Akcizų įstatymo 10 ir 24 str. nuostatomis, Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 įstatymas Nr. IX-2112) (toliau - MAĮ) 139 str. l d. nuostatomis, apskaičiavo 3136 Lt akcizo ir 387,61 Lt akcizo delspinigių. Inspekcija, įvertinusi nustatytus pažeidimus, priėmė 2006-05-23 sprendimą Nr. (3.11)PA7.4-27, kuriuo patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir, vadovaudamasi MAĮ 139 str. l dalimi, skyrė Pareiškėjui 30 procentų priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio baudą 941 Lt. Atsakovas 2006-07-21 sprendimu Nr. 68-99 patvirtino minėtą Inspekcijos sprendimą. Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-11-03 baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas 2005 m. birželio 8 d. 16 val. 30 min. Jaunimo g., Ylakių km., Skuodo rajone, automobiliu Audi 100, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančiu P. D. , neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai gabeno 496 butelius, kurių turinys buvo nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai ir namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, t.y. 200 vnt. 0,5 l talpos butelių su rusiško pavyzdžio banderolėmis „Stolichnaja Vodka 40 %“, 200 vnt. 0,5 l talpos butelių su rusiško pavyzdžio banderolėmis „Moskovskaja Osobaja Vodka 40 %“, 36 vnt. 0,69 l talpos butelių su rusiško pavyzdžio banderolėmis „Russkaja Vodka 40 %“, 24 vnt. 0,5 l talpos butelių be banderolių „Me Cormick Citrus Flavored Vodka 40 % Alc vol“, kurių turinys buvo nedenatūruotas etilo alkoholio skiedinys, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 18,2-38,3% ir 36 vnt. 0,69 l talpos butelių su rusiško pavyzdžio banderolėmis „Brendy Foricus 5 žv. 38%“, kurių turinys buvo namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36% (Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnybos 2005-09-19 specialisto išvada Nr. 34-40-9-34-498). Pareiškėjas savo kaltę pripažino visiškai. Įvertinus visus įrodymus, minėtas teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 201 str. 3 d. („Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“). Skundo nagrinėjimo metu išsiaiškinta, kad šis įsakymas apskųstas nebuvo. Pagal Akcizų įstatymo 2 str. l d. l punktą akcizų objektu yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad minėti alkoholiniai gėrimai (apklijuoti užsienio šalių banderolėmis ir namų gamybos) nėra akcizinė prekė. Pagal Akcizų įstatymą tiek nedenatūruotas etilo alkoholio skiedinys, tiek namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas (pagal Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnybos 2005-09-19 specialisto išvadoje Nr. 34-40-9-34-498 nurodytą jų koncentraciją) patenka į minėto įstatymo 3 str. 10 d. l punkte nurodytus produktus, t. y. klasifikuojamus KN 2208 pozicijoje (KN 2208 - tai nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio koncentracija, išreikšta tūrio procentais mažesnė kaip 80 proc. tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai - vadovaujantis Europos Komisijos Reglamentu Nr. 1719/2005), todėl laikomas etilo alkoholiu ir tampa akcizų objektu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 2 str. l d. l punkte. Šiuo klausimu EB Teisingumo Teismas (toliau- Teisingumo Teismas) byloje Nr. 455/98 yra aiškiai apibrėžęs, kad „[...] etilo alkoholis nėra draustinas produktas dėl savo ypatingos rūšies ar dėl specialių savo charakteristikų. Esmė ta, kad toks produktas kaip etilo alkoholis, negali būti lyginamas su narkotikais dėl priežasčių, susijusių su jo kilme, kokybe ir grynumu. Taip pat etilo alkoholis susijusiose valstybėse narėse yra specialios įgaliojimų sistemos objektas tiek gamybos ar prekybos, importo ar eksporto atžvilgiu [...]“. Teisingumo Teismas nusprendė, kad etilo alkoholio importas yra tiek akcizų, tiek PVM objektas, nustačius nelegalų tokio produkto importą už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą etilo alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai bei PVM. Iš to daro išvadą, kad bet koks nelegaliai importuotas, pagamintas ir konfiskuotas etilo alkoholis, vadovaujantis analogiškais argumentais, turi būti apmokestinamas akcizais. Pareiškėjas neteisingai vertina Teisingumo Teismo bylos Nr. C-3/97 nuostatas, teigdamas, kad daiktams, kurie dėl savo specialių požymių, prigimties, esminių ar specialių savybių negali būti rinkoje arba ekonominėje apyvartoje, negali būti taikoma šeštos direktyvos susijusios su akcizų mokesčiais, reikalavimai, t. y. jiems negali būti taikomi akcizo ir PVM mokestis. Minėtos bylos esmė ar padirbtų kvepalų tiekimas, importas patenka į 1977 m. gegužės 17 d. patvirtintos Tarybos direktyvos 77/388/EEB Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos vienodo vertinimo pagrindo (toliau - Šešta direktyva), reguliavimo sritį. Minėta byla buvo svarstoma, nes asmenys Goodwin ir Unstead apkaltinti tyčiniu PVM mokesčio vengimu pardavinėjant suklastotus kvepalus. Teisingumo Teismas sprendime nurodo, kad nors neteisėtas tiekimas ar importas tokių prekių kaip narkotikai ar suklastota valiuta, kurios dėl savo prigimties ar specialių požymių negali būti tiekiami į rinką arba įtraukiami į ekonominę apyvartą, absoliučiai neatitinka Šeštosios direktyvos, tačiau tai neatspindi tikro požiūrio šioje byloje dėl suklastotų kvepalų. Sandoriai, susiję su suklastotais produktais, pažeidžia trečiųjų šalių, intelektinės nuosavybės teises. Be to, suklastoti kvepalai negali būti laikomi kaip speciali komercija, kadangi konkurencija gali būti tarp suklastotų produktų ir prekių, kurios parduodamos teisėtai. Todėl, tinkamai interpretuojant Šeštosios direktyvos 2 straipsnio nuostatas už suklastotus kvepalus PVM yra mokėtinas. Pareiškėjo motyvai remtis Teisingumo Teismo byla, kurioje svarstomas klausimas ar suklastoti kvepalai gali būti laikomi PVM objektu, atmestini, kadangi V. Š. gabeno banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios yra akcizų objektas ir dėl kurių apmokestinimo akcizais sprendžiamas klausimas Lietuvos Respublikoje. Be to, Pareiškėjo motyvus paneigia ir minėtos Teisingumo Teismas bylos Nr. 455/98 išaiškinimai.
Pagal Akcizų įstatymo 8 str. l d. 8 punkto nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio l dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagal Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 9 str. 6 dalį asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Pagal šio įstatymo 9 str. 8 dalį bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio l dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neteisėtai gabenamiems alkoholiniams gėrimams akcizo mokestis negali būti taikomas, kadangi įstatyme nustatyta prievolė mokėti mokesčius atsiranda tik už laikomas banderolėmis nepaženklintas prekes. Aptariamo įstatymo 8 str. 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio l dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Šiuo atveju minėta Akcizų įstatymo nuostata išdėstyta nekonkretinant nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl taikytina asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant). Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo pareiškėjui, nes tai yra dvi savarankiškos teisinės atsakomybės rūšys. Mokestis nėra bausmė už Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos padarymą, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 23 dalį mokestis - tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Ši prievolė yra vykdoma konkrečiame mokesčių įstatyme nustatyta tvarka. Todėl minėtų Akcizų įstatyme nurodytų mokestinių prievolių įvykdymas (akcizų apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas) nėra nuobauda (tai ne bauda) už asmens atliktus neteisėtus veiksmus, ji negali pakeisti Baudžiamajame kodekse nustatytų sankcijų ir atvirkščiai - bausmės už neteisėtą veiką paskyrimas negali pakeisti pagal mokesčių įstatymą atsiradusios mokestinės prievolės valstybei. Pareiškėjui atsirado prievolė deklaruoti ir mokėti akcizą, todėl, neįvykdžius šios prievolės, Inspekcija, vadovaudamasi Akcizų įstatymo 2 str. l d. l punkto, 8 str. l d. 8 punkto, 8 str. 9 dalyje, 9 str. 6, 8 dalies, 10 ir 24 str. nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo ir nurodė V. Š. sumokėti į biudžetą akcizo mokestį, o vadovaudamasi MAĮ 96 str. l d. 2 punktu, 139 str. l dalies nuostatomis, pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius bei paskyrė baudą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio l d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka, kad jo vežtas alkoholis gali būti vertinamas kaip akcizinė prekė ir apmokestinamas akcizo mokesčiu. Pagal Akcizų įstatymo 2 str. l d. l punktą akcizų objektu yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Pagal Akcizų įstatymą tiek nedenatūruotas etilo alkoholio skiedinys, tiek namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas (pagal Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos kriminalistinių tyrimų tarnybos 2005-09-19 specialisto išvadoje Nr. 34-40-9-34-498 nurodytą jų koncentraciją) patenka į minėto įstatymo 3 str. 10 d. l punkte nurodytus produktus, t.y. klasifikuojamus KN 2208 pozicijoje (KN 2208 - tai nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio koncentracija, išreikšta tūrio procentais mažesnė kaip 80 proc. tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai - vadovaujantis Europos Komisijos Reglamentu Nr. 1719/2005), todėl laikomas etilo alkoholiu ir tampa akcizų objektu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 2 str. l d. l punkte. Pagal Akcizų įstatymo 8 str. l d. 8 punkto nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio l dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagal Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 9 str. 6 dalį asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Pagal šio įstatymo 9 str. 8 dalį bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio l dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju. Akcizų įstatymo 8 str. 9 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio l dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Minėta Akcizų įstatymo nuostata išdėstyta nekonkretinant nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl taikytina asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant). V. Š. gabeno banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios yra akcizų objektas ir dėl kurių apmokestinimo akcizais sprendžiamas klausimas Lietuvos Respublikoje. Mokestinė atsakomybė yra savarankiška atsakomybės rūšis. Baudžiamosios atsakomybės taikymas jos nešalina. Inspekcija pagrįstai apskaičiavo šio mokesčio delspinigius bei paskyrė baudą.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2006-07-21 sprendimą Nr. 68-99 „Dėl p. V. Š. 2006-06-14 skundo“ l punktą ir priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas.
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra neteisėtos ir nepagrįstos, nes neatitinka faktinių aplinkybių ir teisės normų, reguliuojančių teisės normų, reguliuojančių akcizų mokesčių įstatymo prasmės ir iš to kylančių teisimų padarinių, galiojančios teismų praktikos, nesilaikyta įstatymų reglamentuojančių sprendimo priėmimą nuostatų.
Pateikiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo nurodyti sekantys motyvai, kuriuos teismas neanalizavo ir nenurodė, kodėl juos atmeta: Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 2 str. 1d. 8 str. 9d., 8str. 1d. 8p., kurių pažeidimu jis yra kaltinamas, nustatyta, kad akcizų objektas yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai; prievolė mokėti akcizus atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Nors šiame įstatyme nėra nustatyta, kad šio straipsnio l dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant), teismas, nežinia kokiu pagrindu, tą konstatavo ir nepagrindę, kodėl taip išaiškino įstatymo normą. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad prievolė mokėti akcizus kyla asmeniui laikančiam prekes - alkoholinius gėrimus. Alkoholinių gėrimų, kaip civilinės apyvartos daiktų apyvarta Lietuvos Respublikoje yra ribota, o suklastotų alkoholinių gėrimų apyvarta iš viso draudžiama. Už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 str. Būtent už nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių ir namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimą 2005-06-08 16 val. 30 min. Jaunimo gatvėje Ylakių kaime Skuodo rajone be tikslo realizuoti jis buvo teismo pripažintas kaltu įvykdęs baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 201 str. 3 d. ir nuteistas paskiriant 2500 litų baudą. Išimti alkoholinio gėrimo skiediniai teismo sprendimu buvo sunaikinti, kaip negalintys būti civilinės apyvartos objektais. Tuo būdu, už įstatymais uždraustą nusikalstamą veiką jis buvo nubaustas baudžiamąja tvarka. Pripažįstant jį kaltu konstatuotas įstatymais draudžiamos veikos buvimas. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad jis gabeno ne prekes, o uždraustus ekonominėje apyvartoje daiktus - alkoholio skiedinius bei namų gamybos alkoholinius gėrimus, šių daiktų, kaip galimų civilinės apyvartos objektų nekonfiskavo, o nusprendė sunaikinti, kaip draudžiamus apyvartoje daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, taip pat, pripažino kaip įrodymą jo nuoširdų prisipažinimą, kad faktiškai jis nežinojo ką veža nepažįstamo asmens automobilyje pastarajam paprašius parvaryti jį. Kad automobilyje buvo draudžiami apyvartoje alkoholiniai skiediniai sužinojo tik po sulaikymo. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai surašė aktą ir jį patvirtino vadovaudamiesi jo padaryto baudžiamojo nusižengimo tyrimo medžiaga ir tyrimo metu surinktais įrodymais, kurie nepatvirtino, kad jis laikė prekes - alkoholinius gėrimus. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis laikė prekes, neteisėtai jas atgabeno į Lietuvos Respubliką, turėjo tikslą jas parduoti ir iš viso, kad išimti daiktai yra akcizinės prekės. Už kitų asmenų galimai neteisėtus veiksnius jis negali atsakyti. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų pagrįstumą ignoravo Skuodo rajono apylinkės teismo teisminio nagrinėjimo metu nustatytas virš nurodytas aplinkybes ir nenurodė, kodėl skirtingai vertina tas pačias įvykio aplinkybes bei atmeta skundo padavėjo pateiktus argumentus. Kaip nurodė Europos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-3/97 (J.Ch.Goodwin, E.T. Unstead), daiktams, kurie dėl savo specialių požymių, prigimties, esminių ar specialių savybių negali būti rinkoje arba ekonominėje apyvartoje, negali būti taikoma šeštos direktyvos (1977 m. gegužės 17 d. patvirtintos Tarybos direktyvos 77/388/EEB Dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo- Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos vienodo vertinimo pagrindo) susijusios su akcizų mokesčiais, reikalavimai, tai yra jiems negali būti taikomi akciziniai ir PVM mokesčiai. Jeigu daiktai apskritai negali būti apyvartoje, tada mokesčiai nemokami, nes tokia veikla nelegali ir apskritai negali būti tokių ekonominių sandorių. Šia Teisingumo Teismo praktika privalėjo vadovautis ir Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas jo skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą dėl skundo neanalizavo byloje esančius įrodymus, apie tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta visų išimtų alkoholio produktų koncentracija kiekviename iš išimtų butelių, nors ekonominė sankcija taikyta už kiekvieną iš jų, bei neatsižvelgė į minėtą teismų praktiką Europos Sąjungoje. Tyrimu (baudžiamuoju įsakymu, bei mokesčių administratoriaus surašytu aktu) nustatyta, kad jis gabeno jam nepriklausančius alkoholinius gėrimus, kurių į Lietuvos Respubliką neįvežė. Apie pervežamus alkoholinius gėrimus sužino policijos sulaikymo metu. Iškart po sulaikymo alkoholiniai gėrimai buvo išimti ir dėl veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Išimti alkoholiniai gėrimai Skuodo rajono apylinkės teismo nebuvo pripažinti prekėmis. Jis negalėjo ir neprivalėjo per 5 darbo dienas deklaruoti apie alkoholinių gėrimų įvežimą į Lietuvos Respubliką. Neprotinga, bei teisingumo kriterijų neatitinka, kad asmeniui persekiojamam baudžiamąja tvarka būtų privaloma deklaruoti kitam asmeniui priklausančius alkoholinius gėrimus ir už jų gabenimą būtų taikomos ekonominės sankcijos - bauda ir delspinigiai dėl nesavalaikio akcizų deklaracijos surašymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Akcizų įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad akcizais yra apmokestinama kaip yra apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnyje etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Akcizų įstatymo 3 str. 10 p nurodyta, kad etilo alkoholis - visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) kitose negu KN 2203-2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai, - etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės. Šis įstatymas nenumato jokių išimčių sprendžiant akcizo apmokestinimo klausimą nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniams ir namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams kaip akcizo objektui. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pažymėjo, kad „nei aktuali nagrinėjamai bylai ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Savo ruožtu, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu“. Todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo laikyti nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai ir namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai turi būti neapmokestinami akcizo mokesčiu, kad tokios rūšies alkoholis nėra prekė.
Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. To paties įstatymo 8 str. 9 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Apeliantas nepagrįstai aiškindamas šią teisės normą naudoja baudžiamosios teisės sąvokas „laikyti“, „gabenti“ ir dėl to nepagrįstai susiaurina šios teisės normos turinį. Iš šio žodžio „laikyti“ reikšmės pateiktos Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2000 m. psl. 350) akivaizdu, kad laikantis prekes yra tas asmuo, kuris prekes turi savo žinioje, savo naudai. Kad V. Š. turėjo savo žinioje akcizais apmokestinamas prekes įrodyta Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-11-03 baudžiamajame įsakyme.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2005-11-03 baudžiamajame įsakyme jokių V. Š. apmokestinimo klausimų nesvarstė ir nevertino. Kaip matyti iš šio įsakymo turinio V. Š. nubaustas už tyčinio nusikaltimo padarymą – t.y. už tai, kad jis tyčia ir sąmoningai gabeno nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinius ir namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis nežinojo apie šiuos produktus iki sulaikymo.
Apeliantas teigia, kad „tyrimo metu nebuvo nustatyta visų išimtų alkoholio produktų koncentracija kiekviename iš išimtų butelių“. Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Apeliantas nepateikė savo paskaičiavimų dėl mokesčio dydžio. Teismas nenustatė, kad mokesčio suma paskaičiuota neteisingai.
Teismas atmeta apelianto argumentus, kad jis neprivalo mokėti akcizo mokesčio, nes ne jis įvežė į Lietuvos Respubliką akcizines prekes, kadangi įstatymas aukščiau paminėtų teisės normų taikymo nesieja su šia aplinkybe.
Teismas nenustatė, kad V. Š. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas atleistų jį nuo mokesčių mokėjimo. V. Š. pareiga sumokėti mokesčius atsirado anksčiau, nei jis padarė baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 pažymėjo, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Pastebėtina ir tai, kad Akcizų įstatymas nenumato, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų. Nustatyti tokį atleidimo nuo akcizų pagrindą neįpareigoja ir nagrinėjamoje byloje aktualios ES direktyvos“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, panaikinti skundžiamą sprendimą nėra įstatymu numatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio l d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.